Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 3639 – 888/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02980-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. T., jos įgaliotai atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei, išnagrinėjusi N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

2015 m. kovo 27 d. 9 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), N. T. vairuodama transporto priemonę BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią kitą transporto priemonę, kurią apgadino. N. T., padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama N. T. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Administracinėn atsakomybėn traukiama N. T. parodė, kad įvykio dieną labai skubėjo pasiimti dukras iš mokyklos, atsitrenkusi į kitą automobilį, padarytos žalos kitam automobiliui nepastebėjo, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

              N. T. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais (2,3 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (4-5 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (6 b.l.), L. B. (U.) paaiškinimu (7 b.l.), fotonuotraukomis (9-14 b.l.), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuri patvirtina, kad transporto priemonės BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra M. T. (15 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (22 b.l.), UAB „Maxima LT“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (27 b.l.), CD su vaizdo medžiaga (28 b.l.).

              Administracinėn atsakomybėn traukiamos N. T. įgaliotoji atstovė prašė teismo įvertinti aplinkybę, kad pasitraukimas iš įvykio vietos buvo dėl to, jog N. T. neįžvelgė padariusi žalą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Nors N. T. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo išlipusi iš automobilio, tačiau nematė padarytos žalos ir kito automobilių apgadinimų, ji turėjo pareigą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Iš byloje esančių fotonuotraukų (9-13 b.l.), matyti, kad transporto priemonių apgadinimai, nors ir nedideli, tačiau yra matomi, administracinėn atsakomybėn traukiama N. T. juos turėjo pastebėti ir apie tai informuoti apgadinto automobilio vairuotoją.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. T. 2015 m. kovo 27 d. 9 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią kitą transporto priemonę, kurią apgadino. N. T., padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. N. T. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis. 

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamos N. T. įgaliotosios atstovės prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgiant į tai, jog N. T. sukeltas eismo įvykis buvo mažareikšmis, sunkių pasekmių nesukėlė, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pažeidėja, pasitraukdama iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, nevengė administracinės atsakomybės, kviečiama atvyko į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją, turėdama 15 metų vairavimo stažą ji nebausta administracine tvarka nei karto, savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek apklausta teismo posėdžio metu, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. N. T. pateikė teismui pažymą apie šeimos sudėtį (36 b.l.), iš kurios matyti, kad su vyru augina dvi nepilnametes dukras, jos yra (duomenys neskelbtini) moksleivės (42,44 b.l.) bei perspektyvios sportinių šokių klubo (duomenys neskelbtini) rinktinės narės, lanko treniruotes, atstovauja klubui nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose (46 b.l.), todėl jas būtina nuolat nuvežti į mokyklą, treniruotes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad jos vyras M. T. dirba tarptautinių gabenimų vairuotoju – ekspeditoriumi, jo darbo pobūdis yra pastovios komandiruotės į Europos valstybes (40 b.l.), todėl vyro dažnai nebūna namuose, o jo nebuvimo laikotarpiu tik N. T. rūpinasi nepilnamečių vaikų nuvežimu į mokyklą bei sportinių šokių treniruotes, N. T. taip pat yra (duomenys neskelbtini) studentė (38 b.l.), todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, pažymi, kad jos gali būti laikomos išskirtinėmis ir yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėja kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes N. T. padaryti teisės pažeidimai, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-66-2014, 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-53-2014, 2015 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-384-634/2015 ir kitos). Įvertinus visas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, N. T. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam minimumui, ir neskiriant jai papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikyta nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 3024 str.,

n u t a r i a :

N. T. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Laima Šeputienė