Civilinė byla Nr. e2-2320-860/2017
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01437-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.12.2; 2.6.17; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovui adv. Edvardui Steckiui (taip pat advokatas atstovauja ir ieškovę J. S.), atsakovei T. S., jos atstovei adv. Agatai Aganauskienei, atsakovams V. S., gim. 1978 m., A. S., V. S., gim. 1948 m., vertėjaujant Erikai Tunčikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir J. S. ieškinį atsakovams T. S., V. S., gim. 1978 m., V. S., A. S., V. S., gim. 1948 m., ir V. S., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
n u s t a t ė :
1. Ieškovai G. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:
- iškeldinti atsakovus - V. S., gim. 1948-08-12, V. S., gim. 1954-04-18, A. S., gim. 1980-08-05, V. S., gim. 1978-10-15, T. S., gim. 1974-09-18, ir V. S., gim. 1999-06-30, su visu jiems priklausančiu turtu, iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, priklausančio ieškovams G. S. ir J. S., esančio Vilniaus r. sav. Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini);
- priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, esančio Vilniaus r. sav. Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), savininkais, nuo jo pastatymo momento 1970 m., buvo ieškovė J. S. ir mirusysis Č. S., miręs 2007-04-21. Pastarajam mirus visą jo turtą atitinkamomis dalimis paveldėjo ieškovai. Teigia, kad Č. S., miręs 2007-04-21, buvo leidęs laikinai neatlygintai atsakovams naudotis minėtu gyvenamuoju namu. Tačiau atsakovai jomis nesinaudojo tinkamai, t.y. nemokėjo komunalinių mokesčių, triukšmaudavo, girtaudavo. Ieškovai daugybę kartų bandė neteismine tvarka priversti išsikelti atsakovus, nutraukė su jais neterminuotą žodinę panaudos sutartį nuo 2016-09-01, pranešdami paprastu laišku ir registruotu laišku bei žodžiu, tačiau atsakovai gera valia neišsikėlė iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989. Konstatavo, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos ieškovai ir atsakovai tapo nebesaistomi tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovai neteko gyvenamojo namo naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis gyvenamuoju namu. Dėl to minėto gyvenamojo namo savininkai – ieškovai, įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš šio turto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovai buvo įspėti dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, tačiau neteisėtai neišsikėlė iki šios dienos; atsakovų ir ieškovų nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovai nesutinka, kad atsakovai gyventų gyvenamajame name; atsakovai pažeidžia ieškovų, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, savininkų teisę valdyti bei naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tad jų pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo.
2. A. T. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko; prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad ji nesutinka būti iškeldinta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, bei nesutinka, jog būtų iškeldinti kiti asmenys (atsakovai). Ji šiame name gyvena nuo 1983 m. Šį namą nuo 1976 iki 1983 m. statė jos tėvas V. S., gim. 1948 m., kartu su Č. S. (atsakovės tėvo brolis, kuris mirė 2007-04-21). Namas pastatytas taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos. Ji rūpinasi turtu, apmoka mokesčius, sodina daržoves ir pan. Mano, kad ieškovai teigdami ieškinį elgiasi nesąžiningai, nes žino, jog atsakovės tėvas V. S. statė namą, investavo savo lėšas ir pan. Kuomet dar buvo gyvas Č. S., buvo žodinis susitarimas tarp Č. S. ir V. S., kad Č. S. perleis dalį nuosavybės atsakovės tėvui arba pačiai atsakovei. Po Č. S. mirties, ji ir jos tėvas V. S. kalbėjo su ieškovais ir prašė perleisti jai arba jos tėvui dalį namo; ieškovai žadėjo perleisti dalį turto, tačiau to nepadarė. Ji norėtų prašyti ieškovus leisti sudaryti minimų patalpų panaudos sutartį; ji ir toliau prižiūrėtų namą bei mokėtų komunalinius mokesčius.
3. Kiti atsakovai nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį pilnai palaikė. Papildomai nurodę, kad buvo dedamos pastangos byla pabaigti taikiai, atsakovams buvo siūlomi įvairūs variantai dėl kito būsto, tačiau jie iš esmės nėra suinteresuoti taikos sutarties sudarymu.
Atsakovai (taip pat atsakovės T. S. atstovė adv. A. A.) su ieškiniu nesutiko; iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie išdėstyti atsiliepime. Teigė, kad V. S. prisidėjo prie namo statybų, t.y. kartu statė su Č. S..
Ieškinys tenkintinas.
5. Minėta, kad ieškovai G. S. ir J. S. prašo teismo:
- iškeldinti atsakovus - V. S., gim. 1948-08-12, V. S., A. S., V. S., gim. 1978-10-15, T. S. ir V. S., su visu jiems priklausančiu turtu, iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, esančio Vilniaus r. sav. Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams G. S. ir J. S.;
- priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1283-4989, esantis (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams G. S. ir J. S., atitinkamai 3/8 dalys ir 5/8 dalys. Nuosavybės teisės ieškovų vardu į minėtą turtą įregistruotos VĮ Registrų centre 2009-08-06; nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2009-07-14 nuosavybės teisės liudijimas ir 2009-07-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Taip pat nustatyta, kad ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise minėtu adresu priklauso ir kitas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2233-0194, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-1283-4994, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-1283-5008.
7. Ieškovai teigia, kad Č. S., miręs 2007-04-21, buvo leidęs laikinai neatlygintai atsakovams naudotis minėtu gyvenamuoju namu; vėliau šios teisės ir pareigos parėjo ieškovams. Tačiau atsakovai patalpomis naudojosi netinkamai, t.y. nemokėjo komunalinių mokesčių, triukšmaudavo, girtaudavo ir pan. Tad atsakovų buvo pareikalauta išsikelti iš gyvenamojo namo. Nurodė, kad jie (ieškovai) nutraukė su atsakovais neterminuotą žodinę panaudos sutartį nuo 2016-09-01, pranešdami paprastu ir registruotu laiškais bei žodžiu; taip pat ragino atsakovus iki minėtos datos – 2016-09-01, išsikelti iš užimamų gyvenamojo namo patalpų, tačiau atsakovai gera valia iki pat šiol gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, neatlaisvino.
Atsakovai nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovų teiginiais, kad tarp šalių buvo susiklostę minėto gyvenamojo namo panaudos teisiniai santykiai.
8. Nors atsakovai teigia, kad prie namo statybų prisidėjo atsakovas V. S., gim. 1948 m., kuris yra mirusiojo Č. S. brolis, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai nėra pareiškę teismui jokio priešieškinio dėl dalies gyvenamojo namo pripažinimo jų asmenine nuosavybe, nėra ginčijami 2009-07-14 nuosavybės teisės liudijimas, 2009-07-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir pan. A. T. Savčenka bylą nuo pat pradžių veda per profesionalę teisininkę - atstovę, t.y. advokatę A. A., tad esant pagrindui atsakovė (ar atsakovai) nustatyta tvarka ir terminu galėjo pareikšti teismui priešieškinį. Be to, teismas ne kartą siūlė atsakovas, jiems teigiant, kad V. S. prisidėjo prie namo statybų, apsvarstyti galimybę reikšti atitinkamus reikalavimus, tačiau atsakovai aiškiai pareiškė, kad neketina reikšti byloje jokių reikalavimų. Kita vertus, net jeigu atsakovas V. S. ir prisidėjo prie ginčo namo statybų, tai automatiškai nereiškia, kad jis įgyja kokių nors teisių į šį turtą, juo labiau nuosavybės teises į šį turtą ar jo dalį.
9. CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t.y. buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis dėl ginčo namo. Nors įstatymas reikalauja, kad panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju sandorio rašytinės formos nesilaikymas nedaro jo negaliojančio (CK 1.93 str.).
11. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai anksčiau nei prieš tris mėnesius kreipėsi į atsakovus dėl ginčo gyvenamojo namo panaudos sutarties nutraukimo ir patalpų atlaisvinimo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; tai tvirtina byloje esantis ieškovų 2016-05-16 įspėjimas, rašytas atsakovams, taip pat kiti bylos duomenys. Atsakovai neneigia, kad minėtą įspėjimą iš ieškovų yra gavę.
Atsižvelgiant į tai laikytina, kad tarp šalių panaudos sutartis buvo nutraukta būtent nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
13. Kadangi tarp šalių sudaryta panaudos sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tad laikytina, kad atsakovai be teisinio pagrindo šiuo metu naudojasi ginčo gyvenamuoju namu.
Be kita ko pažymėtina ir tai, kad net jeigu ir laikant, jog tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nepaisant to, yra pagrindas konstatuoti, kad jie ginčo patalpomis šiuo metu vis tiek naudojasi be teisinio pagrindo. Kaip minėta, gyvenamasis namas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso tik ieškovams, kurie reikalauja, jog atsakovai nutrauktų jų nuosavybės teisės pažeidimą ir išsikeltų iš patalpų.
14. Ieškovai, siekdami iškeldinti atsakovus iš jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, savo ieškinį grindžia CK 4.98 straipsnio pagrindu, t.y. reiškia negatorinį reikalavimą.
15. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovams (savininkams) priklausančių patalpų laikomas ieškovų pažeistų teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos.
16. Byloje neginčijamai nustatyta, dar kartą pabrėžtina, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1283-4989, bendros dalinės nuosavybės teise priklauso tik ieškovams.
Ieškovams pareikalavus, atsakovai iki ieškovų nurodyto termino, t.y. iki 2016-09-01, taip pat iki pat šiol, nėra išsikėlę iš minėto turto. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai neteisėtai naudojasi šiuo metu ieškovams priklausančiu turtu. Tad ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų, kaip ginčo turto savininkų, teisės yra pažeidžiamos (CK 4.37 str.).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovų reikalavimas dėl jų pažeistų teisių gynimo, prašant atsakovus iškeldinti iš ginčo turto, yra pagrįstas, tad jis tenkintinas (CK 4.98 str.).
Byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovų iškeldinimo iš kito turto (ūkio pastatų), esančio adresu Jaunimo g. 15, Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav.; ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtas kitas turtas nėra atsakovų užimtas.
Tad atsakovai iškeldintini tik iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, esančio Jaunimo g. 15, Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav.
18. Teismas dar kartą pažymi, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie rūpinosi ginčo turtu, mokėjo mokesčius, V. S. prisidėjo prie namo statybų ir pan., neteikia pagrindo kitaip spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes ginčo turtas tokiu būdu netapo atsakovų nuosavybe; o panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai dėl turėtų išlaidų ieškovų turtui pagerinti teisme gali pareikšti ieškovams atskirą savarankišką ieškinį. Kita vertus pabrėžtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovams siūlė padėti finansiškai įsigyjant kitą turtą, tačiau jie to atsisakė.
19. A. T. S. savo atsiliepime teigia, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę (Konstitucijos 24 str.) ir būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010 ir kt.).
Tačiau teismas pažymi, kad atsakovės nurodyti teismų sprendimai yra priimti sprendžiant fizinių asmenų ginčus su valstybės institucijomis dėl teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą. Šių bylų šalis saistė išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto nuomos sutarties santykiai, spręsdami tokius ginčus teismai turi atsižvelgti į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą – be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
Šiuo konkrečiu gi atveju ginčas kilo tarp fizinių asmenų, atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi ieškovams priklausančiu turtu, jie (atsakovai) negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdami ieškovų nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (žr., pvz., Lietuvos K. T. 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; ir kt.).
20. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas yra atidedamas ar išdėstomas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Todėl teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus / išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, t.y. sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir atidedant / išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, turi būti vadovaujamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovai nevykdo pareigos atlaisvinti ginčo turtą jau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (būtent iki tada ieškovai buvo nustatę atsakovams terminą išsikelti iš ginčo turto), t.y. daugiau kaip metai laiko; atitinkamai šį laikotarpį yra suvaržytos (apribotos) ieškovų, kaip ginčo turto savininkų, teisės, jie negali tvarkytis su turtu savo nuožiūra. Be to, atsakovai tik iš dalies sumoka savo komunalinius mokesčius. Tokia situacija neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.
Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Be to, atsakovai ginčo turte gyvena pakankamai ilgą laiko tarpą (18 ir daugiau metų), jame yra sukaupę daug įvairių daiktų ir turto. Tad natūraliai jiems reikalingas tam tikras laiko tarpas per kurį jie realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą. Taigi, reikalauti atsakovus iš karto atlaisvinti visą ginčo turtą, kuris susideda iš daug atskirų turto vienetų, būtų neprotinga ir nesąžininga.
22. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo dalyje dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymą atidėti šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) str.).
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Ieškovų ieškinys buvo patenkintas pilnoje apimtyje, tad laikytina, kad ieškinys yra priimtas ieškovų naudai. Ieškovai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Už ieškinį ieškovai yra sumokėję 31 Eur žyminio mokesčio; antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą – 115 Eur; VĮ Registrų centrui už nekilnojamojo turto išrašą – 3,48 Eur; advokatui už teisines paslaugas – 780 Eur. Iš viso ieškovai patyrė 929,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovų patirtos išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos, tad jos ieškovams priteistinos solidariai iš atsakovų (CPK 79 – 80 str., 93 str., 98 str.).
25. Teismas iš viso patyrė 18,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų. Šios išlaidos lygiomis dalimis (po 3,15 Eur) turėtų būti priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovų materialinę padėtį, taip pat iš esmės nenustačius netinkamo jų procesinio elgesio, bei vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šių išlaidų iš atsakovų į valstybės biudžetą nepriteisti. Be to, atsakovė T. S. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-04-26 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-1714-8424 yra atleista 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tad jai tenkanti mokėti išlaidų dalis (1,57 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) ir negalėtų būti priteisiama (CPK 96 str. 6 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 284 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovus T. S., gim. 1974-09-18, V. S., gim. 1948-08-12, V. S., gim. 1954-04-18, A. S., gim. 1980-08-05, V. S., gim. 1978-10-15, ir V. S., gim. 1999-06-30, su visu jiems priklausančiu turtu, iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1283-4989, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., priklausančio ieškovams G. S. ir J. S. bendros dalinės nuosavybės teise.
Priteisti ieškovams G. S. ir J. S. solidariai iš atsakovų T. S., V. S., gim. 1948-08-12, V. S., A. S., V. S., gim. 1978-10-15, ir V. S. 929,48 Eur (devynis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimo dalyje dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis