Administracinė byla Nr. eI-4580-422/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.3; 18.4.3; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjo R. P. atstovei advokatei N. S.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Kauno miesto skyrius, NŽT Skyrius) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 8SD-4359-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir NŽT Skyriaus sprendimas) (toliau abu – ir Skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) priimti dokumentus (Kauno miesto mokesčių inspekcijos darbų bylą, Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus bylą, Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus bylą) (toliau – ir Dokumentai), reikalingus buvusio savininko K. P. turėtos žemės dalies, priskirtos valstybės išperkamai žemei, vertei apskaičiuoti ir juos išnagrinėti.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas nuo 1991 m. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. Kauno mieste turėtą žemę. Visi dokumentai, reikalingi nuosavybės teisių į buvusio savininko turėtą žemę atkūrimui, buvo pateikti laiku ir įstatymų nustatytais terminais. Pagal minėtus dokumentus buvęs savininkas K. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 15,0397 ha žemės (duomenys neskelbtini). Į dalį žemės nuosavybės teisės jau yra atkurtos. Šiuo metu likęs žemės plotas, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui ir kuris priskirtinas valstybės išperkamai žemei, sudaro apie 13,4134 ha.

Tvirtino, jog pareiškėjas buvo informuotas, jog už valstybės išperkamą žemę jam bus atlyginama, skiriant kompensaciją pinigais, o tam būtina apskaičiuoti valstybės išperkamos turėtos žemės vertę. Apskaičiuodamas šią vertę, NŽT Skyrius buvusio savininko K. P. turėtą žemę vertina kaip žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, NŽT Skyriui pateikė 2018 m. liepos 4 d. prašymą perskaičiuoti valstybės išperkamos turėtos žemės vertę, atsižvelgiant į tai, kad ši žemė buvo kitos paskirties žemė, bet ne žemės ūkio paskirties žemė, ir prašė priimti papildomus Dokumentus, patvirtinančius jo teiginius. 

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta priimti Dokumentus, juos vertinant kaip nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo,  kad nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paskirtis yra identifikuoti nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininką ir patį nacionalizuotą turtą (jo rūšį: žemę, mišką, vandens telkinį, pastatus; dydį; buvimo vietą; nuosavybės teisių į šį turtą pagrindą) nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimui. Konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdoma pagal įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurių pakanka nuosavybės teisėms į buvusio savininko K. P. 15,0397 ha ploto turėtą žemę atkurti. Pareiškėjas su šiuo žemės plotu sutinka ir nepretenduoja atkurti nuosavybės į didesnį žemės plotą.

Atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 18 d. prašyme aiškiai nurodė, kad NŽT Skyriui teikiami Dokumentai skirti tik valstybės išperkamos turėtos žemės vertei apskaičiuoti (patikslinti), t. y. įrodyti, kad jau nustatytas pagal NŽT Skyriuje įvertintus dokumentus buvusio savininko K. P. turėtas žemės plotas (15,0397 ha) iki 1940 m. nacionalizacijos buvo kitos paskirties, bet ne žemės ūkio paskirties, kaip vertino NŽT Skyrius, todėl pagal esamą situaciją nei NŽT Skyrius, nei NŽT neturėjo jokio pagrindo Dokumentus laikyti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Dokumentai tik aiškiau atskleidžia informaciją apie nacionalizuoto turto savybes, bet nepakeičia šio turto rūšies, ploto, buvimo vietos, todėl nelaikytini dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos 12 punkto nuostatas, ir jiems pateikti netaikytinas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas. NŽT Skyrius ir NŽT nepagrįstai atsisako juos priimti, nukreipdami pareiškėją į teismą atnaujinti terminą šiems dokumentams pateikti.

Tvirtino, jog NŽT Skyriaus sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš jo neaišku, ar NŽT Skyrius išnagrinėjo Dokumentus iš esmės, ar ne, jeigu neišnagrinėjo, tai kokiu pagrindu buvo pateiktas jų įvertinimas. Pareiškėjo nuomone, tiek NŽT Skyrius, tiek NŽT, nagrinėdami pareiškėjo prašymą ir skundą dėl papildomų dokumentų, skirtų valstybės išperkamos turėtos žemės vertei apskaičiuoti, priėmimo, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie turi būti panaikinti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko.

Atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjo įgaliotas atstovas NŽT Skyriui 2018 m. liepos 4 d. pateikė prašymą pridėdamas Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. liepos 2 d. patvirtintas archyvinių dokumentų kopijas, prašydamas atsižvelgti į minėtus dokumentus ir perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę. NŽT Skyrius 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 8SD-4359-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją, kad yra praleistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas nuosavybės teises su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl termino nuosavybės teises su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimas prieštarauja nuosavybės atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamų sprendimų panaikinimui nėra teisinio pagrindo.   

