Civilinė byla Nr. e2A-628-232/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03202-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. Ū. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. Ū. priešieškinį ieškovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėtinas sumas už namo administravimą, priežiūrą ir išlaikymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas 576-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - ieškovas arba bendrija) prašė priteisti iš atsakovo 530 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal 2014-01-17 Juridinių asmenų registre įregistruotų bendrijos įstatų 6 punktą, valdo, naudoja bei prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tame tarpe ir objektą esantį daugiabučiame gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šiame name esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkas (atsakovas) nuo 2017 metų kovo mėn. nevykdo savo prievolių ir nemoka bendrijos mokesčių už apšvietimą, šiukšlių išvežimą, administravimą, taip pat kaupiamųjų lėšų, mokesčio už šildymo sistemos aptarnavimą bei namo priežiūrą. Teigė, kad už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. yra susidariusi 530,04 Eur skola, kurią atsakovas piktybiškai atsisako sumokėti. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito jau ne pirmą kartą, dėl ko ieškovas ne kartą buvo priverstas kreiptis į teismą (2016-04-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1745-910/2016; 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29 737-816/2016; 2017-12-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32981-816/2017). Pažymėjo, kad atsakovas naudodamasis visiems gyventojams teikiamomis ieškovo paslaugomis bei visiškai nepaisydamas kitų namo gyventojų interesų, piktybiškai ir sistemingai vengia atsiskaityti su ieškovu už jam faktiškai teikiamas (suteiktas) paslaugas.

2.       Atsakovas V. Ū. (toliau - atsakovas) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovo mokėtinas sumas už namo administravimą, priežiūrą ir išlaikymą nuo 2015-02-24 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovo sumokėtas sumas už šias paslaugas, atsakovo mokėtiną sumą apskaičiuojant proporcingai pagal atsakovo buto plotą, tačiau į paskirstymą įtraukiant visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o už atliekų išvežimą taikant 2012-10-24 namo įgaliotinių susirinkimo metu patvirtintą šiukšlių išvežimo tarifą 17,25 Lt (4,99 Eur) kas mėnesį. Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai taiko 15,26 Eur mėnesinį mokestį už atliekų išvežimą. 2012-10-24 namo įgaliotinių susirinkimo metu patvirtintas šiukšlių išvežimo tarifas 17,25 Lt (4,99 Eur) kas mėnesį. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo 2016-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1745-910/2016 konstatuota, kad nėra akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų vertinant bendrijos 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokoluose užfiksuotus sprendimus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad faktinės atliekų išvežimo išlaidos yra didesnės, taip pat nepateikė skaičiavimų, kad reikalaujama apmokėti suma už atliekų išvežimą yra gauta faktines atliekų išvežimo išlaidas padalinus proporcingai pagal visų name esančių asmeninių patalpų plotus. Tvirtino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines išlaidas (sąnaudas), kurios atsakovui nėra žinomos. Teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidos buvo būtinos pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus. Paaiškino, kad ieškovas visas įmokas už atliekų išvežimą ir pastato priežiūrą skirstė pagal butų plotą netinkamai, kadangi į bylą ne tik nepateikė paskirstymo skaičiavimų, bet ir į paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, nors atsakovo pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (garažai ir sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į išlaidų paskirstymą. Teigė, kad ieškovas netinkamai skirsto išlaidas už namo priežiūrą, pažeisdamas namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolę mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal proporcingumo principą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 530,04 Eur skolos bei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalininės nuosavybės teisės objektus daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyto namo (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 2008-06-27 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-153-127/2008. Todėl atsakovui pareiga mokėti mokesčius (pagal įstatus įmokas) ieškovui kyla įstatymo ir įstatų pagrindu.

5.       Nurodė, kad ieškovo įstatų 14.2 punktas numato, jog bendrijos nariu nuo 2000-12-28 arba vėliau tampama asmens prašymu. Tokių duomenų, kad atsakovas ieškovui pateikė prašymą ir tapo bendrijos nariu, byloje nėra. Ieškovo įstatų 62 punktas numato, kad patalpų savininkų – ne bendrijos narių, ginčai su bendrijos valdymo ir kitais organais (ne bendrijos nario pasirinkimu) gali būti nagrinėjami bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje arba įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, jog byloje nėra duomenų, apie atsakovo narystę bendrijoje. Todėl ieškovui privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje šiuo atveju yra nebūtina ir ieškovas galėjo dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą tiesiogiai.

6.       Ieškovas paaiškino, jog skaičiuojant mokesčius už šiukšlių išvežimą vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarifais bei UAB „Atliekų tvarkymo tarnybos“ pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios yra pateiktos į nagrinėjamą bylą. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas nepagrįstai jam paskaičiavo mokėtiną mokestį už šiukšlių išvežimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodytu tarifu, kuris buvo patvirtintas 2012-10-24 namo įgaliotinių susirinkimo metu, nes byloje nėra duomenų, kad jis tebegalioja.

7.       Teismas nurodė, kad administravimo ir šildymo sistemos aptarnavimo mokesčių maksimalius tarifus numato Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuos tarifus viršija, arba iš patalpų savininkų reikalauja daugiau negu ieškovas sumokėjo už suteiktas paslaugas faktiniams paslaugų ir/ar prekių tiekėjams. Taip pat nurodė, kad privalomai kaupiamų lėšų dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Ieškovas vadovaujantis nurodytu nutarimu privalo butų ir kitų patalpų savininkams skaičiuoti privalomai kaupiamas lėšas, todėl atsakovo atsikirtimas dėl šių mokesčių neteisingumo yra nepagrįstas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, ir rašytinius paskaičiavimus, iš kokių sumų susidaro 25,57 Eur už atliktą priežiūros paslaugą. Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atsakovas V. Ū. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; jei išankstinė ginčų nagrinėjo tvarka yra neprivaloma – atmesti ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą; priešieškinį patenkinti visiškai; išreikalauti iš ieškovo įrodymus: apie faktiškai patirtas namo administravimo išlaidas, priežiūros, remonto ir eksploatacijos sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, namo elektros skaitiklių rodmenis, elektros energijos sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, namo šilumos punkto priežiūros sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, namo atliekų apskaitos, atliekų išvežimo sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, ieškovo atliktos skolų valdymo ataskaitos detalizavimą, nurodant visus pirminius duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos mokėtinos sumos visam namui ir kaip jos buvo padalintos tarp visų namo asmeninio naudojimo patalpų savininkų, nurodant pateikiat šių patalpų sąrašą ir nurodant jų plotus.

9.       Nurodė, kad teismas neįvertino, kad ieškiniu reikalaujama priteisti 443,75 Eur suma susidarė iki ginčo laikotarpio pradžios, t.y. iki  2017-03-01. Ieškovas ginčo laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31 atsakovui priskaičiavo 530,04 Eur įmokų, o atsakovas sumokėjo 443,75 Eur, todėl skirtumas tarp ieškovo priskaičiuotų įmokų ir atsakovo sumokėtų mokesčių yra 86,29 Eur. Kadangi įrodyti privalo teigiantis asmuo, tai atsakovas neprivalo įrodyti, kad administravimo ir kitos paslaugos, už kurias ieškovas prašo priteisti mokesčius realiai suteiktos nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai atliktus darbus, taip pat nepateikė įrodymų apie kitų asmenų, teikusių statinio priežiūros paslaugas, darbų atlikimą.

10.       Teigė, kad pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas bylos esmę, turėjo tinkamai įvertinti ieškinio pagrindą ir dalyką – kitų asmenų suteiktas paslaugas (334,04 Eur), už kurias atsakovo vardu apmokėjo ieškovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti ne skolos, o nuostolių atlyginimo.

