Civilinė byla Nr. e2A-163-936/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29110-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20    

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. vasario 22 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisinė sfera“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. 

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė 2020 m. birželio 29 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. TS2020/05/08, priteisti ieškovei iš atsakovės 15 933,10 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. TS2020/05/08 (toliau – sutartis), kuria ieškovė perleido, o atsakovė įgijo reikalavimo teisės į ieškovei skolingus fizinius asmenis. Sutarties I dalies 1–4 punktuose ieškovė įsipareigojo tris mėnesius iš eilės perleisti atsakovei turimas reikalavimo teises į sutarties prieduose nurodytus fizinius asmenis, o atsakovė – kas mėnesį priimti perleidžiamas reikalavimo teises ir už reikalavimo teisių perleidimą sumokėti ieškovei 85 proc. nuo perleidžiamos reikalavimo sumos, nurodytos sutarties priede. Šalys 2020 m. gegužės 22 d. pasirašė priedą prie sutarties, kuriuo ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teises į skolininkus, bendra reikalavimo teisių suma – 30 108,48 Eur, o atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 29 d. sumokėti ieškovei 25 592,21 Eur reikalavimo teisių kainą. Ieškovė perdavė dokumentus atsakovei. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. pasiūlė ieškovei nutraukti sutartį bendru sutarimu, nurodė, jog prie sutarties sudarytame priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 pateikti skolingų asmenų duomenys klaidingi, skolininkai nemokūs, jų finansinė padėtis sunki. Ieškovė nesutiko nutraukti sutartį, nes ji negarantavo atsakovei, kad skolininkai įvykdys jai prievoles. Ieškovė siūlė nutraukti sutartį bendru sutarimu 2020 m. birželio 19 d., atsakovei sumokėjus 25 592,21 Eur skolą už 2020 m. gegužės 22 d. perleistas reikalavimo teises. Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės, neva ji neperdavė įsipareigojimų patvirtinančių dokumentų originalų, taip pat paaiškėjus, jog atsakovei perleistos reikalavimo teisės negalioja.

1.2.                      Ieškovė, gavusi atsakovės Reikalavimo teisių grąžinimo aktą prie 2020 m. gegužės 8 d. sutarties ir sugrąžinusi perleistas reikalavimo teisės, paskelbė dar vieną konkursą dėl skolų portfelio įsigijimo. Didžiausią pirkimo kainą pasiūlė ir konkursą laimėjo įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance pasiūliusi 33 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 9 659,02 Eur. Ieškovė ir UAB „Legal Balance“ 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-09/22, pagal kurią ieškovė perleido reikalavimo teises, kurias 2020 m. gegužės 8 d. buvo perleidusi atsakovei. Ieškovė, formuodama parduodamą skolų portfelį, laikosi tam tikrų standartų, vienas iš jų – skolininkų įvykdyti piniginę prievolę praleidimo terminas. Ieškovė, organizuodama 2020 m. kovo mėnesį skolų pardavimo konkursą, skolų portfelį suformavo atsižvelgdama į tai, kad skolininkų prievolių įvykdymo terminas praleistas iki 100 dienų. Dėl to konkurse dalyvę asmenys siūlė didesnę portfelio įsigijimo kainą. Antrą kartą suformuotas skolų pardavimo portfelis nuvertėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji tinkamai ir laiku neįvykdė sutartinės prievolės, pažeidė esminius sutarties vykdymo principus, nepagrįstai ir be jokio teisėto pagrindo nutraukė sutartį vienašališkai, nebendradarbiavo ir nedėjo pastangų Sutarčiai išsaugoti. Ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, tikėjosi gauti 25 592,21 Eur, sudarydama pakeičiančią reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Legal Balance“, gavo tik 9 659,02 Eur perleistos reikalavimų teisių kainos. Ieškovė patyrė 15 933,10 Eur nuostolių.

2.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. tariamai atsakovei perdavė reikalavimo teisę į 54 skolininkus pagal reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 prie sutarties. Atsakovė pasirašė aktą ir perdavė ieškovei jį pasirašyti, kad būtų užbaigta reikalavimo teisių perdavimo procedūra, bet ieškovė akto nepasirašė. Ieškovė sutartyje įsipareigojo kartu su perleidžiamu skolų portfeliu perduoti atsakovei įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalus (sutarties II dalies 1 punktas), bet šio įsipareigojimo neįvykdė. Todėl atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti su ieškove per 7 dienas nuo sutarties priedo pasirašymo dienos. Be to, ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 nurodė klaidingus asmenų duomenis, atsakovė negalėjo išieškoti iš skolininkų skolas, nes neturėjo galimybės įteikti raginimų skolininkams sumokėti skolas. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o tai, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra laikytina esminiu sutarties pažeidimu.

2.1.                      Ieškovė neįrodė, kad paskelbė konkursą įsigyti skolų portfelį, didžiausią pirkimo kainą pasiūlė ir konkursą laimėjo įmonė UAB „Legal Balance“, pasiūliusi tik 33 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos. Ieškovės ir UAB Legal Balance 2020 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimą į 56 skolingus asmenis, reikalavimo dydis – 29 269,76 Eur, sumokama 33 proc. (9 659,02 Eur). Atsakovei, ieškovės teigimu, buvo perleistos reikalavimo į 54 asmenis. Reikalavimo perleidimo sutartyse nesutampa asmenų, į kuriuos perleisti reikalavimai, skaičius, perleidžiamo reikalavimo sumos. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 85 proc. nuo perleidžiamo reikalavimo sumos, t. y. 24 879,29 Eur, todėl tariami ieškovo nuostoliai galėtų sudaryti 15 220,27 Eur. Ieškovė nesąžininga, teigdama, kad būtų gavusi 25 592,21 Eur, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį. Atsakovė nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės, nes ji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė neįrodė negautų pajamų apimties, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.

3.       Ieškovė dublike nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pasirašė direktoriaus M. B. įgaliotas asmuo M. K. Atsakovė anksčiau šio klausimo nekėlė. Ieškovė perdavė atsakovei dokumentus per Dropbox programą. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. pranešime-prašyme dėl sutarties nutraukimo neužsiminė apie dokumentų originalus. Jos nurodyta aplinkybė, kad „pradėjusi dirbti su pateiktu skolininkų sąrašų ir analizuoti pateiktus duomenis“, pagrindžia, jog atsakovė gavo ir susipažino su ieškovės perduotais dokumentais. Atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą – laiku neatsiskaitė su ieškovu.

4.       Atsakovė triplike nurodė, kad elektroniniu paštu gavo 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, kurį pasirašė ir persiuntė neįgaliotas asmuo. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad buvo paskelbusi konkursą, nes derybos dėl skolų portfelio įsigijimo buvo vedamos tik su vieninteliu asmeniu – UAB „Legal Balance“. Ieškovė sutiko su pirma pasiūlyta kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad atsakovė 2020 m. birželio 29 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. TS2020/05/08; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

5.1.                      Teismas įvertino tai, kad ieškovė perdavė atsakovei reikalavimo teises į 54 skolininkus, nes atsakovė pirma pasirašė 2020 m. gegužės 22 d. atsiųstą reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 prie sutarties ir perdavė ieškovei, kad šis aktas atitinkamai būtų pasirašytas ieškovo, taip užbaigiant reikalavimo teisių perdavimo procedūrą, atsakovė pradėjo dirbti su skolininkais, atsakovė pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių grąžinimo aktą. Tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. aktą pasirašė ne ieškovės vadovas M. B., bet įgaliotas asmuo – veiklos procesų vadovas M. K., nepaneigia fakto, kad ieškovė perdavė reikalavimo teises atsakovei.

5.2.                      Teismas, vertindamas, ar atsakovė negavo iš esmės to, ko tikėjosi, pažymėjo, kad atsakovė priėmė reikalavimų teises, pradėjo dirbti su skolininkais, ieškovei pretenzijų dėl sutarčių originalų nereiškė ir nereikalavo juos pateikti ar vykdyti sutartį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu neperdavus sutarčių originalų, naujasis kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Faktinių aplinkybių visuma nėra teisinis pagrindas, negavus įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų originalų, vienašališkai nutraukti sutartį.

5.3.                      Teismas įvertino, kad, ieškovei ginčijant atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad ieškovė perleido jai negaliojančią reikalavimo teisę, pastaroji teismui privalėjo įrodyti šią aplinkybę, bet jos neįrodinėjo.

5.4.                      Teismas sprendė, jog abi šalys laikytinos kaltomis dėl netinkamo sutarties vykdymo, nes nepakankamai bendradarbiavo, ieškovė neperdavė dokumentų, atsakovė dokumentų nereikalavo perduoti, nenoro derybų būdu išspręsti ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą, jų interesai liko pažeisti, o lūkesčiai neįgyvendinti. Esant abiejų šalių kaltei dėl sutarties vykdymo, atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio bei sutarties III dalies 3 punkto nuostatomis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl tai yra pagrindas tokį sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu.

5.5.                      Teismas konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus – 2020 m. birželio 29 d. vienašališką sutarties nutraukimą, tai, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Pagal 2020 m. gegužės 8 d. sutarties I dalies 4 punkto nuostatas naujasis kreditorius sumoka pradiniam kreditoriui 85 proc. nuo perleidžiamos reikalavimo sumos, nuodytos sutarties priede, per 7 kalendorines dienas nuo sutarties priedo pasirašymo, tačiau atsakovė su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė šią sutarties nuostatą.

5.6.                      Teismas nustatė, kad, pagal sutartį ir 2020 m. gegužės 22 d. priedą, ieškovė turėjo gauti 25 592,21 Eur atlyginimą už perleistas reikalavimo teises. Ieškovė iš esmės tas pačias reikalavimo teises į tuos pačius skolininkus pardavė 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartimi už 9 659,02 Eur. Ieškovė gavo 15 933,19 Eur mažiau, nei būtų įvykdyta 2020 m. gegužės 8 d. šalių sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Teismas vertino šį kainų skirtumą kaip ieškovės patirtus nuostolius dėl 2020 m. gegužės 8 d. sutarties neįvykdymo.

5.7.                      Teismas nustatė, kad ieškovė – savo srities profesionalė. Ji, nesutikdamas su vienašaliu sutarties nutraukimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų daugiau kaip mėnesį (2020 m. liepos 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, siūlydama sumokėti sumažintą reikalavimo teisių kainą (18 968,34 Eur). Dėl reikalavimo teisių grąžinimo akto surašymo kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., reikalavimo teisių grąžinimo aktas pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d.). Teismas vertino, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartis sudaryta ne per protingą laiką. Ieškovė neorganizavo konkurso dėl skolų portfelio pardavimo, kreipėsi tik į vieną konkretų pirkėją. Teismas padarė išvadą, kad ir ieškovės veiksmai ne tik sąlygojo sutarties nevykdymą, bet ji taip pat pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šalių veiksmai vienodai reikšmingai sąlygojo aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės parduotos už žymiai mažesnę kainą, susiklostymą ir šie nuostoliai ieškovei neatlyginami, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Be kredito“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo, prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, bet neteisingai įvertino ieškovės veiksmus kaip nepakankamą bendradarbiavimą, sąlygojusį sutarties nevykdymą.

6.2.                      Sutartyje įtvirtinta ieškovės pareiga perduoti dokumentų, pagrindžiančių reikalavimo teises, originalus. Ieškovė perdavė juos atsakovei ne popierine, bet elektronine forma per „Dropbox“ programą. Atsakovė dėl to nepareiškė pretenzijų, pasirašė 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą, pradėjo dirbti su skolininkais. Toks dokumentų perdavimas laikytinas tinkamu, negali būti aplinkybe, patvirtinančia ieškovės nepakankamą bendradarbiavimą. Atsakovės noras netęsti sutartinių santykių susiformavo ne dėl dokumentų originalų neperdavimo, bet kitų priežasčių.

6.3.                      Atsakovė aplinkybę, kad ji negavo dokumentų originalų ir laiko tai esmine negalėjimo toliau vykdyti sutartį priežastimi, nurodė tik savo 2020 m. birželio 29 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo, reaguodama į ieškovės 2020 m. birželio 11 d. atsakymą dėl sutarties nutraukimo su pasiūlymu atsakovei sumokėti jau perleistų reikalavimo teisių kainą. Ieškovė teigia, kad atsakovės ketinimas nutraukti sutartį atsirado po to, kai ji per trumpą laiką negavo mokėjimų iš skolininkų.

6.4.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų situacijai spręsti. Ieškovė, reaguodama į atsakovės 2020 m. birželio 10 d. pranešimą, 2020 m. birželio 11 d. pasiūlė nutraukti sutartį bendru sutarimu. Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei pretenziją ir nustatė terminą iki 2020 m. liepos 10 d. sumokėti kainą už perleistas reikalavimo teises. Atsakovei nesureagavus, ieškovė 2020 m. liepos 31 d. pateikė jai pasiūlymą, kuriame sumažino perleistų reikalavimų teisių kainą. Atsakovė ignoravo ieškovės pasiūlymus. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareikalavo, kad atsakovė grąžintų perimtas reikalavimo teises, kurias atsakovė grąžino 2020 m. rugpjūčio 31 d.

6.5.                      Ieškovė nedisponavo reikalavimo teisėmis ir negalėjo jų perleisti kitiems subjektams, kol atsakovė jų negrąžino. Atsakovei grąžinus teises, ieškovė kitą dieną perdavė duomenis kitai skolų išieškojimo bendrovei UAB „Legal Balance“, kuri laimėjo ieškovės paskelbtą paskutinį konkursą. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 22 d.

6.6.                      Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi tik į vieną reikalavimo teisių pirkėją nėra pagrindas teigti, jog ji elgėsi netinkamai ir (ar) nesąžiningai. Priešingai – tai patvirtina ieškovės aktyvius veiksmus parduoti susigrąžintas reikalavimo teises per protingą laikotarpį, siekiant išvengti jų nuvertėjimo ir nuostolių padidėjimo.

6.7.                      Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti nuostolius ieškovei neva neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovės nuostoliai – tai reikalavimo perleidimo sutarčių kainų skirtumas, t. y. 15 933 Eur. Atsakovė nesumokėjo sutarties kainos, neteisėtai ją nutraukė, nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovės kaltę, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys.

7.       Atsakovė UAB „Teisinė sfera“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7.1.                      Ieškovė, pasirašydama sutartį, įsipareigojo perduoti atsakovei originalius įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi apeliantė jų neperdavė, atsakovė negalėjo patikrinti tikrųjų skolininkų asmens duomenų. Elektroninėje laikmenoje „Dropbox“ perduoti dalies skolininkų duomenys klaidingi – skolininkų telefono numeriai išjungti, nurodytais adresais daliai skolininkų neįmanoma įteikti dokumentų.

7.2.                      Atsakovė formaliai grąžino ieškovei reikalavimo teises, pasirašiusi 2020 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių grąžinimo aktą, nors sutartis nutraukta 2020 m. birželio 29 d., ieškovė turėjo visus dokumentų originalus. Be to, atsakovė 2020 m. birželio 30 d. pervedė ieškovei 200 Eur, kuriuos sumokėjo skolininkai iki sutarties nutraukimo. Teismas pagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl sutarties nutraukimo.

7.3.                      Dokumentų originalų perdavimas atsakovei nustatytas sutartyje. Negavusi dokumentų originalų, atsakovė negalėjo įsitikinti, ar visos perduotos reikalavimo teisės yra galiojančios. Apeliantė nesiekė perduoti atsakovei dokumentų originalų nei po 2020 m. birželio 10 d. pranešimo-pasiūlymo nutraukti sutartį bendru sutarimu, nei po 2020 m. birželio 29 d. pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo, neperdavė atsakovei dokumentų. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, todėl pastaroji vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė vilkino sutarties nutraukimą.

7.4.                      Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Ieškovė, būdama verslininkė bei šios srities profesionalė, žinodama, kad reikalavimo teisių pardavimo kainai itin reikšmingas laikas, daugiau kaip po mėnesio po sutarties nutraukimo ėmėsi aktyvių veiksmų ir išsiuntė atsakovei pasiūlymą, dar po mėnesio pasirašė aktą. Ieškovė veikė savo rizika.

7.5.                      Sutartyje šalys susitarė, kad tris mėnesius po sutarties pasirašymo kartą per mėnesį ieškovė perleis atsakovei tam tikrą kiekį reikalavimo teisių. Priėmimo-perdavimo aktu perduota tik viena dalis reikalavimo teisių. Ieškovė neatskleidė, kam ji perleido kitas dalis. Atsakovė mano, kad jos perleistos UAB „Legal Balance“ 2020 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už kainą, lygią 63 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. ieškovė 2020 m. liepos 15 d. žinojo, kad ketintų parduoti reikalavimo teisių kaina rinkoje yra mažesnė negu sutartyje sulygta kaina.

7.6.                      Ieškovė neorganizavo konkurso, nesiekė gauti didesnę kainą už parduodamas reikalavimo teises, bet kreipėsi tik į vieną konkretų pirkėją, nesiderėjo dėl kainos. Ieškovė turėjo dokumentų originalus, todėl, 2020 m. birželio 29 d. nutraukus sutartį, galėjo greičiau pasirašyti reikalavimo teisių grąžinimo aktą.

7.7.                      Nors teismas konstatavo, kad ir atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, vienašališkai nutraukdama sutartį, tačiau sutarties nutraukimo metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovė po to dar ilgiau kaip du mėnesius vilkins sutartimi perduotų reikalavimo teisių formalų susigrąžinimą, nors visą laiką turėjo dokumentų originalus, dėl ko jos nuvertės.

7.8.                      Atsakovė mano, kad ieškovės ir UAB „Legal Balance“ sulygta mažesnė kaina ne tik dėl pradelstų reikalavimo teisių įvykdymo terminų, bet ir dėl to, kad dalis sutartimi parduotų reikalavimo teisių abejotinos, negalima patikrinti jų galiojimo, o ieškovės pateikti skolininkų kontaktiniai duomenys negaliojo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dėl nuostolių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės aplinkybės

11.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių – ieškovės nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, reikalavimą dėl ieškovės nuostolių atlyginimo atmetė.

12.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. atsakovė pranešė ieškovei apie susitarimo nutraukimą dėl ieškovės kaltės, nes ji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir neperdavė dokumentų originalų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo, negavus įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų originalų, vienašališkai nutraukti sutartį. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nevertina ir dėl šio reikalavimo bei atitinkamos pirmosios instancijos sprendimo dalies pagrįstumo nepasisako.

13.       Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad, nutraukus ginčo šalių sutartį, iš esmės tas pačias reikalavimo teises į tuos pačius skolininkus ieškovė pardavė 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartimi už 9 659,02 Eur. Taigi ieškovė gavo 15 933,19 Eur mažiau, nei būtų įvykdyta 2020 m. gegužės 8 d. šalių sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Ieškovė laiko šią sumą savo nuostoliais, kuriuos apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės.

Dėl nuostolių priteisimo

14.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

15.       CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str. 4 d.).

16.       CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

17.       CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. CK 6.259 straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). CK 6.259 straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.).

18.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina mišrios kaltės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus. Sprendžiant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti skolininkas, o kuri tenka pačiam kreditoriui, reikia įvertinti kiekvieno jų veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai paskirstyti jos atlyginimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012). Be kita ko, kai sprendžiama dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų padarinių (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). 

19.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). 

20.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

21.       Sprendžiant dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, būtina taikyti nuostolių numatymo kriterijų, įtvirtintą CK 6.258 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tai yra tam tikras verslininko, atsakančio be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), atsakomybės ribojimo būdas. Vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas ir pagal jį sprendžiama, ar esant konkrečiai situacijai jis būtų numatęs tokių nuostolių atsiradimo galimybę.  

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad naujasis kreditorius (atsakovė) grąžino pradiniam kreditoriui (ieškovei) perleistas reikalavimo teises (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) 2020 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių grąžinimo aktu Nr. 1, ieškovė dėl šių reikalavimo teisių yra sudariusi naują sutartį, taigi abi ginčo šalys pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nutrūkusi ir šalys nepageidauja šios sutarties toliau vykyti.

23.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tarp šalių ginčas kilo dėl 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo sutarties nevykdymą (nutraukimą) – ieškovė pažeidė sutartyje numatytą pareigą perduoti dokumentų originalus ir CK 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas.

24.       Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovė nebuvo perdavusi dokumentų originalų atsakovei, t. y. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (sutarties II dalies 1 punktas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės veiksmai iš esmės sąlygojo sutarties nevykdymą, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi. Vertindamas, kurios iš šalių veiksmai susiję priežastiniu ryšiu dėl kilusių nuostolių, apeliacinės instancijos teismas, nustatytų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste sprendžia, kad žala kilo dėl ieškovės veiksmų bei kaltės. Nors atsakovė ir nepagrįstai bei neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau ieškovei tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, perdavus dokumentų originalus, tikėtina, kad sutartis būtų buvusi nenutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovei kilo žala vien tik dėl atsakovės veiksmų, pastarajai neteisėtai vienašališkai nutraukus šalių sudarytą sutartį.

25.       Remiantis bylos duomenimis, nuostolių atsiradimo priežastinio ryšio nustatymo aspektu nustatyta, jog iš esmės tas pačias reikalavimo teises į tuos pačius skolininkus ieškovė pardavė tik 2020 m. rugsėjo 22 d., nors atsakovė sutartį vienašališkai buvo nutraukusi dar 2020 m. birželio 29 d. Bylos duomenys rodo, kad reikalavimo teisių grąžinimas 2020 m. rugpjūčio 31 d. aktu ieškovei iš esmės užsitęsė dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl grąžinimo akto sudarymo, nors, kaip minėta, atsakovė apie susitarimo nutraukimą ieškovei pranešė 2020 m. birželio 29 d. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nebuvo perdavusi įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalų atsakovei, dėl ko byloje ginčo nėra, darytina išvada, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, nes iš esmės visus dokumentus, reikalingus organizuoti konkursui dėl skolų portfelio pardavimo, turėjo, todėl ieškovė yra pati atsakinga už minėtų nuostolių atsiradimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su pasiūlymu dėl reikalavimo teisių perleidimo kreipėsi tik į vieną pirkėją, neskelbdama konkurso. Šios faktinės aplinkybės lemia išvadą, kad ieškovė vienašališkai nusprendė, kaip ir kam bei už kokią kainą parduoti atsakovės grąžintas reikalavimo teises, todėl atsakovei negali būti perkeliama atsakomybė, susijusi su galimais ieškovės finansiniais praradimais. Spręstina, kad ieškovės prašomus priteisti nuostolius (reikalavimo teisių portfelio pardavimo kainų skirtumą) lėmė aplinkybės, kurios priklausė ne nuo atsakovės ir kurių pastaroji kontroliuoti ar numatyti negalėjo, t. y. nepagrįstai ilgas ieškovės delsimas realizuoti teises, kurios grįžo ieškovei po 2020 m. birželio 29 d. sutarties nutraukimo (įvertinus pačios ieškovės teiginius, kad įprastas skolų portfelis, kai skolininkų prievolių terminas nėra didesnis kaip 100 dienų, būna parduotas už kone dvigubai didesnį procentą), vienašališkas pardavimo kainos nustatymas, pirkėjo pasirinkimas. Sutiktina su atsakove, kad byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovė ėmėsi atitinkamų (bet kokių) veiksmų, siekdama gauti kuo didesnę kainą už parduodamas reikalavimo teises. Nors teismo ir konstatuota, kad atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas neteisėtas, tačiau įvertinus šalių elgesį vykdant sutartį, jų nebendradarbiavimą, dėl ko sutartis nebuvo išsaugota ir šalys prarado interesą ją vykdyti, vertintina, kad atsakovės veiksmai vis dėlto nebuvo nei pagrindinė, nei lemiama ieškovės nurodomos žalos atsiradimo priežastis. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodomi nuostoliai nagrinėjamu atveju ieškovei neturi būti atlyginami, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.

27.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29.       Iš apeliantės atsakovei UAB „Teisinė sfera“ priteistinos 1095,41 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“, juridinio asmens kodas 303107786, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisinė sfera“, juridinio asmens kodas 302890895, 1 095,41 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                               Asta Jakutytė-Sungailienė

    Eglė Surgailienė

Urmila Valiukienė