Civilinė byla Nr. 2-1149/2009
Procesinio sprendimo kategorija 110.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų S. P. ir M. P. prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1221-485/2009 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams S. P. ir M. P. , trečiajam asmeniui BUAB „Transforma“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1221-485/2009, kuriuo patenkino ieškovo AB SEB banko ieškinį ir priteisė iš atsakovų S. P. ir M. P. ieškovui 822307,88 Lt paskolos dalį, 11745,54 Lt palūkanas, 340 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 72,87 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (834466,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimą už akių priėmė dėl to, kad ieškinio ir jo priedų nuorašus CPK nustatyta tvarka 2009 m. kovo 3 d. įteikus atsakovui S. P. asmeniškai, atsakovai neįvykdė CPK 142 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.
2009 m. birželio 8 d. atsakovai teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2009 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimą už akių ir išspręsti ginčą iš esmės. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžino jį padavusiems asmenims ir nurodė, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas 2009 m. gegužės 15 d., todėl atsakovai galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iki 2009 m. birželio 4 d. Ant atsakovų atsiųsto voko, kuriame teismui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, nurodyta dokumentų gavimo data yra 2009 m. birželio 6 d. Teismas, patikrinęs oficialioje AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo svetainėje ant atsakovų siųsto voko esančios registracijos numerį, nustatė kad korespondenciją, kuriai paštas suteikė Nr. RN829418339LT, atsakovai Marijampolės centriniam paštui pateikė 2009 m. birželio 5 d. 12.22 val. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad atsakovai praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
2009 m. birželio 19 d. atsakovai teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovai prašyme nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių gavo 2009 m. gegužės 21 d., tačiau skolos išieškojimas yra labai painus, skola itin didelė, 2009 m. vasario 24 d. Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo priėmė nutartį priverstinai parduoti įkeistą atsakovų turtą iš varžytynių. Be to, atsakovams nesant teisininkams, jie nesuprato sprendimo už akių terminų skaičiavimo ir laikė, kad 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo momento. Atsakovai pažymėjo, kad terminas yra praleistas labai nedaug. Be to, atsakovai nurodė, kad ir pats sprendimas už akių buvo išsiųstas iš teismo ne per 3 dienas, kaip tai numato CPK 285 str. 7 d., o per 5 dienas nuo jo priėmimo, t. y. 2009 m. gegužės 20 d., nors turėjo būti išsiųstas 2005 m. gegužės 18 d.
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas už akių atsakovams buvo išsiųstas 2009 m. gegužės 19 d., atsakovai sprendimą už akių gavo 2009 m. gegužės 21 d. Sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi sprendime už akių buvo įtvirtinta tiek atsakovų teisė pateikti teismui prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, tiek nustatytas terminas ir apibrėžta jo skaičiavimo tvarka. 2009 m. gegužės 21 d. atsakovams gavus sprendimą už akių, buvo praėjęs tik 6 iš 20 dienų terminas, per kurį atsakovai galėjo prašyti revizuoti teismo sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu atsakovai nesuprato vykstančių teisminių procesų, jie galėjo pasinaudoti CPK įtvirtintu atstovavimo teisme institutu tam, jog jų galimai pažeisti interesai būtų tinkamai ginami teisme. Teismas sprendė, kad, tokia aplinkybė negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, nes, kaip jau minėta, sprendime už akių buvo išaiškinta pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino skaičiavimo tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentruotumo principas nustato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o teismus įpareigoja imtis visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui. Atsakovai šioje byloje nesistengė, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Jie gavę teismo pranešimą apie jiems inicijuojamą procesą, nepateikė teismui procesinių dokumentų, dėl ko teismui iškilo būtinybė priimti sprendimą už akių. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai ne kartą grįžo neįteikti atsakovams, su nuoroda, kad atsakovai nerandami, nors šie dokumentai buvo siunčiami tiksliu atsakovų gyvenamosios vietos adresu. Tai rodo, kad atsakovai sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, kas prieštarauja CPK 7 str. įtvirtintam proceso koncentruotumo principui.
Atskiruoju skundu atsakovai prašo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodo, kad Kauno apygardos teismas delsdamas išsiųsti 2009 m. birželio 10 d. nutartį ir priimdamas 2009 m. birželio 22 d. nutartį pažeidė atsakovų teisėtus interesus. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą išsiuntė 2009 m. gegužės 20 d., nors turėjo išsiųsti 2009 m. gegužės 18 d., todėl teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 7 dalies nuostatas. Šis pažeidimas turėjo didelės įtakos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimui laiku.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nutartis, nes atsakovai nebuvo rūpestingi proceso dalyviai ir tinkamai nesidomėjo proceso eiga.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).
CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis (nagrinėjamoje byloje atsiliepimo nepateikusi šalis) sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis dvidešimties dienų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui nėra naikinamasis, todėl terminui pasibaigus, neišnyksta asmens procesinė teisė pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes tuo atveju, jeigu CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas atnaujinamas, nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.
Iš 2009 m. birželio 5 d. atsakovų pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, kad atsakovai praleido 1 dieną procesiniam veiksmui atlikti. Kauno apygardos teismas laikė, jog terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra praleistas. Apeliantai prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 287 str. 1 d.), termino praleidimo priežastimi atsakovai nurodo pavėluotą teismo sprendimo už akių išsiuntimą ir tai, kad priimtas sprendimas už akių pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje (procese) nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Kadangi įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas šį klausimą turi spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad atsakovo teisė į sprendimo už akių peržiūrėjimą yra vienintelis būdas atsakovui pašalinti atsiliepimo nepateikimo padarinius, nes sprendimo už akių jis negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, termino praleidimo priežastimi buvo atsakovų nerūpestingumas, nepakankamas domėjimasis bylos eiga, teisinių žinių trūkumas, netinkamas procesinių terminų reikšmės vertinimas, tačiau tos aplinkybės neturi sukelti neigiamų padarinių atstovaujamajam (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-126/2007).
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti atsakovams praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, netinkamai įvertino apeliantų veiksmus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ir termino praleidimo mažareikšmiškumą, lyginant su pasekmėmis, kurias atsakovai patirs termino neatnaujinus.
Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti atsakovų teisę į sprendimo už akių peržiūrėjimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, atnaujinant atsakovų S. P. ir M. P. praleistą terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 78 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti atsakovams S. P. ir M. P. terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Teisėjai: Artūras Driukas
Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė