Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-28][nuasmeninta nutartis byloje][1A-169-851-2018].docx
Bylos nr.: 1A-169-851/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus apylinkės prokuratūra Rasa Apšegienė prokuroras
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

Pranešėja Sigita Vainauskienė

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-851/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02902-2017-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

                           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,

dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,

nuteistojo R. J. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas  4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ramūno J. V. D. naudai priteista 935 Eur (devyni šimtų trisdešimt penki) turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
  1. R. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą - automobilį, o būtent:

jis, 2017 m. birželio 12 d., apie 01.00 val., atsuktuvu išdaužęs V. D. priklausančio automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio Savanorių pr. 74, Vilniuje, kieme, keleivio pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą – minėtą automobilį,  pagrobė automobilio salone buvusį svetimą, V. D., priklausantį turtą – automagnetolą, kurios vertė 200 Eur, akinius „Fielmann“, kurių vertė 300 Eur, povandeninį prožektorių, kurio vertė 30 Eur, kompasą, kurio vertė 20 Eur, turistinį peilį, kurio vertė 10 Eur, vyrišką odinę striukę, kurios vertė 50 Eur, vyrišką žieminę striukę, kurios vertė 50 Eur, bendrai pagrobė V. D. priklausančio turto už 660 Eur sumą. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

    1. Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017 m. birželio 12 d., apie 01.00 val., vagystės metu, braudamasis į V. D. priklausantį automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo, esančio Savanorių pr. 74, Vilniuje, kieme, atsuktuvu išdaužė keleivio pusės priekinių durelių stiklą, 50 Eur vertės, sugadino stiklo kėlimo mechanizmą, 30 Eur vertės, vairuotojo durelių užraktą 175 Eur vertės, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, V. D. priklausantį, turtą bendrai už 255 Eur sumą. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

  1. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį. ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad padarė apysunkį nusikaltimą, yra lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, tačiau klausimas dėl paskirtos jam  bausmės vykdymo atidėjimo nebuvo svarstomas. Pažymi, jog yra dirbantis, ketina atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
  2. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir  surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
  3. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
  4. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi todėl teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pažymėtina, jog taikyti BK 75 straipsnio, pakeisto 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24)(TAR, 2015, Nr. 2015-04087), nuostatas, yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Įvertinus tai, kad R. J., būdamas daugelį kartų baustas administracine tvarka (b.l. 54-75), 16 kartų teistas, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino valstybės pasitikėjimo ir nesiliovė daryti nusikaltimus, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, darytina išvada, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
  5. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta ir prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
  6. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad R. J. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008), kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d., ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. J. padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus; teistas 16 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei; nedirbo, legalaus darbo šaltinio neieškojo; vartojo narkotines medžiagas; daug kartų baustas administracine tvarka; nusikaltimus daro iš esmės nepertraukiamai; jam inkriminuotas naujas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė R. J. realias laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam šios bausmės rūšies minimumui, jas tinkamai subendrino, galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau bausmę švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
  8. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

              Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. 

 

 

Teisėjai                                                                                                          Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

 

                                                                                                                                                                       Aiva Survilienė

 

                                                                                                                                                                    Artūras Šumskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BPK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 62 str. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
  • 2K-376/2008
  • BK 11 str. Nusikaltimas