11.       Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad pagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo faktines išlaidas (sąnaudas), nors atsakovas prašė teismo šiuos įrodymus išreikalauti iš ieškovo, kuris atsisakė šiuos įrodymus pateikti į bylą. Byloje nėra pateikti namo priežiūros aktai, todėl darbai nėra laikomi atliktais ir perduotais. Byloje pateiktos sąskaitos už namo priežiūros išlaidas su paties ieškovo darbuotojų įrašais neįrodo, kad šios paslaugos buvo suteiktos atsakovo name. Ieškovo pateiktose sąskaitose už namo suvartotą elektros energiją neįmanoma nustatyti, ar šiose sąskaitos apima ir atsakovo namo elektros energiją, taip pat nėra pateikti ieškovo atlikti apmokėjimai už atsakovo namo bendro naudojimo elektros energiją, o iš ieškovo pateiktų mokėjimų nėra įmanoma nustatyti, ar šiuose mokėjimuose yra apmokėta ir už atsakovo namo elektros energiją. Ieškovo pateiktose sąskaitose už šilumos punkto priežiūrą nėra įmanoma nustatyti, ar šiose sąskaitos apima ir atsakovo namo šilumos punkto priežiūrą, taip pat nėra pateikti ieškovo mokėjimai už atsakovo namo šilumos punkto priežiūrą, nes iš ieškovo pateiktų mokėjimų nėra įmanoma nustatyti, ar šiuose mokėjimuose yra apmokėta ir už atsakovo namo šilumos punkto priežiūrą. Ieškovo pateiktose sąskaitose už atliekų išvežimą nėra įmanoma nustatyti, ar šios sąskaitos apima ir atsakovo namo atliekų išvežimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai buvo būtini pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus, kad bendrojo naudojimo objektų remontas buvo būtinas. Byloje nepateikti įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų remonto, nėra defektinių aktų, todėl šių išlaidų atsakovas apmokėti neprivalo.

12.       Nurodė, kad visų butus turinčių savininkų mokesčiai buvo skaičiuojami tik pagal jų butų bendrą naudingą plotą, įregistruotą viešame registre, nors registrų centro duomenimis butų savininkai turi ne tik butus, bet ir kitos paskirties patalpas (garažus, sandėliukus), kurių plotų į butų bendrą naudingą plotą ieškovas neįtraukdavo, pažeisdamas proporcingumo principą. Teigė, kad visam namui suteiktų paslaugų galutinė suma turi būti dalinama pagal faktiškai valdomų asmeninių patalpų plotą.

13.       Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra privaloma ir taikoma vienodai ieškovui ir atsakovui, kuris nėra bendrijos narys (Bendrijos įstatų 62 punktas).

14.       Pažymėjo, kad teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, nes atsisakė iš ieškovo išreikalauti įrodymus apie ieškovo atliktus mokėjimus atliekų vežėjui ir kitas faktinės namo priežiūros sąnaudas net ir tada, kai atsakovas pateikė įrodymus, jog kreipėsi į ieškovą prašymas įrodymų, tačiau ieškovas juos atsisakė pateikti.

15.       Teigė, kad ginčo laikotarpiu namo įgaliotinių susirinkimo metu 2012-10-24 sprendimu patvirtintas šiukšlių išvežimo tarifas 4,99 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (t. y. atsakovo namui skirtų sąskaitų ir jų apmokėjimo dokumentų), kad faktinės atliekų išvežimo išlaidos yra didesnės, taip pat nepateikė skaičiavimų, kad reikalaujama apmokėti suma už atliekų išvežimą yra gauta faktines atliekų išvežimo išlaidas padalinus proporcingai pagal visų name esančių asmeninių patalpų plotus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo principą, nes šalių ginčą dėl atliekų išvežimo įkainių išsprendė kitaip, nei šis ginčas buvo išspręstas tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1745-910/2016 už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir ieškovas.

16.       Nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo neteisėtos ir nepagrįstos, nes sumokėtos iš bendrijos kaupiamųjų ir kitų tikslinių lėšų, kurios nėra ieškovo nuosavybės ir kurias draudžiama naudoti teisminiams ginčams su butų savininkais.

17.       Ieškovas 576-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Nurodė, kad byloje pateikti ieškovo įrodymai pagrindžia, kad skolos suma susidarė būtent ne iki 207-03-01 dienos, o po jos (byloje yra pateikta daug pažymų, sąskaitų, išklotinių, iš kurių matyti skolos susidarymo laikotarpis ir suma). Dėl atsakovo minimo laikotarpio jau buvo iškeltas ginčas teisme, kai ieškovas kreipėsi dėl 590,96 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016-04 mėn. iki 2017-02 mėn. Pripažinęs savo kaltę, atsakovas sumokėjo dalį šios skolos, t. y. 420 Eur.

