Civilinė byla Nr. e2S-2039-264/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11987-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.6.12.2.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19864-944/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių ieškinys atsakovui buvo tenkintas visiškai, taip pat išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas ir ieškovui iš atsakovo priteista 142,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas po sprendimo už akių priėmimo pateikė prašymą priimti papildomą teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovas teikdamas ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip įstatymas numato, šis prašymas turėjo būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o praktiškai jis teikiamas per parengiamąjį posėdį ar prieš baigiamąsias kalbas. Teismui priėmus sprendimą už akių, dėl objektyvių priežasčių ieškovas šio prašymo nepateikė (e. b. l. 59-61, 75-76).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu atmetė ieškovo A. D. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovas, nuo bylos iškėlimo buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl ieškinyje ieškovas prašydamas priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikimo teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Civilinė byla buvo inicijuota elektronine forma, todėl ieškovas ir jo atstovas turėjo galimybę nuotoliniu būdu prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos ir sekti elektroninės bylos eigą. Ieškovas jokių reikšmingų aplinkybių, sutrukdžiusių pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus, nenurodė.

4.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turėjo pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, nepaneigia ieškovo ir jo atstovo pareigos domėtis proceso eiga iškeltoje civilinėje byloje ir atsižvelgiant į proceso eigą teikti įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad sąskaita ieškovui už teisines advokato paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas buvo išrašyti 2019 m. birželio 12 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 15 d. Net ir po ieškinio pateikimo teismui ieškovas ir jo atstovas turėjo beveik du mėnesius laiko iki 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių priėmimo pateikti teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau jų nepateikė (e. b. l. 88-89).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti papildomą sprendimą - priteisti iš atsakovo A. T. ieškovui A. D. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo papildomas sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai: kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo A. D. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 2 d. priimtą procesinį sprendimą įvardijo „papildomas sprendimas“,  tačiau jo apskundimo tvarką išaiškino kaip nutarties – apskundimas per 7 dienas paduodant atskirąjį skundą, EPP sistemoje taip pat matosi, kad tai nutartis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, o ne papildomą sprendimą (e. b. l. 88-89).

9.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

10.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

11.       Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

12.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

13.       Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

14.       Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

15.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks procesinių dokumentų. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 2). 2019 m. liepos 23 d. pranešimu dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo ir susipažinimo su ieškinio priedais, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (e. b. l. 68). 2019 m. rugpjūčio 17 d. teismo pranešimas atsakovui buvo įteiktas, tačiau per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (e. b. l. 71). 2019 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame nurodė, kad sprendimas už akių priimtinas neinformavus šalių apie rašytinį procesą (e. b. l. 72).

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, o jo metu teismas priėmė sprendimą už akių, dėl to apeliantas neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas. Tokios aplinkybės teismo turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo.

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo teiginys jog, ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl ieškinyje išreiškęs sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismas mano, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė ir ieškovas negali nuspėti, kaip teismas vertins byloje esančius įrodymus, taip pat negali nuspėti ir to, ar teismui ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami ir neprieštaringi norint priimti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad byla yra elektroninė, neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo, kadangi ieškovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė sprendimą už akių.

18.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo galimybių pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų bei jų nepateikimo priežasčių iki sprendimo už akių priėmimo,  todėl neteisingai išsprendė šį klausimą.  Šiuo atveju apelianto skundžiama  Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. 

19.       Ieškovas pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jam iš atsakovo jo patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su pareiškimu pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą (ieškinio parengimą) buvo  ieškovo (apelianto) patirtos iki teismo sprendimo už akių priėmimo, o išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (e. b. l. 77-80),  iš atsakovo A. T. ieškovui A. D. priteistinos 500 Eur  advokato pagalbos  išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. D. prašymą patenkinti. Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur  advokato pagalbos  išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                 Aušra Baubienė