Civilinė byla Nr. e2-301-814/2018

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01626-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;  3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant ieškovei D. J.,

atsakovo D. Ž. atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,

nedalyvaujant atsakovui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. Ž. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams D. J. ir D. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovui D. Ž. D. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančias ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius adresu (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovei 20 000 Eur piniginę kompensaciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino iš atsakovo prašomos priteisti kompensacijos dydį iki 10 000 Eur. Nurodė, kad šalims priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto turto. Turtu naudojasi atsakovas, yra pakeitęs namo spyną. Santykiai tarp šalių įtempti, gražiuoju susitarti nepavyksta. Atidalinti turtą natūra be žalos daiktu neįmanoma, be to, dėl įtemptų santykių (šalys buvę sutuoktiniai) turtui naudotis bus neįmanoma. Namas pritaikytas vienai šeima, baigtumas šiai dienai – 65 proc., nedidelio bendro ploto – 126,64 kv. m., todėl atidalinti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus neįmanoma. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas - (duomenys neskelbtini),

Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. sumažino prašomos priteisti kompensacijos dydį iki 10 000 Eur, prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas - buvęs sutuoktinis, šiuo metu santykiai konfliktiški. Nuo 2010 m. balandžio mėn. pradėjo kartu gyventi. Santuoka buvo sudaryta 2011-07-02, o nutraukta 2016-09-08. Pradėjus gyventi kartu, buvo sudaryta povedybinė sutartis. Žemės sklypą atsakovui padovanojo jo tėvas, jiems gyvenant santuokoje. D. Ž. nusprendė griauti sklype buvusį neregistruotą sodo namelį ir statyti gyvenamąjį namą. Namą pasistatė, tačiau jo neįsirengė. Namas buvo statomas gyvenant santuokoje. Pasak Ž, jis statytas jo ir tėvo sutaupytais pinigais. Prie namo statybų ji prisidėjo savo darbu: važiavo, derino išplanavimą, prižiūrėdavo, ar nėra broko, plytas į antrą aukštą kilnojo su atsakovo tėvu, atsakovui skiedinį nešiojo, laiptus liejo, terasos pagrindą, tvarkė dokumentus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šį turtą pasidalijo po ½ dalį. Dar nebūnant santuokoje, planavo, ką ir kaip statyti, santuokos metu koregavo projektą. Pamatus išliejo 2011 m., samdė UAB „(duomenys neskelbtini),“. Pavasarį pardėjo statytis namą. Tada ji išėjo iš darbo, nes atsakovas prašė nedirbti, o prižiūrėti statybas ir jo tėvą. D. Ž. atlygis su komandiruotpinigiais tada buvo apie 4 000 Lt. Ji iš (duomenys neskelbtini), į savaitę po 2-3 kartus važinėjo į (duomenys neskelbtini),, žiūrėjo atsakovo tėvą, prižiūrėjo statybas. Namo langus dėjo D. Ž. pažįstamas. Namas dviejų aukštų, yra du kambariai ir virtuvė su poilsio zona. Antras aukštas yra 53 kv. m. Jame yra didelė skylė sraigtiniams laiptams, jos uždengti neįmanoma, šalia balkonas, terasa virš kambario. Pirmame aukšte turi būti įrengta WC, vonia, katilinė, vienas kambarys 19 kv. m., per vidurį virtuvė, židinys, terasa, stumdomos durys per visą sieną. Namo baigtumas 68 procentai. Stogas uždengtas, bet neapšildytas. Namas apšildytas, kambariai neįrengti - nėra grindų, nėra kanalizacijos, vidaus apdaila neatlikta. Tame name du atskirus būstus įrengti neįmanoma. Neįmanoma įrengti atskiro įėjimo, virtuvės, nes per mažai vietos. Rekonstrukcijos daryti irgi negalima, nes to neleistų statybų inspekcija. Jau yra mokėję baudą, nes namas viršijo plotą, numatytą projekte. Dėl projekto koregavimo atidalinant turtą, į matininkus nesikreipė, nes negali kreiptis - ji nepateks į tą namą. Nemano, kad galima dviem šeimoms name gyventi, nes atsakovas priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu. Jis prieš pusmetį pakeitė spyną, nenori, kad ji ten būtų, neįmanomas gyvenimas, susibara tik pradėjus kalbėtis. Nesutiktų su sprendimu naudotis turtu bendrai, nes neįmanoma su atsakovu po ištuokos gyventi kartu. Atsakovas teistas dėl sunkaus kūno sužalojimo, nes jis nustūmė savo buvusią uošvienę nuo laiptų. Gyventi tame pačiame name su atsakovu jai būtų baisu. Ji turi butą (duomenys neskelbtini),. Butas įkeistas bankui, moka kreditą – 60 Eur/mėn. bei 35 Eur/mėn. moka už buitinę techniką. Paskutinį kartą prie namo buvo nuvykusi 2017 metų pavasarį, spyna buvo pakeista, todėl į namą nepateko. Paskambinus atsakovui, jis pasakė, kad čia jai niekas nepriklauso ir atsiuntė žinutę, kad ji derintų kitą kartą laiką, jei norėtų patekti į žemės sklypą. Ji savo nuosavybėje negali nieko daryti, nes negali ten patekti. Jai priklausančia ½ dalimi turto anksčiau naudojosi, turėjo daržą. 2016 m., dar būdami santuokoje, bandė kartu namą pardavinėti, kad nusipirktų mažesnį, dėl to kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kad įvertintų ir padėtų parduoti. Agentūra turtą įvertino 44 500 Eur. Buvo atsiradęs pirkėjas, norėjo pirkti už 40 000 Eur, bet atsakovui ši kaina netiko, dėl to liko neparduotas. Namas su žemės sklypu dabar vertas apie 20 000 Eur, nes neįrengtas, neprižiūrėtas. Nutraukiant santuoką, kompensacijos klausimo neišsprendė, nes pats santuokos nutraukimas buvo emociškai sudėtingas. Atsakovui siūlė atidalinti turtą gražiuoju, ji sakė jam, kad ji negyvens tame name, jis neįrengtas, o atsakovas sakė, kad tame name gyvens. Pasakius atsakovui, kad jis turės išmokėti jai kompensaciją, pasakė, kad ji negaus nė cento. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ traškučių rūšiuotoja, darbo užmokestis atskaičius mokesčius - 350 Eur. Turi automobilį „Opel Vectra“, 26 arų žemės ūkio paskirties sklypą ir butą(duomenys neskelbtini),, kuris įkeistas bankui. Be to, ji dar išlaiko studijuojančią dukrą. Jai nereikalingas namas, nes neturės lėšų jo įsirengimui. Dėl mažų pajamų ji nesutiktų atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją, kad visas namas atitektų jai vienai. 

Atsakovas D. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 3 000 Eur skirti atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė niekada nesinaudojo savo namo dalimi, turtu nesirūpina, neprižiūri, nemoka mokesčių.

Atsakovas 2018-01-22 13.30 val. vykusio teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė - buvusi sutuoktinė. Susipažino prieš namo statymą apie 2010–2011 m. Kai vyko statybos, jo gaunamos pajamos buvo geros, labai prisidėjo jo tėvas su savo santaupomis. Tėvui namo langų įstatymui davė pinigų tėvo sesuo. Jo paties banko kortelė buvo pas ieškovę, ji disponuodavo jo lėšomis. Statybomis rūpinosi jis. 2016-09-08 santuoką nutraukė, pasidalino po ½ dalį ginčo turto. Ginčo sklypas priklausė jo tėvui, kuris jį jam padovanojo po vedybų, santuokos metu. Namą pradėjo statytis prieš santuoką, statė toliau santuokos metu. Namą statė samdyti žmonės: pamatus liejo UAB „(duomenys neskelbtini),“, kuriuos pasamdė jis, o mūrininkus surado ieškovė. Už darbus tėvo pinigais mokėjo jis. Iš dalies ieškovė prisidėjo prie namo statybos tam tikru darbu. Jam nežinoma, ar ieškovė meistrų darbą prižiūrėdavo. Namas su stogu, yra sudėti langai, įrengta signalizacija. Kanalizacijos, šildymo, grindų nėra. Pirmame aukšte turi būti virtuvė su holu, plotas 33,58 kv. m., vienas kambarys, vonia ir katilinė. Antrame aukšte - du balkonai, kambarys, holas, vonia. Name gali būti įrengti du butai. Iš lauko pusės galima padaryti laiptus į antrą aukštą ir įsirengti antrą butą. Namu teisiškai abu disponuoja, faktiškai – niekas nieko nedaro, nes nėra atidalinimo. Šiuo metu ieškovė raktų nuo namo neturi. Jis parašė jai žinutę, kad galės įeiti į namą abiejų sutarimu. Už name įrengtą signalizaciją moka jis. Kokia šiuo metu yra bendra namo ir sklypo vertė, nežino. Dar būnant santuokoje ieškovė norėjo parduoti namą, nusipirkti prie miško mažesnį. Dėl šios priežasties, jis pasirašė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra. Kas atliko namo įvertinimą, nežino. Norėjo gauti už namą 45 000 Eur. Buvo ne vienas pirkėjas, siūlė parduoti už 30 000 Eur, bet už tiek nepardavė. Namas šiandien nuvertėjęs, nes stovi neįrengtas. Prieš daugiau nei metus buvo vertingesnis. Dabar iš antro aukšto vanduo pragriaužė skylę, sienos samanoja. Namo vertė šiandien iki 5 000 Eur. Nesutiktų, kad ieškovė jam sumokėtų 5 000 Eur ir namas atitektų jai. Namo neparduos, nes jį statė tam, kad gyventų jame. Kad ieškovė gyventų kartu, nenori, nes jų keliai išsiskyrė. Sutiktų, kad ieškovė gyventų antrame namo aukšte. Sutiktų už abiejų pinigus rengti projektą, kad namas būtų padalintas į du atskirus objektus. Kartu gyventi viename kieme su ieškove neįmanoma. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ vairuotoju ekspeditoriumi, būna komandiruotės, gauna 500 Eur atlyginimo, plius už nuvažiuotus kilometrus, viso į rankas gauna 600-700 Eur. Turi kreditorinių įsipareigojimų - moka ieškovei po 100 Eur kas mėnesį, dukters išlaikymui atskaito 93-98 Eur, 162 Eur moka kreditui dengti. Savo vardu turi garažą, automobilį, automobilio priekabą ir ½ dalį namo su sklypu. Gyvena tėvo bute. Šiuo metu finansinės galimybės gerėja, jis planuoja įsirengti namą ir jame gyventi. Pardavus tėvo butą, įmanomas namo įsirengimas. Sutiktų sumokėti ieškovei už jai priklausančią namo dalį iki 5000 Eur per 10–15 m. dalimis. Santuokos nutraukimo metu ieškovė darė jam psichologinį spaudimą. Šiuo metu yra policijoje pareiškimas, nes ieškovė prisitaikiusi raktą įėjo į tėvo butą, po ko dingo dokumentai. Ieškovė prie ginčo namo augino daržoves savo poreikiams. Jis uždraudė jai lankytis name, nes ji daug ką išvežė iš sklypo. Žemės mokesčius ir 20 Eur metinį mokestį sodų bendrijai moka jis. Mano, kad nustačius naudojimosi tvarką arba atidalinus namą galėtų juo naudotis kartu, jis gyventų pirmame namo aukšte.

Atsakovo D. Ž. atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, paaiškino, kad atsakovas kreipėsi į matininkus dėl projekto, bet projekto parengimas kainuoja apie 250 Eur, dėl to jis nebuvo padarytas. Name galima gyventi dviem šeimoms. Namo baigtumas tik 65 proc. Iš kadastro bylos matyti, kad namas dviejų aukštų, todėl jis gali būti padalintas dviem šeimoms. Tai galima padaryti be kliūčių, įrengiant atskirą šildymo sistemą, vandentiekį ir t. t. Šiai dienai turtu pagal paskirtį negalima naudotis.

Pareiškimas dėl patikslinto ieškinio atsisakymo dalyje dėl 10 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad šalys – buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2016-09-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu (e. b. l. 140–142). Santuokos metu šalys buvo sudariusios povedybinę sutartį, kuria nusistatę savo turto teisinį režimą (e. b. l. 107–112). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, santuokos metu padovanojo atsakovui jo tėvas, minėtame sklype šalių santuokos metu buvo pastatytas gyvenamasis namas. Minėtas turtas šalių pasidalintas nutraukiant santuoką ir bylos nagrinėjimo metu ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį 0,0503 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir 126,64 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 6–8, 27–29, 125–126). Namas dviejų aukštų, baigtumas – 65 proc. (e. b. l. 6–12, 27–33, 125–126). Atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini),“ 2016-07-02 sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią įmonė pardavinėjo šalių turtą už 44 500 Eur (e. b. l. 36). Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“, išmokėtas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. vidutiniškai 696,97 Eur per mėnesį (išskaičius privalomus mokėti mokesčius bei išlaikymą nepilnamečiui vaikui) (e. b. l. 127). Ieškovė nuo 2017-09-15 iki 2018-03-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini),“, iki tol buvo registruota darbo biržoje (e. b. l. 139, 4, 34–35). VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenimis, be ginčo turto atsakovas nuosavybės teise turi garažą Jonavoje, automobilį „VW Golf“ (1993 m.), priekabą „Thule Brenderup 1205“ (2008 m.), o ieškovė – butą (įkeistą bankui) (duomenys neskelbtini),, 0,2499 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, automobilį „Opel Vectra“ (2003 m.) (e. b. l. 128–131, 13, 17). Ieškovė turi pilnametę studentę dukrą (e. b. l. 136–138), atsakovas nepilnametę dukrą, kuriai iš atlyginimo išskaitomas 92,68 Eur dydžio išlaikymas (e. b. l. 127). Atsakovas, nutraukiant santuoka, įsipareigojo mokėti ieškovei kasmėnesinį 100 Eur dydžio išlaikymą iki ieškovės gyvos galvos (e. b. l. 140–142). Šalių paaiškinimais, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui.

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė savo reikalavimo dėl 10 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės pareiškimas dėl patikslinto ieškinio dalies dėl 10 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo atsisakymo priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina. Ieškovei išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo būdo. Nepavykus susitarti, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą ir  CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o, nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.

Nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovė įgijo nutraukiant šalių santuoką bei teismui patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo posėdžio metu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jį privertė perleisti nuosavybę apgaule, naudodama psichologinį smurtą jo atžvilgiu, šioje byloje nėra reikšmingos, nes atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo nuginčyti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, ieškovė siūlė atsakovui atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jai kompensaciją. Atsakovas pakeitė spyną, dėl ko ieškovė negalinti patekti į savo nuosavybės dalį. Ieškovės manymu, nėra galimybės namo atidalinti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, kaip nurodė atsakovas, paskirstant kiekvienai iš šalių po aukštą, nes namas projektuotas vienai šeimai, nebūtų atskiro įėjimo, viduje išlieti sraigtiniai laiptai į antrą aukštą. Be to, jos finansinės galimybės neleistų jai įsirengti šio namo, jis jai nereikalingas, nes ji turi butą Kaišiadoryse, o šalys viename name gyventi ir negalėtų, nes jų, kaip buvusių sutuoktinių, santykiai konfliktiški, atsakovas yra teistas už sunkų kūno sužalojimą. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypas ir namas gali būti padalijamas natūra, t. y. padalinus aukštais, jam priskiriant pirmą aukštą, o ieškovei – antrą. Kaip pažymėjo atsakovo atstovė, namo baigtumas tik 65 proc., dėl to yra visos galimybės įsirengti atskiras kanalizacijas, vandentiekius, šildymo sistemas ir pan. ir suformuoti du nekilnojamojo turto objektus. Be to, ieškovė savo turtu nesinaudoja, jo neprižiūri, nemoka mokesčių, siekia pasipelnyti (nurodyta atsakovo atsiliepime). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2005). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudama priteisti atsakovui jos nuosavybės dalį, o jai išmokėti kompensaciją. Jos manymu, atidalinti natūra turto nėra galimybės, nes sklypas labai mažas, name išlieti dideli sraigtiniai laiptai, atskiro įėjimo į namą nepadarysi. Be to, gyventi viename name su atsakovu neįmanoma, nes jų, kaip buvusių sutuoktinių, santykiai konfliktiški. Kaip matyti iš į bylą pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopijos, VĮ Registrų centro išrašo, ginčo sklypas yra tik 0,0503 ha dydžio, namas – 126,64 kv. m., pirmo aukšto plotas – 72,92 kv. m., o antro – 53,72 kv. m. Taigi, atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas galimas, jo nuomone, atidalinimas paskirstant šalims aukštus, neatitiktų jiems priklausančių lygių dalių principo. Be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atidalinimas natūra šiuo konkrečiu atveju apskritai įmanomas, kad įmanoma suformuoti atskirą patekimą į namo antrą aukštą, kad toks namo projekto pakeitimas būtų patvirtintas atitinkamų, statybas kontroliuojančių, institucijų, nepateikė teismui konkretaus atidalijimo projekto, nors 2018-01-22 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė suteikti galimybę tokį projektą pateikti. Taigi, atsakovas teigdamas, kad atidalinti nuosavybę natūra be neproporcingos žalos daiktui, įmanoma, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodė, kad statinio baigtumas tik 65 proc. ir jį galima perdaryti, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai jis gali būti atidalintas į du vienodo dydžio savarankiškus objektus, kiek tokia rekonstrukcija kainuotų, taip pat nepasisakė, kaip konkrečiai galėtų būti padalintas nedidelis, vos 5 arų sklypas. Atsakovas taip pat nenurodė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją dėl ieškovės pasiūlymo (kompensacijos priteisimo) netinkamumo. Priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori gyventi ginčo name, jis jam reikalingas, parduoti nesutinka, taip pat nesutiktų savo dalies perleisti ieškovei, jo finansinė padėtis gerėja, turi galimybių namą įsirengti. Taip pat jo pozicija ieškovės atžvilgiu buvo nenuosekli, nes pradžioje nurodė, kad gyventi su ieškove viename name negalėtų, vėliau jau nurodė, kad galėtų, jei jis gyventų pirmame aukšte, o ji – antrame, tačiau paskui vėl nurodė, kad kartu gyventi viename kieme su ieškove neįmanoma. Byloje surinkti duomenys teismui leidžia spręsti, kad šalių santykiai konfliktiški, jie – buvę sutuoktiniai, atsakovas teistas už sunkų sveikatos sužalojimą (minėtą aplinkybę patvirtina ir LITEKO duomenys). Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu ieškovė net neturi ir realių fizinių galimybių naudotis jai priklausančia ginčo turto dalimi, nes atsakovas pakeitęs spyną. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Taigi, ieškovės, teisėtos turto bendrasavininkės, teisės šiuo metu disponuoti jai priklausančia turto dalimi atsakovo iniciatyva suvaržytos. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, galioja rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl teismas negali savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (Kauno apygardos teismo 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1754-555/2015). Todėl nei vienai iš ginčo šalių teismui nepateikus daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo bei byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad yra reali galimybė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra, be neproporcingos žalos daiktui, atsižvelgiant į konfliktiškus buvusių sutuoktinių santykius, atsakovą neigiamai charakterizuojančius duomenis (teistas už sunkų kūno sužalojimą), į tai, kad turtu faktiškai dabar disponuoja tik atsakovas (pakeitęs spyną, apribojo ieškovės galimybę patekti į nuosavybę), teismas sprendžia, kad atidalinimas natūra byloje negalimas.

Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovės pasiūlytas atidalinimo būdas nepažeistų atsakovo teisių į nuosavybę. Teismų praktikoje dažniausiai nuosavybės teisių pažeidimas konstatuojamas tada, kai bylą inicijuojantis bendraturtis teismo prašo turtą priteisti jam, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją. Šiuo atveju situacija priešinga, nes ieškovė pageidauja turtą perleisti atsakovui. Ieškovė aiškiai nurodė, kad ginčo turtas jai nereikalingas, ji turi gyvenamąjį plotą Kaišiadoryse, piniginių lėšų įsirengti namui neturi. Tuo tarpu atsakovas pageidauja ginčo name gyventi, kaip nurodė teismo posėdžio metu, turėtų galimybę jį įsirengti, kategoriškai nesutinka bendro turto su ieškove parduoti, kito gyvenamojo būsto neturi, gyvena su tėvu jo bute, nesutiktų, kad turtas atitektų ieškovei, o ši jam sumokėtų kompensaciją. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas aiškiai išreiškė valią neprarasti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas su tokio dydžio kompensacija nesutinka, teigia, kad viso turto vertė – iki 5 000 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, atlikus masinį vertinimą, ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė – 2 867 Eur, o namo – 19 607 Eur, t. y. viso 22 474 Eur. Šalys, siekdamos 2016-07-02 minėtą turtą parduoti, sudarydamos su nekilnojamojo turto agentūra sutartį, savo turtą įvertino 44 500 Eur. Atsakovo paaiškinimu, tuo metu turtas buvo vertas 45 000 Eur, todėl atsiradusiems pirkėjams už 30 000 Eur jo nepardavė, tačiau namui daugiau nei metus stovint neįrengtam, nenaudojamam, nuo drėgmės apsamanojusiom sienom, turtas nuvertėjo, ir šiai dienai jo kaina būtų iki 5 000 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų (pvz. nekilnojamojo turo vertinimo, ekspertizės ar pan.), pagrindžiančių tokį turto nuvertėjimą per sąlyginai trumpą laikotarpį - pusantrų metų. Be to, teismui pasiūlius atsakovui už 5 000 Eur perleisti nuosavybės teisę ieškovei, atsakovas kategoriškai nesutiko, kas teismui leidžia pagrįstai abejoti atsakovo nurodyta, teismo vertinimu dirbtinai sumažinta, ginčo turto verte. Taigi, byloje nesant jokių įrodymų apie galimą turto nuvertėjimą 40 000 Eur per pusantrų metų, kai pats atsakovas namą su sklypu buvo įvertinęs 45 000 Eur, byloje esant nepaneigtai turto vidutinei rinkos vertei pagal VĮ Registrų centrą – 22 474 Eur, teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės prašomos kompensacijos sumos – 10 000 Eur – pagrįstumu. Nors atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu ir nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, o atsakovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad galėtų ieškovei išmokėti kompensaciją iki 5 000 Eur per 10–15 metų laikotarpį, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leistų jam išmokėti ieškovės reikalaujamo dydžio kompensaciją. Visų pirma, atsakovas dirba, gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius bei išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vidutiniškai siekia 696,97 Eur per mėnesį, papildomai mokami komandiruotpinigiai nuo 95 Eur iki 140 Eur. Antra, atsakovas sveikas (priešingų duomenų byloje nėra), pakankamai jauno amžiaus, turi darbinės patirties (dirba vairuotoju – ekspeditoriumi), byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdytų būti visaverčiu darbo rinkos nariu, galinčiu uždirbti sumą, kurios pakaktų pragyventi ir išmokėti ieškovei kompensaciją. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi turto, kurį galėtų parduoti, gyvena su tėvu jo bute, todėl papildomų išlaidų gyvenamo ploto nuomai neturi, kaip pats nurodė, šiuo metu jo finansinės galimybės gerėja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams D. J. ir D. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovui D. Ž. D. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius adresu (duomenys neskelbtini),, išmokant ieškovei 10 000 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas atsiliepime prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 3 000 Eur skirti atsakovui. Ieškinį tenkinus visiškai bei nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nėra pagrindo skirti baudos.

Pagal byloje patikslintą reikalavimą (atidalinti turtą, išmokant 10 000 Eur kompensaciją) mokėtinas žyminis mokestis – 225 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė būtent tokio dydžio žyminį mokestį byloje ir sumokėjusi.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 225 Eur žyminis mokestis bei 590 Eur už advokato pagalbą, viso 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), o valstybės naudai – 15,05 Eur pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 10 000 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Atidalinti turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius (duomenys neskelbtini), - iš bendrosios dalinės ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės, visą turtą priteisiant natūra atsakovui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei priklausiusią turto dalį.                                                       

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 815 Eur (aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,05 Eur (penkiolikos eurų 05 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                    (parašas)                                      Lina Šafronienė