Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4080-244-2017].docx
Bylos nr.: eI-4080-244/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Nuosavybės teisių atkūrimas

                                                  

                                                          Administracinė byla Nr. eI-4080-244/2017

                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01999-2017-1                         

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 55.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai I. M., pareiškėjos atstovui advokatui A. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Sigitai Narbutytei,

vertėjai A. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino atnaujinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui pateikti, su tikslu atkurti nuosavybės teisę į J. R. (J. R. mirus 1929 m., iki žemės nacionalizacijos 1940 m. – M. S.) nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (tuo metu – Varžuvka Gurna kaimas).

Paaiškino, kad jos motina A. P. (buvusi pavardė – R.), 2001-06-13 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. R. priklausiusį 2,7 ha ploto žemės sklypą, esantį Šilėnų g., Vilniuje (tuo metu – V. G. kaimas) (toliau – ir žemės sklypas). J. R. mirė 1929 m., šį žemės sklypą paveldėjo J. R. sutuoktinė M. R.. 1930 m. M. R. dar kartą susituokė ir jos pavardė pasikeitė į S. Kadangi nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad žemės sklypą iki žemės nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė M. S., A. P. sesuo V. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2004-07-09 sprendimu Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki žemės nacionalizacijos M. S. nuosavybės teise Varžuvka Gurna kaime (šiuo metu (duomenys neskelbtini).) valdė 2,7 ha ploto žemės sklypą. A. P. dėl senatvės sunkiai sirgo ir 2007-09-10 mirė. A. P. testamentu visą savo turtą paliko dukrai – pareiškėjai I. M.. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad jos motina A. P. yra J. R. ir M. S. dukra. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2009-04-15 nutartimi atsisakė priimti I. M. pareiškimą ir išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis  į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir CMS) dėl gimimo įrašo ištaisymo. Tuomet pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS su prašymu ištaisyti mirusiosios motinos gimimo įraše Nr. 229, įrašytame 1922-10-22 Vilniaus miesto Šv. Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje, padarytus įrašus apie A. R. tėvus. Vilniaus miesto CMS 2009-05-13 pateikė išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo, kuria netenkino pareiškėjos prašymo. 2017 m. pradžioje pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės CMS rado santuokos sudarymo įrašą, kuriame nurodyta, kad 1946 m. susituokė A. R. ir J. P., ir Antoninos tėvavardis yra Josifovna (ne Ignacy). 2017-01-18 Vilniaus rajono savivaldybės CMS pateikė šio santuokos sudarymo įrašo išrašą. Pareiškėja dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto CMS su prašymu ištaisyti civilinės būklės akto įrašą, nurodant kitus duomenis apie A. R. tėvus. Vilniaus miesto CMS ištaisė duomenis ir 2017-03-03 pateikė gimimo įrašą liudijantį išrašą, kuriame nurodyti teisingi duomenys apie A. R. tėvus: motina – M. R., tėvas – J. R.. Tuomet pareiškėja pateikė šiuos giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus NŽT, tačiau NŽT atsisakė priimti dokumentus ir nurodė, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Nurodė, kad jos motina A. P. terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad Vilniaus miesto Šv. Petro ir P. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje buvo įrašyti klaidingi duomenys apie A. P. tėvus ir dėl to A. P. negalėjo įrodyti savo giminystės ryšio su žemės sklypo savininku, buvusiu iki nacionalizacijos. Atkreipė dėmesį, kad A. P., 2001 m. pareiškus prašymą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo, jau buvo 79 m. amžiaus. Mirus A. P., iniciatyvos ėmėsi pareiškėja. Tačiau pareiškėjai kilo sveikatos problemų, jai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, vėliau nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Nepaisant to, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, vėliau į Vilniaus miesto CMS dėl duomenų ištaisymo, tačiau giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai nebuvo gauti. 2017 m. pradžioje pareiškėja pabandė duomenų apie A. P. tėvus ieškoti Vilniaus rajono savivaldybės CMS. Ten buvo rastas santuokos įrašas, kuriame buvo nurodytas tikrasis pareiškėjos motinos tėvavardis. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS su prašymu ištaisyti civilinės būklės akto įrašą. Įrašas buvo ištaisytas. Ištaisyti duomenys NŽT. Pabrėžė, kad pareiškėjai pavykus rasti teisingus giminystės ryšį patvirtinančius duomenis, pareiškėja visų veiksmų, siekiant atkurti nuosavybės teises, ėmėsi nedelsiant.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo spręsti bylą dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus.