19.       Teigė, kad ieškovas yra pateikęs viską ką turėjo, kas pagrindžia ieškinio dalyką, pateikė pagrįstas sąskaitas, čekius, sutartis, iš kurių matyti, kad paslaugos buvo suteiktos, kad jos yra realios ir privalo būti apmokėtos.

20.       Pažymėjo, kad 2014-01-17 įstatų 62 punktas aiškiai numatė, kad patalpų savininkų – ne bendrijos narių, ginčai su bendrijos valdymo organais ir kitais organais gali būti nagrinėjami aukščiau nurodyta tvarka arba įstatymų tvarka. Kadangi nėra duomenų apie atsakovo stojimą į bendriją, jo ginčai turi būti nagrinėjami būtent pagal paminėtą nuostatą.

21.       Nurodė, kad šiukšlių išvežimo tarifai yra nustatinėjami ne pačios bendrijos, o savivaldybės, todėl jie nuolat keičiasi ir taikyti šiuo metu reikia aktualų ir galiojantį tarifą. Atsakovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių neteisingą mokesčių apskaičiavimą proporcingai jo butui, nenurodė kuo remiantis jis tai teigia ir kaip jis apskaičiuoja jam tenkančius mokesčius bei kokie pasak jo turėtų būti šie mokesčiai. Pažymėjo, kad ieškovas savo teikiamus reikalavimus ir argumentus pagrindžia byloje pateiktais papildomais dokumentais, patvirtinančiais realiai bendrijos patirtas išlaidas (iš tiekėjų gautas sąskaitas ir mokėjimus) elektros energijai, šiukšlių išvežimui ir tvarkymui, taip pat daugiabučio namo priežiūrai, laikotarpiu nuo 2017m kovo iki 2018 metų gruodžio (imtinai). Visus paskaičiuotus mokesčius pagrindžia pateikti sprendimai dėl tarifo: administravimo mokestis ir kaupimo mokestis yra nustatyti 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkime, šie nutarimai yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (administravimo/eksploatavimo tarifas– 0,13 Eur/kv.m., kaupiamasis mokestis – 0,015 Eur/kv.m.). Butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti yra nustatyta LR CK 4.82 straipsnio 4 dalyje, o šildymo sistemos tarifas yra nustatytas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 ir kurio dydis yra 0,07 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

23.       Dėl išankstinės ginčo sprendimo tvarkos

24.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų  (toliau – DGNSBĮ) statymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Kadangi įstatymas numato galimybę, bet ne privalomą pareigą sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba skirti tokius ginčus nagrinėjantį asmenį, tokia šio įstatymo nuostata suponuoja išvadą, jog įstatyme nenumatyta ir privalomoji ikiteisminė ginčo išsprendimo stadija, kiekviena bendrija turi teisę nuspręsti ar sudaryti tokį ginčų sprendimo organą ar ne, kas reiškia, jog sprendžiant ginčus tarp bendrijos ir jos nario ar juo labiau patalpų savininko ne bendrijos nario, įstatymas nenumato privalomosios ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, tuo tarpu tik įstatyme įsakmiai nustatytos kaip privalomosios išankstinės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu, vadovaujantis CPK  296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu ieškinio palikimą nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

25.       Atsižvelgiant į DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmetamas apelianto argumentas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nors apeliantas nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013 yra suformuota praktika dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismo buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovai, visų pirma, turėjo kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį ir tik nepavykus ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, kreiptis į teismą, yra nepagrįsta, prieštarauja aptartoms įstatymo nuostatoms. Taip pat apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civiline byla Nr. 2S-1028-640/2015. Tačiau ši byla nėra panaši nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, t. y. civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015 kilo ginčas dėl to, jog komisija atsisakė spręsti bendrijos nario skundą. Teismas konstatavo, jog bendrijos įstatų patvirtintų 2014-10-30 XIII. skyrius reglamentuoja visų bendrijos narių ginčų nagrinėjimo tvarką, kurio 65 punktas. numato, kad visus Bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus Bendrijos valdymo organas išnagrinėja per 10 darbo dienų. Taigi minėtoje byloje kilo ginčas dėl bendrijoje egzistuojančios ginčų nagrinėjimo tvarkos, o šioje byloje – dėl skolos, todėl civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015 pateiktais aiškinimais negalima vadovautis.

26.       Apeliantas neginčija fakto, kad jis nėra ieškovo narys. Ieškovo įstatų 62 punktas  numato, kad patalpų savininkų – ne ieškovo narių, ginčai su ieškovo valdymo ir kitais organais (ne bendrijos nario pasirinkimu) gali būti nagrinėjami bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje arba įstatymų nustatyta tvarka, ieškovui privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje šiuo atveju yra nebūtina. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neprivalėjo laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos teisinga. 

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

27.       Ieškovas prašė papildomai išreikalauti iš ieškovo įrodymus: patvirtinančius išlaidas namo administravimui, priežiūrai, remontui ir eksploatacijai (sąskaitas jų apmokėjimo dokumentus, namo elektros skaitiklių rodmenis, elektros energijos sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, namo šilumos punkto priežiūros sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, namo atliekų apskaitos, atliekų išvežimo sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, ieškovo atliktos skolų valdymo ataskaitos detalizavimą, nurodant visus pirminius duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos mokėtinos sumos visam namui ir kaip jos buvo padalintos tarp visų namo asmeninio naudojimo patalpų savininkų, nurodant pateikiat šių patalpų sąrašą ir nurodant jų plotus). Šis prašymas atmetamas dėl toliau įvardijamų priežasčių. 

28.       Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą yra priėmęs į bylą papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ieškovas pateikė į bylą 2018 04 06: 2017-06-15 atsakovo V. Ū. prieštaravimus dėl 2017-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. e2-27095-816/2017 bei 2017-05-26 AB SEB bankas mokėjimo nurodymą Nr. 203 - 420 Eur sumai, iš kurių matyti ieškovas buvo  kreipęsis  į teismą dėl 590,96 EUR skolos priteisimo už ieškovo atsakovui teikiamas elektros energijos, šiukšlių išvežimo, avarinių situacijų šalinimo, namo administravimo, remonto ir kitas paslaugas, laikotarpiu nuo 2016 m. 04 mėn. iki 2017 m. 02 mėn.., atsakovas pripažino dalį skolos ir sumokėjo 420 Eur. Taip pat pateikė 2017-07-13 patikslinto ieškinio dėl 170,96 EUR skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-32981-816/2017 kopiją, 2017-08-02 atsakovo atsiliepimą, 2017-08-03 AB SEB banko mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad atsakovas pripažino ir apmokėjo ieškovo paskaičiuotus mokesčius už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, avarinių situacijų šalinimą, administracines išlaidas, kaupimo išlaidas, taip pat išlaidas už šildymo punkto aptarnavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. 04 mėn. iki 2017 m. 02 mėn., 443,75 Eur sumai. Taip pat pateikė įsiteisėjusius 2017-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-32981-816/2017 bei 2016-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1745-910/2016. Taip pat pateikė pažymų apie atsiskaitymą su šiukšlių išvežimo ir elektros energijos tiekėjais kopijos.

29.       2018 04 27, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti teismui mokesčių paskaičiavimo detalizaciją, pateikė papildomus dokumentus, su paaiškinimais kaip buvo paskaičiuoti mokesčiai atsakovui, pateikė: elektros detalizaciją, priežiūros detalizaciją, šiukšlių kainos paskaičiavimo atsakovui detalizaciją, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kvitą su paaiškinimu. Ieškovas taip pat nurodė pateikęs visus jo turimus įrodymus dėl atsakovui teiktų paslaugų ir kitų įrodymų pateikti negalintis. Todėl apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo pagrįstumo

30.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Remiantis CPK 177 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatomis įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

34.       Kolegijos nuomone ieškovas į bylą yra pateikęs visus ginčo teisingam išsprendimui reikalingus įrodymus. Tuo tarpu ieškovas juos ginčija deklaratyviai, pats nepateikdamas jokių jo abejones dėl šių įrodymų teisingumo patvirtinančių konkrečių įrodymų, kad jo įsiskolinimai ieškovui buvo apskaičiuoti netinkamai. Nėra pateikęs specialistų išvadų, neprašė teismo skirti buhalterinės ekspertizės. Tuo tarpu CPK 178 straipsnis numato vienodą įrodinėjimo pareigą abiem proceso šalims (tiek ieškovui, tiek atsakovui) nustatant, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia tiek ieškovas savo reikalavimus tiek atsakovas savo atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tarp pastarųjų beje yra ir aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi atsakovas savo atsikirtimuose teigdamas, jog ieškovo paskaičiuoti įsiskolinimai už suteiktas paslaugas yra neteisingi šį savo teiginį turėjo pagrįsti atitinkamais įrodymais, paneigiančiais ieškovo pateiktuosius įrodymus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpiu pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus tinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ta aplinkybė, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas netenkina apelianto nėra pagrindu keisti pagrįstą teismo sprendimą.  

35.       Ieškovas apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus, kurių nekėlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad į ieškovo reikalaujamą priteisti, skolos sumą ieškovas yra įskaitęs 443,75 Eur skolos suma kuri anot jo yra susidariusi iki ginčo laikotarpio pradžios ir kurią atsakovas neva yra apmokėjęs. Tačiau šią aplinkybę paneigia byloje yra pateiktos pažymos, sąskaitų, išklotinės, kuriose aiškia nurodytas tiek skolos susidarymo laikotarpis tiek suma. Kaip jau minėta ieškovas yra pateikęs duomenis, kad ginčas tarp šalių dėl skolų už apelianto minimą laikotarpį yra išspręstas teisme, dėl 590,96 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016-04 mėn. iki 2017-02 mėn. ir ieškovas dalį minėtos skolos viso  420 Eur yra sumokėjęs geruoju. 

36.       Šiukšlių išvežimo tarifai yra nustatinėjami ne pačios ieškovo dėl ko jie gali kisti. Apeliantas į bylą nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių neteisingą mokesčių apskaičiavimą proporcingai jo butui (jo daliai bendrojoje nuosavybėje) 

37.       Ieškovo reikalavimai byloje pagrįsti dokumentais, patvirtinančiais realiai bendrijos patirtas išlaidas iš paslaugų tiekėjų sąskaitomis ir mokėjimais už tiektą Elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir tvarkymą, daugiabučio namo priežiūrą, ginčo laikotarpiu (2017metų kovo - gruodžio mėnesiais), 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkimo sprendimais dėl administravimo ir kaupimo mokesčių kurie tebėra  galiojantys ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (administravimo/eksploatavimo tarifas– 0,13 Eur/kv.m., kaupiamasis mokestis – 0,015 Eur/kv.m.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti yra nustatyta numatyta galiojančiame teisiniame reguliavime CK 4.82 straipsnio. 4 dalyje, šildymo sistemos tarifas nustatytas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 ir kurio dydis yra 0,07 Eur. Byloje pateiktos ir išplėstinės sąskaitos, Atliekų tvarkymo tarnybos sąskaitos, mokėjimo nurodymų kopijos, aktų, kvitų, kopijos, elektros skaitliukų rodmenys.

38.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias materialinės teisės normas pažymėdamas, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, CK 4.82 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkui priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Teismas taip pat vadovavosi ginčui šioje dalyje spęsti aktualia kasacinio teismo praktika, jog Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

39.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40.       Apibendrinant tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus tinkamai taikė aktualias materialinės teisės normas, ginčui spręsti, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

41.       Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos, jo turėtos apmokant advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog šias išlaidas realiai patyrė kadangi nepateikė įrodymų, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą advokato išrašytą sąskaitą yra apmokėjęs.

42.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Rita Kisielienė

                                                                                                                       Liuda Uckienė

Tomas Venckus