Civilinė byla Nr. e2A-1114-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01042-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4887-340/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ ir akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Panevėžio keliai“ prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą; pripažinti, kad jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas ir nustatyti naują pasiūlymų eilę.

Paaiškino, kad atsakovė organizavo viešąjį konkursą „Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“, sudarytą iš 2-jų dalių: A techninio pasiūlymo (nurodyta visa techninė informacija) ir B finansinio pasiūlymo (nurodyti įkainiai). Atsakovė, vertindama jos (ieškovės) pasiūlymą, pripažino, kad A pasiūlymo dalis atitiko pirkimo sąlygų bei techninės specifikacijos reikalavimus ir suteikė aukščiausius ekonominio naudingumo balus, tačiau, paaiškėjus pasiūlymų kainoms, atsakovė veikė nesąžiningai, siekdama pašalinti ją (ieškovę) iš pirkimo, pareikalaudama pateikti paaiškinimus dėl B pasiūlymo formoje nurodytų kiekių, kurie buvo perrašyti iš A pasiūlymo formos ir anksčiau atsakovei nekėlė jokių abejonių.

Ieškovės įsitikinimu, ji išsamiai pagrindė pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms ir techninei specifikacijai, tačiau atsakovė į pateiktus paaiškinimus neatsižvelgė ir nepagrįstai pasiūlymą atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė pirko magistralinių kelių priežiūros darbus, susidedančius iš dviejų etapų – eismo stebėjimo postų įrengimo ir magistralinių kelių priežiūros po postų įrengimo darbų pabaigos. Pasiūlymo B dalis (finansinis pasiūlymas) turėjo būti pateikta pagal perkančiosios organizacijos nustatytą B dalies pasiūlymo formą. Ieškovė, teikdama B dalies pasiūlymą, nesilaikė pirkimo dokumentų 1-ame priede „B pasiūlymo forma (kainos)” nurodytų maksimalių darbų kiekių. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir pripažino.

Teismas nepripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad pirkimo sąlygose nebuvo nurodytas konkretus darbų ir paslaugų kiekis, todėl ji (ieškovė) turėjo galimybę B pasiūlymo dalyje nurodyti ne maksimalius, bet savo nuožiūra parinktus terminus. Pirkimo sąlygų 34 punkte tiesiogiai nurodyta, kad pasiūlymo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta 1 priede; lentelėse pateiktas atsakovės nurodytas maksimalus priežiūros kiekis skirtas įvertinti pasiūlymo kainą. Pagal pirkimo sąlygas tiekėjai turėjo apskaičiuoti bendrą atskirų darbų/paslaugų kainą pagal nurodytą laikotarpį. Pirkimo dokumentuose buvo siekiama palyginti priežiūros darbų, atliktinų per vienodą laikotarpį, kainas, bet ne vieno mėnesio įkainį, t. y. ieškovė, pateikusi pasiūlymo kainą, apskaičiuotą už trumpesnį nei kiti tiekėjai laiko tarpą, sukūrė įvaizdį, kad jos pasiūlymo kaina yra mažiausia.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad kainą galima palyginti ją perskaičiavus, nes pasiūlymo kainos patikslintas paskaičiavimas pateiktas ne kartu su paaiškinimu dėl pasiūlymo, bet ieškinyje. Teismas taip pat sprendė, kad pasiūlymo perskaičiavimas iš esmės negali būti vertinamas kaip pasiūlymo patikslinimas, nekeičiantis pasiūlymo esmės. Pasiūlyme nurodyti mažesni nei reikalaujama paslaugų kiekiai nelaikytini nei aritmetine klaida, kurią būtų galima ištaisyti nekeičiant pasiūlymo kainos, nei pasiūlymo neaiškumu. Klaidingas kiekio nurodymas negali būti laikomas techninio pobūdžio klaida, nes padidinus paslaugų kiekius, atitinkami reikėtų mažinti paslaugų įkainius tam, kad galutinė pasiūlymo kaina nesikeistų (VPĮ 39 str. 1 d.).

Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė nepažeidė imperatyviųjų VPĮ normų, viešųjų pirkimų principų, užtikrino vienodas sąlygas tiekėjams konkuruoti ir pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė – AB „Panevėžio keliai“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Skundo esminiai argumentai:

1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes neįvertino aplinkybės, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir netikslios. Techninės specifikacijos 2.2.1.2 punkte buvo nurodyta, kad sutartis bus sudaroma 36 mėnesių laikotarpiui, tačiau pasiūlymo B dalies formoje nurodė nustatytų reikalavimų neatitinkančius laikotarpius, nes, vadovaujantis atsakovės pateikta paslaugų teikimo apimtimi, tiekėjas pirkimo sutartį vykdytų bent penkerius metus.
2. Pagal atsakovės parengtas sąlygas, nėra įmanoma tarpusavyje palyginti tiekėjų pasiūlymų. Kiekvienas tiekėjas galėjo pasirinkti, per kokį laikotarpį įrengs stebėjimo postus. Pasiūlymo B dalies formoje buvo nurodomi visų tiekėjų atžvilgiu vienodi techninės priežiūros po stebėjimo postų įrengimo terminai, nors faktiškai kiekvieno tiekėjo atžvilgiu šie terminai yra skirtingi, priklausomi nuo pasirinkto stebėjimo postų įrengimo laikotarpio. Atitinkamai skiriasi ir pasiūlymų kainos. Visi tiekėjai pasiūlė kainas už skirtingus laikotarpius, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje. Vienintelė ieškovė laikėsi reikalavimo, kad paslaugų teikimo laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių. Pasiūlymus galima palyginti tarpusavyje tik tokiu atveju, jei visi tiekėjai nurodo realius paslaugų teikimo terminus.
3. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo, nes jai tenka neaiškių, netinkamai parengtų sąlygų rizika. Pagal teismų praktiką, esant prieštaringiems konkurso dokumentams, būtina atsižvelgti ir į koncentruotumo, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2008). Atidus ir rūpestingas tiekėjas galėjo skirtingai suprasti pirkimo sąlygas, konkurso sąlygose nebuvo aiškiai įtvirtintas kriterijus, kokiu principu turi būti apskaičiuotas techninės priežiūros teikimo konkretus laikotarpis, todėl atsakovė nepagrįstai neaiškias pirkimo sąlygas taikė ieškovės nenaudai.
4. Priešingai nei nurodė teismas, ji (ieškovė) nurodė ne mažesnius, bet realius paslaugų teikimo kiekius, t. y. realų paslaugų teikimo laikotarpį, taip pat aiškiai nurodė vieno mėnesio paslaugų teikimo įkainius. Atsakovė galėjo savo iniciatyva atlikti matematinius skaičiavimus ir nustatyti pasiūlymo kainą sudauginusi jos (ieškovės) nurodytus įkainius su pateiktais kiekiais ir tokiu būdu nustatyti palyginamąją kainą. Tai nelaikytina pasiūlymo keitimu, nes realiai nei viso pasiūlymo, nei vieno mėnesio paslaugų teikimo kaina nesikeičia. Aritmetinis kainos perskaičiavimas, nekeičiant kainos sudedamųjų dalių, yra leidžiamas. Tai patvirtina ir teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016). Prioritetas turi būti teikiamas ne formaliems, bet turiningiems pasiūlymų vertinimo kriterijams.
5. Atsakovė neprašė patikslinti pasiūlymo lyginamosios kainos, atliekant patikslintus aritmetinius skaičiavimus; pasiūlymą vertino formaliai, nepagrįstai atmetė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ir taip pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą.

Atsakovė – Kelių direkcija, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Esminiai atsiliepimo argumentai:

1. Apeliantė skunde pakartojo argumentus, teiktus pirmosios instancijos teisme, nenurodydama jokių motyvų, dėl kurių nesutinka su teismo sprendimu.
2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios. Teismas teisingai konstatavo, kad pasiūlymo rengimo ir kainos apskaičiavimo tvarka buvo aiškiai išdėstyta, tačiau apeliantė ja nesivadovavo, nurodė kitus paslaugų teikimo terminus, dėl to nėra pagrindo konkurso sąlygas taikyti ir aiškinti apeliantės naudai. Visi tiekėjai vienodai suprato pirkimo sąlygas ir pagal jas pateikė pasiūlymus, išskyrus apeliantę, kuri nei prašė paaiškinti sąlygas, nei jas skundė.
3. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė siekė palyginti priežiūros darbų, atliktinų vienodą laiko tarpą, kainas, bet ne vieno mėnesio įkainį. Konkretūs laikotarpiai buvo įrašyti pasiūlymo formose, kurias turėjo užpildyti tiekėjai nieko nekeisdami. Apeliantė pateikė pasiūlymo kainą, apskaičiuotą už trumpesnį nei kiti tiekėjai laiko tarpą, todėl sukūrė įvaizdį, kad jo pasiūlymo kaina yra mažiausia. Dėl to nėra galimybės palyginti apeliantės pasiūlymo su kitais.
4. Priešingai nei teigia apeliantė, klaidingas kiekio nurodymas negali būti laikomas techninio pobūdžio klaida. Apeliantė būtų turėjusi ištaisyti pasiūlymą tokiu būdu, kad nesikeistų vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbta kaina. Padidinus paslaugų kiekius, atitinkamai reikėtų mažinti paslaugų įkainius tam, kad galutinė pasiūlymo kaina nesikeistų. Pasiūlymo esmės pakeitimas prieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 daliai. Vertinti pasiūlymą, kuris parengtas nesilaikant pirkimo sąlygų, nepaisant jo mažiausios kainos, nėra pagrindo. Teismų praktikoje konstatuota, kad klaidingas kiekio nurodymas negali būti laikomas techninio pobūdžio klaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-657-236/2016).
5. Ji (atsakovė) 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į apeliantę su prašymu paaiškinti pasiūlymą, todėl teiginys, kad nebuvo prašoma paaiškinti pasiūlymo, nepagrįstas.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Fima“ palaiko atsakovės poziciją.

              Esminiai atsiliepimo argumentai:

1. Apeliantė nepagrįstai tik apeliacinėje instancijoje kelia naują reikalavimą pripažinti konkurso sąlygas netiksliomis ir neaiškiomis. Apeliacija yra ribota, todėl negali būti pateikiamos naujos aplinkybės, nenurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 2 d.). Apeliantė tiek ieškinyje, tiek dublike akcentavo, kad įvertino visus pirkimo sąlygų ir techninės specifikacijos reikalavimus ir pateikė atitinkamo turinio pasiūlymą, kuris, apeliantės įsitikinimu, visiškai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ir negalėjo būti atmestas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konkurso sąlygų reikalavimai suformuoti ydingai, kad tiekėjai neturėjo galimybių parengti lygiaverčių pasiūlymų.
2. Pagal teismų praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą. Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 ir kt.).
3. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl konkurso sąlygų aiškinimo, nes tiekėjai negalėjo pakeisti konkurso sąlygų 1 priedo B dalies lentelėje nurodytų kiekių, o tik užpildyti paliktas vietas. Tais atvejais, kai tiekėjams buvo leidžiama nurodyti savo pasiūlytą darbų kiekį (terminą), tai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo sąlygose.
4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos pasiūlymo paaiškinimas, t. y. kitų kiekių nurodymas bei pasiūlymo galutinės kainos pakeitimas pagal pasikeitusius kiekius, nepažeidžia VPĮ 39 straipsnio 1 dalies. Tiekėjai negali pakeisti pasiūlymo esmės, įskaitant siūlomus paslaugų kiekius bei pasiūlymo galutinę kainą. Be to, apeliantė objektyviai negalėtų pateikti paprasto aritmetinio pasiūlymo kainos patikslinimo, nes jos pasiūlyme būtina pakeisti paslaugų kiekius ir galutinę pasiūlymo kainą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ palaiko atsakovės poziciją, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Fima“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija atmetė apeliantės pasiūlymą dėl to, kad jis neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų – pasiūlymo B formoje nustatytų maksimalių paslaugų teikimo kiekių, kurių tiekėjai savo pasiūlymuose negalėjo keisti.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl tokio atsakovės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikęs ir aiškinęs materialinės bei procesinės teisės normas (CPK 185 str.).

Apeliantė neneigia, kad pasiūlymą parengė ir kainą apskaičiavo pagal savo pasirinktus paslaugų teikimo terminus, nesilaikydama pasiūlymo formoje nurodytų maksimalių kiekių (mėnesiais). Jos įsitikinimu, ji turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti paslaugų tiekimo terminą ir įrašyti šį terminą į pasiūlymo formą, nes priešingu atveju pasiūlymų nėra įmanoma palyginti tarpusavyje.

Ginčo konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad pasiūlymo B dalis (finansinis pasiūlymas), turėjo būti pateikiama pagal perkančiosios organizacijos nustatytą B dalies pasiūlymo formą. Pirkimo sąlygų 34 punkte nustatyta, kad pasiūlyme nurodoma pirkimo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta 1 priede, o šiame priede pateiktuose pasiūlymo formose aiškiai nurodyta, kad lentelėse pateiktas atsakovės nurodytas maksimalus priežiūros kiekis yra skirtas įvertinti pasiūlymo kainą. B formoje buvo pateikta lentelė su nurodytais darbais ir su jais susijusiomis paslaugomis, mato vienetais ir kiekiu, iš viso pateikta 16 darbų su įrašytais skirtingais mato vienetais ir kiekiais. Po nurodyta lentele buvo įrašyta pastaba: „pateikiamas maksimalus priežiūros kiekis, skirtas įvertinti pasiūlymo kainą“. Taigi akivaizdu, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, neturėjo teisės savavališkai keisti perkančiosios organizacijos nurodytų darbų pavadinimų, mato vienetų ir kiekių. Pirkimo sąlygose buvo leidžiama pačiam tiekėjui nurodyti pasirinktą terminą, per kurį jis atliks stebėjimo postų įrengimo darbus, t. y. konkrečiai pasiūlymo formos A lentelėje, tačiau tai nesuteikė teisės keisti pasiūlymo B formoje nurodytų kitų terminų. Tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti rūpestingas, atidus ir preciziškai tikslus, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas yra vienodas visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis. Tai atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Apeliantė akivaizdžiai melagingai teigia, kad atsakovė šios pareigos nevykdė ir nesikreipė į ją su prašymu paaiškinti pasiūlymą. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į apeliantę, prašydama paaiškinti pasiūlyme pateiktų kiekių neatitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams (1 t., b. l. 10). Atsakovė, įvertinusi apeliantės paaiškinimus, pasiūlymą atmetė, nustačiusi, kad jis neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.

Apeliantės įsitikinimu, svarbiausias yra vieno mėnesio paslaugų teikimo įkainis, todėl atsakovė galėjo savo iniciatyva atlikti matematinius skaičiavimus – sudauginti apeliantės nurodytus įkainius su sąlygose pateiktais kiekiais ir tokiu būdu nustatyti apeliantės palyginamąją kainą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

Atsakovės prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis tiekėjui neribotą teisę ištaisyti pasiūlymą. Nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Svarbiausias reikalavimas, keliamas tiekėjų pasiūlymų paaiškinimui, yra tas, kad tiekėjai paaiškinimu negali keisti pateiktų pasiūlymų kainos arba atlikti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių jos nurodytą kainą, kuri atitiktų paslaugų teikimo terminus, tačiau pateikė niekuo nepagrįstą pirkimo sąlygų interpretaciją (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė privalo įvertinti pateiktą pasiūlymą ir jo pirkimo sąlygų reikalavimų atitikimą, o ne pati atlikti tam tikrus apskaičiavimus, kaip to norėtų apeliantė. Tai neatitiktų ne tik turiningojo pasiūlymo vertinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir lygiateisiškumo, skaidrumo principų (VPĮ 3 str.).

Apeliantė teigia, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios, dviprasmiškos, pagal jas nėra įmanoma pasiūlymų palyginti tarpusavyje, B formoje nurodyti paslaugų teikimo terminai neatitinka techninės specifikacijos, todėl jai negali tekti tokių sąlygų aiškinimo rizika, nepaisant to, kad ji nesikreipė dėl sąlygų paaiškinimo. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, ji neteisingu pirkimo sąlygų aiškinimu iš esmės siekia pagrįsti savo pasiūlymą ir jame pateiktus pirkimo sąlygų neatitinkančius paslaugų tiekimo terminus. Kaip matyti iš bylos duomenų, pačios apeliantės pozicija šiuo klausimu iš esmės buvo nenuosekli ir dviprasmiška: vienu metu apeliantė teigė, kad ji, kaip vidutiniškai ir gerai informuota tiekėja, turinti patirties, aiškiai suprato, kokiu būdu turi būti pasiūlymas paruoštas, kokiu principu apskaičiuota pasiūlymo kaina, vėliau savo poziciją pakeitė ir teigė, kad sąlygos buvo neaiškios. Akivaizdu, kad toks apeliantės paaiškinimas grindžiamas prielaida, nėra aiškus ir pagrįstas (CPK 177, 178 str.). Jei apeliantei sąlygos nebuvo aiškios, ji turėjo teisę prašyti perkančiąją organizaciją jas paaiškinti, tačiau to nepadarė, dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad konkurso sąlygos dėl paslaugos teikimo termino apeliantei buvo žinomos, aiškios ir tai ji patvirtino pateikdama pasiūlymą (VPĮ 24 str. 2 d. 15 p., 9 d.). Visi kiti tiekėjai, dalyvavę pirkime, sąlygas suprato vienodai, pateikė pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos parengtas sąlygas. Vien tai, kad apeliantė pateikė pasiūlymą neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios. 

Apeliantės teigimu, šioje byloje būtina peržengti nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakyti dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų neteisėtumas grindžiamas iš esmės subjektyviu ir neteisingu apeliantės pirkimo sąlygų aiškinimu, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę peržengti nagrinėjamos bylos ribas (CPK 4238 str.).

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pagal pirkimo sąlygas neįmanoma palyginti tiekėjų pasiūlymų. Priešingai, kaip nustatyta byloje, pasiūlymą sudarė dvi dalys – A forma, kurioje buvo vertinamas ekonominis pasiūlymo naudingumas skiriant balus, ir B forma, t. y. finansinė dalis. B formoje ir buvo nurodyti konkretūs paslaugų teikimo kiekiai, kad visi tiekėjai nurodytų vienodus kiekius ir pasiūlymus būtų įmanoma palyginti. Šiuo atveju apeliantė pateikė pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo sąlygų, todėl atsakovė pagrįstai jį atmetė (VPĮ 39 str. 2 d.).

Apeliantė, teigdama, kad perkančioji organizacija, neprašiusį patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis, pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, nes būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas, be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, nes jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Paminėtoje byloje buvo sprendžiama, ar tiekėjas turi teisę ginčyti pirkimo sąlygas, kai perkančiajai organizacijai laiku nepaduota pretenzija dėl ginčytinos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirkimo sąlygų. Be to, atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimą motyvavo.

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo) sprendžiama, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 682,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo – 1 191,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų dydis iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimą į skundą. Šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638), iš ieškovės – akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353), 682,44 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei ,,Fima“ (j. a. k. 12128994), iš ieškovės – akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353), 1 191,85 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                      Danguolė Martinavičienė

                                                                      Gintaras Pečiulis

                                                                      Nijolė Piškinaitė