Atsakovė nurodė, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai adresuotame Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2001-06-11 pažymėjime Nr. M-1484 buvo nurodyti pareiškėjos motinos A. P. tėvai, t. y. pareiškėjai jau nuo 2001 m. buvo žinoma apie klaidingus duomenis jos motinos gimimo įraše, tačiau, kaip nurodyta Vilniaus miesto skyriaus 2017-04-27 rašte Nr. 49SF-1043-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, pareiškėja tik 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo vykdančiai institucijai teikė giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. praleidusi Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą. Be to, byloje nėra duomenų, kokių aktyvių veiksmų pareiškėja ėmėsi nuo 2006 m., kai institucija pasiūlė kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo iki 2009 m., kai kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir klaidos ištaisymo ir atitinkamai, dėl kokių svarbių priežasčių nuo 2001 m. iki 2009 m. neįgyvendino savo subjektinės teisės ir nesiekė ištaisyti klaidos, kuri trukdė nustatyti giminystės ryšį tarp buvusių savininkų J. R. ir M. S. bei pareiškėjos motinos A. P..

Atsakovė pažymėjo, kad terminas giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti galėtų būti atnaujintas tik tokiam asmeniui, kuris dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų, todėl sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo būtina vertinti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys: klaidingi duomenys pareiškėjos motinos gimimo įraše, garbingas pareiškėjos motinos amžius, nuo 2011 m. pablogėjusi pareiškėjos sveikatos būklė, dėl kurių ji praleido Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis svarbiomis priežastimis.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas

 

Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis (toliau – ir LVAT) teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (LVAT 2008-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261–912/2008; 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2010-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-317/2010). Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (LVAT 2014-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-882/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2001-06-13 pareiškėjos motina A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. R. priklausiusį 2,7 ha ploto žemės sklypą, esantį V. G. kaime (dabar – (duomenys neskelbtini). 2001-06-11 buvo gautas Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimas Nr. M-1484, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto Šv. Petro ir P. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog A. R. tėvai yra I. R. ir A. S. (įrašo Nr. 229, įrašas įrašytas 1922-10-22). Kadangi 1929 m. J. R. mirė ir kai 1940 m. vyko nacionalizacija jis negalėjo būti sklypo savininku, A. P. sesuo V. P., kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad iki žemės nacionalizacijos jos motina M. S. (buvusi – R.) nuosavybės teise valdė minėtą žemės sklypą.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2878-11/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki žemės nacionalizacijos M. S. nuosavybės teise V. G. kaime valdė 2,7 ha ploto žemės sklypą. 2009-04-15 buvo priimta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10145-790/2009, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama A. P. yra J. R. ir M. S. dukra. Teismas nurodė, kad pareiškėja įrodinėdama, kad jos motinos gimimo įrašuose padaryti neteisingi įrašai, turi prašyti ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl įrašų ištaisymo. Atsižvelgdama į tai, 2009-05-12 pareiškėja kreipėsi į su prašymu į Vilniaus miesto CMS, kuriuo prašė ištaisyti motinos gimimo įraše tėvo vardą ir pavardę į J. R. bei motinos vardą. 2009-05-13 Vilniaus miesto CMS priėmė išvadą Nr. A136-970(2.4.1.55-TD1) „Dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. 2017 m. pareiškėja dar kartą pateikė prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo pateikdama Vilniaus rajono savivaldybės CMS, gautą 1946-09-19 santuokos sudarymo įrašą, kuriame nurodyta, jog susituokė J. P. ir A. R. bei nurodyta, kad A. R. tėvavardis yra J. 2017-03-03 duomenys apie A. R. tėvus buvo ištaisyti.

2017-03-28 pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į M. S. priklausiusį žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-04-27 sprendimu Nr. 49SF-1043-(14.49.104) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, kad pareiškėja praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodo, kad jos motina neturėjo ir tuo metu nerado giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, be to, buvo senyvo amžiaus ir sunkiai sirgo. Po motinos mirties pareiškėja pradėjo imtis veiksmų, siekdama pakeisti neteisingai mirusios motinos gimimo įraše įrašytus duomenis, tačiau pareiškėjai kilo sveikatos problemų ir dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų laiku.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, vėliau nustatytas neterminuotas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Šiuos pareiškėjos teiginius patvirtina byloje esantis pažymėjimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjai nuo 2011-07-08 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir 2014-07-03 pažyma Nr. A733-1755/14(2.11.2.13-SR2) „Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo I. M., kuriai darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai  nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime teismui nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti  giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į  buvusio savininko (M. S.) nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėja Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos I. M. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. M. įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į  M. S. iki 1940 m.  nacionalizacijos turėtą žemės sklypą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                             Mefodija Povilaitienė             

 

 

                                                                                                 Henrikas Sadauskas                                    

 

 

                                                                                                 Liudmila Zaborovska