Baudžiamoji byla Nr. 1-30-172-2012
T-53-574/2020
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.
Išnagrinėjęs prašymą, teismas
n u s t a t ė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas - M. A. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, tačiau galutinė subendrinta bausmė nepakito – paskirta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo M. A. kasacinis skundas atmestas.
4. Nuteistasis M. A. prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
5. Pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvensijos 7 straipsnio 1 punktą niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo momentu. Tačiau po jam inkriminuotų nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo pasikeitė, t. y. sugriežtėjo Lietuvos Respublikos bausmių kodekso ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos dėl galimybės būti lauke/gryname ore, piniginių lėšų limito apsiperkant pataisos įstaigos parduotuvėje, ilgalaikių pasimatymų, naudojimosi nešiojamu kompiuteriu laiko, maisto prekių pataisos įstaigoje asortimento, asmeninių daiktų svorio limito, leidžiamų turėti daiktų sąrašo, naudojimosi keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų.
6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pasikeitė ir pasunkėjo bausmės atlikimo sąlygos, tačiau bausmė liko ta pati, kas leidžia daryti prielaidą, jog jis yra baudžiamas dar kartą, kai tik keičiasi teisės aktai.
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Prašymas atmestinas.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
9. Prašymą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. M. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo, kuris 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje, dalyje jį pakeitęs, konstatavo, jog M. A. paskirta bausmė, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, nuteistojo M. A. skundą atmetė.
10. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal galiojančią teisę įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę galima sušvelninti tik tam tikrais atvejais, kaip, pvz., suteikus amnestiją ar malonę (BK 78, 79 straipsniai), priėmus įstatymą, lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį (BPK 3621 straipsnis) ar atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai).
11. Iš prašymo matyti, kad nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes, jo teigimu, po jam inkriminuotų nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo pasikeitė, t. y. sugriežtėjo Lietuvos Respublikos bausmių kodekso ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja bausmių vykdymo teisė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, vadovaujantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam bausmės vykdymo metu taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu.
13. Akivaizdu, kad pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje sąlygoja tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti konstitucinių teisių pažeidimų. Pažymėtina, kad, priklausomai nuo to, kuriai nuteistųjų grupei asmuo priskirtas, priklauso, kiek laiko asmuo turi teisę kasdien pasivaikščioti (BVK 73–75 straipsniai), o taip pat ir kitos BVK numatytos teisės. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos nesudaro teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Tokia galimybė nėra numatyta, nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatose. Nuteistieji dėl bausmės atlikimo sąlygų, kurios, jų manymu, yra netinkamos, gali kreiptis į pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą, kuriam yra pavaldžios visos laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos.
14. Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui ir nesant įstatyminio pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę peržiūrėti, nuteistojo M. A. prašymas sušvelninti paskirtą baumę netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistojo M. A. prašymą atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjai Audrius Cininas
Jurgita Mačionytė
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė