Administracinė byla Nr. N⁶²-551/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 46

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje, kadangi jis, būdamas UAB „Junesta“ direktoriumi, neužtikrino, kad 2009 m. lapkričio 16 d. būtų sutvarkyta UAB „Junesta“ priklausanti teritorija Lazdynėlių ir Lietaus gatvėse. Tokiais savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 ir 7.1 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu A. S. už ATPK 161 straipsnio pažeidimą skyrė įspėjimą.

A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad faktiškai ginčo teritoriją valdo 24 laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir metalinių garažų savininkai. Nurodė, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodytiems asmenims, kad būtų nukelti metaliniai garažai ir sutvarkyta teritorija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos nutarimo dalį, kurioje konstatuota, kad A. S. pažeidė Taisyklių 7.1 punktą. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs Taisyklių 7.1 ir 4.1 punktų turinį, padarė išvadą, kad už Taisyklių 4.1 punkte nustatytos pareigos tinkamą įvykdymą yra atsakingas sklypo savininkas, o Taisyklių 7.1 punkte yra nustatytas bendro pobūdžio draudimas. Byloje esantis Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad žemės sklypo savininkas nuo 2007 m. sausio 26 d. yra UAB „Junesta“. Teismas, remdamasis Civilinio kodekso 4.37 straipsniu, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kas faktiškai valdo ar naudojasi žemės sklypu, kadangi pareiga jį tvarkyti yra nustatyta būtent savininkui. Nustatyta, kad UAB „Junesta“ žemės sklypą valdo nuo 2007 m. sausio 26 d., už sklypo nevalymą administracinėn atsakomybėn parauktam asmeniui – šios įmonės direktoriui – administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus 2,5 metų – 2009 m. lapkričio 17 d. Aplinkybės, kad UAB „Junesta“ nevalo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra susidaręs savavališkas sąvartynas, mėtosi įvairios stambiosios statybinės atliekos, padangos, taip pat pavojingos atliekos (tepalai, filtrai) teršiama atliekomis aplinka, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija, tik nurodo, kad UAB „Junesta“ faktiškai ginčo žemės sklypo nevaldo. Metalinių garažų bendrijos nariai dalį metalinių garažų yra nusikėlę ir palikę statybines medžiagas, nenaudojamas transporto priemones ir kitus nereikalingus daiktus. Nurodo, kad, gindama savo nuosavybės teises kreipėsi į teismą dėl metalinių garažų iškėlimo ir teritorijos sutvarkymo. Teismo vertinimu, pareiškėjo valdymo teisės pažeidimas ir jos gynyba civiline prasme nepašalina administracinės atsakomybės pagal  Taisyklių 4.1 punktą. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje surinkti nepatvirtina, jog UAB „Junesta“ laiko statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir kitaip trukdančias aplinkiniams. Todėl skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad A. S., būdamas UAB „Junesta“ direktoriumi, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas Taisyklių 7.1 punktas.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį ir išspręsti bylą iš esmės: panaikinti Komisijos nutarimo dalį, kurioje konstatuota, kad A. S. pažeidė Taisyklių 4.1 punktą ir bylą nutraukti. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, jog protokolas surašytas neteisingai – iš jo negalima spręsti, kokioje vietoje yra tariamas sąvartynas. Nurodo, jog UAB „Junesta“ priklausančiame žemės sklype yra tik 48 metaliniai garažai, sąvartyno nėra. Tie garažų savininkai, kurie nusikėlė savo garažus, paliko išmūrytas garažų duobes, stovi kelios nenaudojamos transporto priemonės, kurios priklauso metalinių garažų savininkams, o ne UAB „Junesta“. Tačiau protokole nurodytų aplinkybių – savavališkas atliekų sąvartynas, mėtosi įvairios stambios ir statybinės atliekos, padangos ir pan. – nėra. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pridėtą prie skundo ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodo, jog UAB „Junesta“ nėra metalinių garažų savininkė, o šiukšlės yra būtent tuose garažuose. Teisės savavališkai nukelti metalinius garažus bendrovė neturi, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo pagal minėtą ieškinį. Todėl šiukšlių išvalymas iš sklypo nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog UAB „Junesta“ priklausantis sklypas netvarkomas keletą metų iš eilės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas. 

A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymą, t. y. už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Protokole nurodyta, kad A. S., neužtikrindamas, kad būtų sutvarkyta UAB „Junesta“ priklausanti teritorija Lazdynėlių ir Lietaus gatvėse, kuriose susidarė savavališkas atliekų sąvartynas, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 4.1 ir 7.1 punktus. Bylą dėl Taisyklių 7.1 punkto pažeidimo pirmosios instancijos teismas nutraukė, dėl to skundo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu, plačiau nepasisakys. 

Taisyklių 4.1 punkte numatyta, kad asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiose ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose privalo valyti, šienauti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, važiuojamąją dalį, šaligatvius, žaliąsias juostas, kelkraščius, griovius ir kitas teritorijas; šalinti medžių atžalas; nuimti ir nuvalyti nuo medžių, stulpų, tvorų reklaminius, informacinius skelbimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Taisyklių nuostata teritorijų priklausymą ir pareigą jas tvarkyti sieja ne tik su nuosavybės teise, bet ir su kita, įstatymų nustatyta tvarka, įgytomis valdymo teisėmis. Apeliantas nurodo, jog UAB „Junesta“ priklausančioje teritorijoje stovintys metaliniai garažai ir esančios nenaudojamos transporto priemonės bendrovei nuosavybės teise nepriklauso. Todėl spręstina, kad bendrovei nuosavybės teise priklausanti teritorija yra valdoma trečiųjų asmenų kitais pagrindais. Iš byloje pateikto ieškinio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nuorašo (b. l. 8), taip pat remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, matyti, jog ginčas dėl šių objektų pašalinimo iš bendrovei priklausančios teritorijos yra sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau galutinio sprendimo civilinėje byloje dar nėra priimta. 

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Nagrinėjamuoju atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo ėmėsi įstatymo leidžiamų priemonių, kad pažeidimas nebūtų tęsiamas. Versti asmenį imtis papildomų priemonių ir savavališkai sunaikinti kitiems asmenims priklausantį turtą, nesant dėl to įsiteisėjusio teismo sprendimo, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad A. S. nepagrįstai patrauktas atsakomybėn dėl ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jo veikoje nėra kaltės. Dėl šių priežasčių, sutinkamai su ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nutartis ir Komisijos nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nebepasisakytina. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                              Ričardas Piličiauskas  

                                                                                              Virgilijus Valančius