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 8SD-4359-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuris buvo priimtas pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 15,0397 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi su prašymu 1991 m. gruodžio 12 d. Bylos duomenys patvirtina, jog nuosavybės teises atkurianti institucija pagal Nuosavybės byloje esamus archyvinius dokumentus nustatė, jog K. P. iki 1940 m. turėjo 15,0397 ha žemės. Šalys dėl to ginčo nekelia. Nuosavybės atkūrimo procedūra vykdoma priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl nurodyto žemės kiekio (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 266, 295–313). Byloje taip pat nustatyta, jog į dalį buvusio savininko žemės nuosavybės teisės dar nėra atkurtos.

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjo įgaliotas atstovas kreipėsi į Kauno miesto skyrių su 2018 m. liepos 4 d. prašymu (prašyme per klaidą nurodyta data 2017 m. liepos 4 d.), kuriuo prašė perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę, atsižvelgiant į papildomus archyvinius dokumentus, kuriuos pateikė kartu su prašymu. Dėl įpareigojimo juos priimti kyla ginčas šioje byloje.

Skundžiamais sprendimais Dokumentus buvo atsisakyta priimti, nurodant, jog yra praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nuosavybės teises pagrindžiantiems dokumentams pateikti, išaiškinta teisė dėl jo atnaujinimo kreiptis į teismą.

Ginčas byloje kyla dėl Dokumentų vertinimo.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta tvarka (toliau – ir Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (1 d.). Tvarkos 12 punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teise turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į Valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531); įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo–pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas.

Akivaizdu, jog pareiškėjo pateikti Dokumentai, kurių priėmimo į Nuosavybės teisių atkūrimo bylą siekia pareiškėjas, yra Kauno regioninio valstybės archyvo duomenys ir patenka į Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų sąrašą, kurie Įstatymo priskirti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, todėl jų reikšmė negali būti vertinama kitaip, nei jų paskirtis nustatyta nurodytais teisės aktais nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Dokumentams, kuriuos siekia pareiškėjas pateikti į Nuosavybės teisių atkūrimo bylą, iki 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigė Įstatymo nustatytas terminas juos priimti, todėl pagrįstai, pasibaigus terminui nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, Skundžiamais sprendimais nuosavybės teises atkurianti institucija juos atsisakė priimti, išaiškindama pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl termino jų pateikimui atnaujinimo.

Teismas pažymi, jog Atkūrimo įstatymas nenumato išimčių, dėl kurių nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams būtų netaikomas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas, nesieja šių aplinkybių su jų panaudojimo tikslu, todėl pareiškėjo argumentai, kad Dokumentai nebus naudojami kaip nuosavybės teisę pagrindžiantys įrodymai, nes tokių duomenų Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pakanka, o jais vadovaujantis (kaip papildomais dokumentais) bus perskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė nuosavybės teisių atkūrimo procese, atmestini kaip prieštaraujantys teisiniam pagrindui. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-304/2010).

Pareiškėjas tvirtino, jog NŽT Skyriaus sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes, institucijai nepriėmus Dokumentų, buvo išreikštas jų vertinimas, dėl to sprendimas neaiškus, nesuprantamas.

Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. skundžiamame sprendime Nr. 8SD-4359-(14.8.94.) nurodžius aplinkybes, kad remiantis Dokumentais nebūtų galimybės K. P. turėtą 15,0397 ha žemės plotą vertinti kaip kitai paskirčiai iki nacionalizacijos naudotą žemę, galėjo būti išreikšta atsakovės pozicija dėl išankstinio Dokumentų vertinimo jų nepriėmus, tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 9, 2007 m., 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą Dokumentams pateikti, ir neprašant šio termino atnaujinti NŽT Skyriaus sprendimo panaikinimas teisiniam rezultatui įtakos neturės, be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuris buvo priimtas pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nebuvo išreikštas išankstinio pobūdžio Dokumentų vertinimas, t. y. laikytina, jog Tarnyba ištaisė NŽT Skyriaus sprendimo šio pobūdžio trūkumus, todėl minėti pažeidimai vertintini kaip neesminiai, nesudarantys pagrindo Skundžiamų sprendimų panaikinimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui iš atsakovės priteisimui (ABTĮ 40 str.), todėl šio pobūdžio prašymas taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                        Audrius Grauželis

Jolanta Medvedevienė

Janina Vitunskienė