Civilinė byla Nr. 2S-603-661/2016

Teisminio proceso Nr.2-68-3-2298-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. 2015-11-12 datos ir 2015-11-18 datos skundus dėl antstolio I. G. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti antstolio 2015-10-21 ir 2015-11-06 patvarkymus ir įpareigoti antstolį atlikti veiksmus: pavesti Nill Nill UAB atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Nurodo, jog antstolis paskyrė įkeisto žemės sklypo ir statinio vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę atliko UAB „Ober –Haus“ turto vertintojas. Pareiškėja nurodo, kad žemės sklypas ir pastatas - dviejų dalių namas, parduodant dalimis įvertintas 216000 Eurų sumai, o kaip vieną pardavimo vienetas įvertintas 187000 Eurų sumai. Prašo skirti pakartotinę ekspertizę ir ją skirti atlikti UAB „Nill Nill“. Pareiškėja kritiškai vertina UAB „Ober –Haus“ ekspertizę, nes UAB „Nill Nill“ preliminarus vertinimas, kad parduodant turtą išskaidytą būtų preliminari kaina 255000 eurų, o parduodant kaip vieną turto vienetą – 220000 eurų. Nurodo, kad antstolis turto pakartotiniam įvertinimui siūlo ekspertizę skirti teismo ekspertui V. S., kurio paslaugos tris kartus brangesnės nei UAB „Nill Nill“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi (b.l. 83-85) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad antstolio pasiūlymas pasirinkti ekspertą iš LR Teisingumo ministerijos sudaryto teismo ekspertų sąrašo suponuos objektyvų ir pagrįstą parduodamo objekto kainos nustatymą. Pareiškėjai abejones kelia UAB „Ober–Haus“ ekspertizės teisingumas, tendencingi ryšiai su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Pareiškėjai pateikus UAB „Nill Nill“ nekilnojamojo turto įvertinimą, yra pagrindas, siekiant pašalinti abejones, paskirti pakartotinę ekspertizę. Jos atlikti UAB „Nill Nill“ negali, nes tai neišspręs kilusio ginčo dėl parduodamo nekilnojamojo objekto kainos, o nepagrįstas turto įkainavimas suponuos LR CPK 602 str. pažeidimus. Antstolis teisėtai ir pagristai nutarė skirti pakartotinę ekspertizę, o ekspertu, siekiant objektyvumo, pasiūlė pasirinkti iš LR Teisingumo ministerijos sudaryto teismo ekspertų sąrašo. Taip pat nurodė, kad skolininkės veiksmai ir skundai dėl antstolio veiksmų nurodytomis aplinkybėmis leidžia abejoti pareiškėjos A. M. skundo tikslu – ar siekia pašalinti prieštaravimus dėl turto kainos tinkamu nekilnojamojo turto vertės nustatymo priemonėms ar siekiama vilkinti prievolės įvykdymą. Teismas, vykdydamas LR CPK 594 str. numatytą pareigą, esant skolininko ar išieškotojo prieštaravimui dėl turto vertės, nutaria, kad antstolis turto vertei nustatyti skyrė pakartotinę ekspertizę, ekspertu rekomenduodamas asmenis įrašytus Lietuvos Respublikos teismų ekspertų sąraše ir turinčius nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Tokiu būdu bus pasiektas pagal įstatymą vykdymo procese areštuoto turto įkainavimo tikslas – turtas bus realizuojamas pagal objektyvią, maksimaliai artimą esančią laisvojoje rinkoje turto rinkos kainą. Nurodė, kad teismas skundus atmeta, nes naujai įvertinus areštuotą turtą pagal egzistuojančią rinkos kainą eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, bus galima turtą realizuoti įstatymo nustatyta tvarka nepažeidžiant įstatymo saugomus interesus. Tai atitiks įstatymo reikalavimą, pašalins skolininko ar išieškotojo prieštaravimą dėl turto vertės, turto realizavimas atitiks teisės principus.

Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu (b.l. 100-102) prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės pripažįstant antstolio 2015-10-21 ir 2015-11-06 patvarkymus neteisėtais ir juos panaikinanti; įpareigoti antstolį pavesti nepriklausomam turto vertintojui UAB Nill Nill atlikti pakartotinę įkeisto pareiškėjos turto ekspertizę. Nurodo, kad nebuvo būtinybės pakartotinę įkeisto turto ekspertizę pavesti atlikti nepriklausomam nekilnojamojo turto vertintojui, turinčiam teismo eksperto statusą, o šiuo atveju pakaktų licenciją turinčio turto vertintojo išvados apie turto rinkos vertę. Nurodo, kad pareiškėjos pasiūlytas nepriklausomas turto vertintojas Nill Nill, UAB atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos normas ir antstolis privalėjo juo vadovautis arba nutartyje motyvuotai pasisakyti, kodėl ši teisės norma konkrečiu nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu (b.l 106-107) prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ne išieškotojas ir ne skolininkas skiria ekspertizę ir ekspertą, o antstolis. Pastarajam nėra privaloma atsižvelgti į skolininko ar išieškotojo pasiūlytą eksperto kandidatūrą. Antstolis yra nepriklausomas ir tai sudaro galimybę paskirti nešališką turto vertintoją, nesusijusį susitarimais nei su išieškotoju, nei su skolininku. Antstolis, atsižvelgdamas į pareiškėjos pageidavimą, skyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Šį klausimą antstolis išsprendė priimdamas savo 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 11 06 566/15-1. Pareiškėjos nuomone, pakartotinės ekspertizės atlikimui pakaktų licenciją turinčio turto vertintojo išvados. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtų vieno eksperto pakeitimas į kitą to paties lygio ekspertą. Ekspertą, kurį primygtinai siūlo pareiškėja dėl jos susitarimo su pastaruoju. Todėl antstolis, siekiant išsklaidyti abejones dėl tikrosios turto vertės, pagrįstai nusprendė pavesti ekspertizės atlikimą ekspertui, įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą.

Antstolis I. G. atsiliepimu (b.l. 111) į pareikštą skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad vykdymo procese ekspertizės paskyrimas yra antstolio prerogatyva. Antstolis neprivalo skirti skolininkės siūlomą vertintoją. Nurodo, kad apeliantė neturėdama galimybių apmokėti teismo eksperto išlaidų, galėjo kreiptis į antstolį su motyvuotu prašymu atleisti skolininkę nuo ekspertizės išlaidų apmokėjimo, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad vykdymo procese UAB Nill Nill pažyma dėl turto vertės pateikta, UAB Ober haus Nekilnojamasis turtas vykdymo procese atliko vertinimą, todėl nuspręsta skirti trečiąjį asmenį, kuris būtų nesusijęs su minėtomis įmonėmis. Patvarkyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kodėl paskirtas teismo ekspertas. Vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo principus reglamentuoja LR CPK XL VIII skyriaus nuostatos. Apeliantė nesutinka ne su antstolio sprendimu skirti pakartotinę ekspertizę, bet su sprendimu pakartotinę ekspertizę skirti atlikti teismo ekspertui. Įstatymas nustato skolininkui teisę pateikti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (LR CPK 682 str. 1 d., 598 str.), tačiau apeliantė (skolininkė) nušalinimo teismo ekspertui nepateikė, o pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Taip pat nurodė, kad Apeliantė per visą šį laiką nepasiūlė savo pirkėjo nei už UAB Nill Nill vertinimo pažymoje nustatytą turto vertę nei už vykdomojoje byloje nustatytą turto vertę. Vykdymo procese skolininkei sudarytos visos sąlygos pateikti įrodymus paneigiančius ekspertizės aktą, tačiau skolininkė tokia galimybe nepasinaudojo, o pateikė skundą, tokiais savo veiksmais vilkindama vykdymo procesą ir pažeisdama išieškotojo teises bei teisėtus interesus.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje antstolis siekdamas nustatyti ginčo turto vertę kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją UAB „Ober Haus“ kuris pateikė išvadą apie ginčo turto vertę. Apeliantė nesutikdama su UAB „Ober Haus“ atliktu turto vertinimu prašė pavesti ginčo turtą įvertinti jos pasirinktam turto vertintojui UAB „Nill Nill“, kuris preliminarioje ataskaitoje nurodė, kad ginčo turto vertė yra ženkliai didesnė. Antstolis įvertinęs tokią informaciją, užklausė penkis teismo ekspertus iš kurių du sutiko atlikti ekspertizę už mažiausią kainą ir 2015-11-06 patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. Apeliantė su tokiu antstolio patvarkymu vis tiek nesutiko ir primygtinai reikalauja turto vertinimo ekspertizę pavesti atlikti jos nurodytam turto vertintojui UAB „Nill Nill“.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog antstolis nepagrįstai atsisakė pavesti pakartotinę ekspertizę atlikti apeliantės parinktam turto vertintojui.

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. <...> Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. <...> Vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK682 straipsnio 3 dalis).

Tai gi, įvertinus nurodytą teismų praktiką bei įstatymo normas reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą konstatuotina, kad esant CPK 681 str. 1 d. numatytoms sąlygoms skirti pakartotinę ekspertizę, ekspertą parenka antstolis, o ne skolininkas ar išieškotojas, nes tik tokiu būdu užtikrinamas skiriamo turto vertintojo nešališkumas. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys į CPK 681 str. 1 d. formuluotę, kurioje turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis siekdamas pašalinti visus neaiškumus dėl ginčo turto vertės, nutarė skirti pakartotinę ekspertizę ir siekdamas kuo skaidresnės procedūros parinko tokį turto vertintoją, su kuriuo proceso šalys nebūtų susijusios, jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus turto vertinimo ekspertizei atlikti, todėl tokius antstolio veiksmus pripažinti netiesėtais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                             Alvydas Barkauskas