Civilinės bylos numeris 2S-899-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-08878-2019-2 

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

n u s t a t ė:

I.       Proceso esmė

1.       Pareiškėjai UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ teismui pateikė prašymą supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 str.) patvirtinti 2019 m. kovo 25 d. sudarytą taikos sutartį. 2017 m. gegužės 24 d. tarp šalių sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis Nr.010-2017-KOM, kuria pareiškėja UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka savo sandėliuose saugoti pareiškėjai UAB „UHB AGRO“ priklausančias trąšas, žaliavas bei kitas prekes. 2018 m. lapkričio 30 d. šalys sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM. Pareiškėja UAB „Arvi fertis“ nuo 2019 m. sausio 29 d. sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2017 m. gegužės 24 d. neatlygintinę pasaugos sutartį Nr.010-2017-KOM ir 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM, pradėjo nevykdyti, sudarydama kliūtis pareiškėjai UAB „UHB AGRO“ be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino prašymą dėl taikos sutarties patvirtino vadovaudamasis CPK 582 str., CK 6.985 str. Nutartimi teismas nustatė, jog iš pareiškėjų sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys abipusių derybų būdu išsprendė tarpusavio santykius ir pasiekė šalių interesus atitinkantį susitarimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir 2019 m. kovo 25 d. tarp pareiškėjų sudarytos taikos sutarties sąlygas, teismas konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

III.       Atskirojo skundo argumentai

3.       Uždaroji akcinė bendrovė „Belor“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. UAB „Belor“ savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1.                      Taikos sutartimi šalys siekia nesąžiningai nuslėpti UAB „Arvi fertis“ turtą nuo sąžiningų bendrovės kreditorių.

3.2.                      Bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams ir viešam interesui.

3.3.                      UAB „Arvi fertis“ nėra trąšų gamintojas, tik fiziškai sumaišo įvairias žaliavas ir jas supresuoja į atskiras panašaus dydžio kompleksinių trąšų granules.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Dėl sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog teismo nutartis, priimta išnagrinėjus pareiškimą nurodyta supaprastinto proceso tvarka, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nors pirmosios instancijos teismas 2019-04-05 nutartimi nusprendė priimti pateiktą atskirąjį skundą, tačiau tai nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo nagrinėti pateiktą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri kaip numatyta įstatyme negali būti atskirojo skundo objektu.

7.       Atskirąjį skundą pateikė ne dalyvaujantis byloje asmuo, o asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pateiktame atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nurodo, jog turėtų būti įtraukta suinteresuoto asmens statusu į nagrinėjamą bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimą dėl suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylą sprendžia teismas (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis), tačiau toks prašymas teismui turi būti pareikštas iki baigiamųjų kalbų pradžios (Civilinio proceso kodekso 46, 47 straipsniai), tai yra iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skundžiama nutartis yra įsiteisėjusi nuo priėmimo momento ir tai yra baigiamasis aktas nagrinėjamoje byloje. Po šios nutarties priėmimo byla laikoma išnagrinėta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog apeliantas negali įstoti į bylą, nes byla jau yra išnagrinėta.

8.       Asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, savo teises gali ginti kreipdamasis į teismą ir su prašymu atnaujinti procesą byloje. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti, 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010). Taigi, tai, kad byloje, kurioje buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis, toks asmuo nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, jam neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2019 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-139-236/2019).

9.       Civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

10.       Civilinio proceso kodekso 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Kaip minėta, atskirąjį skundą padavęs asmuo nėra dalyvaujantis byloje asmuo.

11.       Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas. Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies  2 ir 3punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, tai, jog atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai yra skundžiama nutartis negali būti atskirojo skundo objektas, o skundą padavė asmuo, negalintis būti atskirojo skundo subjektu, sprendžia nutraukti pradėtą apeliacinį procesą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r ė:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties.

        Teisėjas                                                                          Vytautas Zelianka