LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Scorpion transport“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Scorpion transport“ bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Scorpion transport“ bankroto administratorius ginčijo 2012 m. vasario 3 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo dėl informacijos apie bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos dalį. Ginčytos tokios nuostatos: 1) kitiems kreditoriams, kurių kreditorinis reikalavimas neviršija 10 procentų nuo visos patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos, informacija apie bankroto procedūras teikiama elektroniniu paštu pagal jų pageidavimą, išreikštą raštu arba elektroniniu paštu, o norintiems gauti rašytinės formos dokumentų kopijas – už jas sumokėjus bankroto administratoriui dokumentų spausdinimo/švietimo kainą (6.1.2 p.); 2) administratorius kreditorių susirinkimų protokolus pateikia susirinkime dalyvavusiems kreditoriams elektroniniu paštu pagal jų pageidavimą per 10 darbo dienų nuo susirinkimo dienos, o teismui privalo pateikti vykusių kreditorių susirinkimų protokolus per 5  darbo dienas nuo susirinkimo dienos (6.3 p.); 3) administratorius visą informaciją ir dokumentus privalo pateikti informacijos reikalaujančiam asmeniui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos (6.4 p.). Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, mano, kad jis neprivalo teikti kreditoriams nei įmonės dokumentų,  nei civilinių bylų, susijusių su įmone, dokumentų. Su tokiais dokumentais kreditoriai gali susipažinti teisme arba atvykę pas administratorių. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 dienos nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tokią pareigą įstatymas nustato kreditorių susirinkimo pirmininkui, o ne bankroto administratoriui. Remdamasis išdėstytu, pareiškėjas prašė pripažinti ginčijamas nutarimo nuostatas negaliojančiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė kreditorių surinkimo nutarimo 6.3 punktą, o kitą skundą dalį atmetė.

Teismas, grįsdamas savo sprendimą atmesti skundo dalį, nurodė, kad pagal ĮBĮ kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (11 str. 3 d. 15 p., 21 str., 23 str. 11 p.). Teismas sprendė, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 6.1.2 ir 6.4 punktuose nustatyta tvarka užtikrina optimalią kreditorių teisių apsaugą. Teismas taip pat įvertino, kad kreditoriai gali reikalauti perteklinės informacijos. Kasacinėje praktikoje formuojama nuostata, kad asmuo, prašantis suteikti informaciją, privalo konkretizuoti jos pobūdį; prašymas suteikti informaciją privalo būti apibrėžtas ir konkretus, formuluojamas nurodant prašomos suteikti informacijos pobūdį, dominančių duomenų kriterijus ar laikotarpį ir pan., kad būtų įmanoma jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis  civilinėje byloje UAB „Lartė“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-490/2011). Teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad jis gali būti verčiamas kopijuoti ir civilinėse bylose būsiančius dokumentus, nepagrįsti. Visų pirma tokių ieškinių kol kas nėra, nors įmonė jau pripažinta likviduojama dėl bankroto. Antra, kopijos iš civilinių bylų yra daromos kita tvarka nei pačioje bankroto byloje esantys dokumentai. Tai reglamentuoja ir teismo patvirtinta kopijų teikimo tvarka. Be to, privalu įvertinti ir tai, kad įmonė turi tik 8 kreditorius, iš kurių 2 yra fiziniai asmenys. Kreditorių susirinkimo pirmininkas turi būti aktyvus ir bet kuriuo atveju privalo neformaliai dalyvauti bankroto procedūroje, o ne vien reikalauti pateikinėti dokumentus. Teismas pažymėjo neturintis pagrindo daryti išvados, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas, atstovaujantis ir  didžiausio kreditoriaus interesus, elgsis priešingai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas BUAB „Scorpion transport“ bankroto administratorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią buvo atsisakyta tenkinti dalį skundo reikalavimų, ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti visiškai.

Apelianto teigimu, įmonė neturi jokių galimybių ir resursų daryti įmonės dokumentų kopijas pagal kiekvieno kreditoriaus pateiktus prašymus. Pareiga patikrinti, ar bankroto administratoriaus veiksmai neprieštarauja įstatymams, tenka teismui, o ne kreditoriams, todėl su bankroto bylos eiga susiję dokumentai pateikiami teismui. Kreditoriui iškilus abejonių dėl bankroto administratoriaus ar įmonės veiklos skaidrumo, jis gali kreiptis į teismą ir pareikalauti pateikti įmonės dokumentus teismui ar kreditoriui.

Kreditorius AB „DNB lizingas“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Kreditoriaus teigimu, kreditoriai turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus ne tik informaciją apie vykdomas bankroto procedūras, bet iš šią informaciją patvirtinančius dokumentus, nes tik tokiu būdu kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti bankroto administratoriaus veiksmus, taip pat jie reikalingi sprendimams priimti. Tai patvirtina ir teismų praktika. Kreditoriaus nuomone, priešingai nei siūloma apelianto, skundžiamais nutarimais įtvirtinta tvarka yra racionali ir ekonomiška.

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo spręsti skundą teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių teisės gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kokia tvarka gaunama ši informacija, nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 11 p.).

Kreditoriams informacija reikalinga tam, kad būtų galima priimti tinkamus spendimus įmonės bankroto procese. Kokia yra šios informacijos apimtis, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje UAB „MV Retail“ bankroto byloje (bylos Nr. 3K-3-488/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad pagal ĮBĮ jis turi pareigą teikti tik informaciją, tačiau ne dokumentus, nėra visiškai pagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo esmę sudaro ne tai, ar kreditoriai turi teisę gauti tam tikrus dokumentus, o tai, kaip juos gauti: ar juos turi pateikti pats apeliantas, ar juos turi gauti patys kreditoriai, atvykę pas administratorių ar kitą dokumentų buvimo vietą (pavyzdžiui, pasidaryti kopijas).

Kreditorių ir bankroto administratoriaus santykiai privalo būti pagrįsti tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu, nepiktnaudžiavimu savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad apeliantas, gavęs pagrįstą kreditoriaus prašymą gauti tam tikrą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, turėtų juos pateikti, jei toks pateikimas nėra neproporcingai sudėtingas, lyginant su tuo atveju, kai prašomų dokumentų gavimu pasirūpintų pats kreditorius. Bankroto administratorius neprivalo vykdyti neteisėtų ir nepagrįstų prašymų, o kreditoriai turi teisę skųsti nepagrįstus ir neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus. Vadinasi, pati ginčijama informacijos teikimo tvarka nėra neteisėta, o šiuo metu dėl naudojimosi ja nėra jokių ginčų. Jei tokių ginčų kiltų, jie turėtų būti sprendžiama vadovaujantis nurodytais principais.

Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą.