Civilinė byla Nr. e2-355-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00068-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.9.12; 3.2.9.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal  ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovėms E. Š. ir antstolei Aistei Mikulėnienei dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų P. M., A. Š., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Celemont draudimo brokeris“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. M. (toliau – ieškovė) 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės antstolės Aistės Mikulėnienės 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-104-5033 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą, t. y. 8440/74349 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), ieškovei, įpareigojant antstolę Aistę Mikulėnienę grąžinti atsakovei E. Š. sumokėtą 51 000 Eur turto kainą; atleisti ieškovę nuo 1320 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti ieškovei 1320 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovės E. Š. nuosavybės teise valdomą turtą, uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 814 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, taip pat nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. liepos 27 d. sumokėti likusią 1 050 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą atidėti 1 050 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

4.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į turtą.

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. vasario 10 d. 09:30 val.; pasiūlė ieškovei iki 2022 m. vasario 4 d. pateikti teismui papildomus įrodymus: 1) patvirtinančius aplinkybę, jog ieškinio reikalavimams nėra suėjęs senaties terminas arba yra pagrindas atnaujinti šį terminą, jei jis praleistas; 2) pagrindžiančius jos įrodinėjamą parduoto varžytinėse turto vertę, buvusią, antstoliui įvertinant šį turtą bei parduodant jį varžytinėse. 

7.       Ieškovei apie paskirtą teismo posėdį buvo pranešta 2022 m. sausio 13 d. išsiuntus teismo šaukimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Ieškovė į teismo posėdį neatvyko.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių, paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą; panaikino 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į turtą; priteisė iš ieškovės atsakovei E. Š. 689,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 9,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; išaiškino ieškovei, kad, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 297 straipsnis).

9.       Teismas nustatė, kad į 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdį neatvyko ieškovė, apie posėdį jai pranešta tinkamai, ieškovė neinformavo apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovė antstolė Aistė Mikulėnienė, atsakovės E. Š. ir trečiojo asmens A. Š. atstovė prašė priimti sprendimą už akių arba palikti ieškinį nenagrinėtą.

10.       Teismas vertino, kad bylos aplinkybės ir joje pateikti įrodymai kelia rimtų abejonių, neatlikus visiško įrodymų tyrimo (neapklausus bylos dalyvių, neištyrus kitų įrodymų), nėra galimybės priimti teisingo sprendimo, todėl šioje proceso stadijoje priimti sprendimo už akių nėra pagrindo.

11.       Teismas, nustatęs aplinkybę, kad ieškovė be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškinį paliko nenagrinėtą. Taip pat panaikino byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

12.       Atsižvelgdamas į tai, kad byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. palikus ieškinį nenagrinėtą dėl to, jog į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ieškovė, teismas iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei dėl jos neatvykimo į vieną teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

14.2.                      Ieškovė yra išvykusi dirbti į Švedijos Karalystę, Lietuvoje būna retai, nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį. Net jei ir būtų tinkamai informuota, nebūtų galėjusi dalyvauti teismo posėdyje dėl darbo Švedijos Karalystėje, o atstovo neturėjo galimybės pasisamdyti dėl sunkios dabartinės finansinės padėties. Šias priežastis ieškovė laiko svarbiomis, dėl kurių ji negalėjo atvykti į teismo posėdį.

14.3.                      Ieškovei vėl kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visus veiksmus, būtinus pasirengiant bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.

15.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė E. Š. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Ieškinys teismui pateiktas naudojantis EPP, byla yra elektroninė. Ieškovė ieškinį pasirašė elektroniniu parašu, jo pasirašymo vieta – (duomenys neskelbtini) (vietovė, įsikūrusi Norrtälje savivaldybėje, Stokholmo apskrityje, Švedijos Karalystėje). Vertina, kad jau ieškinio padavimo metu ieškovė, tikėtina, gyveno Švedijos Karalystėje, nors ieškinyje ir kituose savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu ieškovė ir jos sutuoktinis faktiškai negyvena daugiau nei pusę metų, nes 2021 m. gegužės 26 d. jie buvo priverstinai iškeldinti antstolio, buvo priverstinai išregistruoti dar 2021 m. birželio 23 d.

16.2.                      Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis, pranešimas ir teismo šaukimas į 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdį ieškovei buvo įteikti 2022 m. sausio 14 d. Prašymų atidėti paskirtą teismo posėdį ar duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ieškovė nepateikė. 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomų duomenų, tačiau ieškovė duomenų, prašymų ar papildymų iki teismo posėdžio nepateikė. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės atskirojo skundo argumentus apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl darbo, sunkią finansinę padėtį, ieškovės kreipimąsi  dėl valstybės garantuojamos pagalbos jai suteikimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neatvykus į teismo posėdį ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 20 punktas). Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto.

21.       Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovė, kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta per EPP, į 2022 m. vasario 10 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant nepateikė. Abi atsakovės ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė, ieškovei į posėdį neatvykus, priimti sprendimą už akių arba palikti ieškinį nenagrinėtą. Konstatavęs, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, taip pat konstatavęs, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neištyrus bylai reikšmingų aplinkybių, sprendimas už akių negali būti priimtas, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

23.       Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde teigia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji nebuvo informuota tinkamai, taip pat nurodo priežastis, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, t. y. yra išvykusi dirbti į Švedijos Karalystę, tačiau net jeigu būtų informuota tinkamai, nebūtų galėtų dalyvauti teismo posėdyje dėl darbo. Be kita ko, pažymi, kad neturi galimybės pasirūpinti profesionaliu atstovavimu dėl sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas tokių  apeliantės argumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.

24.       CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

25.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

26.       Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

27.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė naudodamasi EPP, civilinė byla yra elektroninė. Ieškovė ne tik ieškinį, bet ir kitus savo procesinius dokumentus į bylą taip pat teikė naudodamasi EPP (pvz., 2021 m. liepos 28 d. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atskirąjį skundą, 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo išrašą). Viso bylos proceso metu ieškovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikiami per LITEKO VEP posistemio paskyrą (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties nuorašas dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, 2021 m. rugpjūčio 16 d. 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties nuorašas, 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties nuorašas ir kt.). Ieškovės procesinis elgesys patvirtina, kad visus jai siųstus teismo procesinius dokumentus gavo, nes, reaguodama į teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį, teikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nesutikdama su teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, teikė atskirąjį skundą ir pan.). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nebuvo pateikusi sutikimo gauti procesinius dokumentus į savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės paskyra buvo aktyvi. Dėl to ieškovės atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu, laikytini prieštaraujančiais bylos duomenims ir atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, siekdama atsisakyti procesinių dokumentų gavimo per LITEKO VEP posistemio paskyrą, turėjo teisę bylą nagrinėjančiam teismui pateikti prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji atliko nurodytus veiksmus.

28.       Pagal šios nutarties 21 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės neatitinka sąlygų, kurias nustatęs teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Iki teismo posėdžio pradžios ieškovė nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nepridėjo dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės neatvykimo į teismo posėdį pateisinti. Neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį, apie kurį jai buvo pranešta tinkamai (per LITEKO VEP posistemio paskyrą) aplinkybes ieškovė nurodė tik atskirajame skunde.

29.       Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ji teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl darbo Švedijos Karalystėje, stokoja pagrįstumo. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. pranešimo duomenimis, atsakovės E. Š. atstovės prašymu 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM. Taigi ieškovė, norėdama dalyvauti teismo posėdyje, neprivalėjo fiziškai atvykti į teismo patalpas. Be kita ko, ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovė dėl užimtumo darbe paskirtą teismo posėdžio dieną neturėjo galimybės prisijungti į teismo posėdį nuotoliniu būdu.

30.       Ieškovės argumentai, susiję su sunkia turtine padėtimi, taip pat laikytini deklaratyviais. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėta, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog išnaudojo visas galimybes pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą, pvz., kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Ieškovė turi teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau, teikdama ieškinį nurodė, kad bylą ves pati, o dėl bylos eigoje pasikeitusios pozicijos pirmosios instancijos teismo neinformavo.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys pažeidė proceso šalims tenkančią pareigą sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, atsakovė E. Š. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. turi teisę reikalauti iš ieškovės išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimo.  

35.       Šie bylos dalyviai pateikė duomenis apie patirtas 181,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (2022 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas serija MJM Nr. 02252, 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas). Advokatės pateiktą sąskaitą apmokėjo atsakovė, todėl jai ir priteistinas šių išlaidų atlyginimas.

36.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, darytina išvada, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                               Laima Ribokaitė