Civilinės bylos Nr. e2-1139-794/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01186-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.31
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje bankrutuojančiai UAB „Active Construction Management“ ieškinį dėl skolos pagal faktoringo sutartį priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo AB SEB bankas ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB (toliau - BUAB) „Active Construction Management“ ieškinys dėl skolos pagal faktoringo sutartį priteisimo, kuriuo prašoma: 1) priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 701.049,63 Eur skolą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (I tomas b. l. 1-6).
2. Ieškovas ieškinį iš esmės grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais:
2.1. 2019 m. rugpjūčio 5 d. AB SEB bankas (Finansuotojas) ir UAB „Irdaiva“ (Klientas) (nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. - UAB „Active Construction Management“) sudarė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas ir klientas, tuometinis UAB „Irdaiva“ (toliau ir Bendrovė) susitarė, kad pagal visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Skolininkui) Bendrovės nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašomas sąskaitas atsirandantys piniginiai reikalavimai, taip pat piniginiai reikalavimai dėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautinų sumų pagal visas su Bendrove sudarytas sutartis yra perleisti nuosavybės teise AB SEB bankui ir mokėjimai privalo būti atliekami ne Bendrovei ar jos nurodytiems tretiesiems asmenims, o AB SEB bankui, pinigines lėšas pervedant į AB SEB bankui priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini).
2.2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tik dalinai apmokėjęs Bendrovės išrašytas sąskaitas faktūras Nr. IRD1900182, Nr. IRD1900216, Nr. IRD1900241, Nr. IRD1900281 ir Nr. IRD1900282 Iš viso liko skolingas 676.688,83 Eur sumą. Tokio pat dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas patvirtintas ir solidariam skolininkui Bendrovei bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-224-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01448-2019-4).
2.3. Faktoringo sutartimi AB SEB bankui yra perleistos visos reikalavimo teisės pagal visas bendrovės debitoriui (atsakovui) pateiktas sąskaitas, tai pat pat kitais pagrindais atsirandančias mokėtinas sumas, nepriklausomai nuo to, kokio susitarimo pagrindu jos išrašytos. Reikalavimo teisės į visas Debitoriui išrašytas sąskaitas faktūras po faktoringo sutarties sudarymo, laikomos perleistomis Bankui nuo sąskaitos išrašymo momento (Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 3.1 punktas).
2.4. Pagal Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 7.1.11 punkto nuostatas, Bendrovė privalomai teikė Bankui visas Debitoriui išrašytas sąskaitas, o atsakovo kaip debitoriaus informavimas apie reikalavimo teisių į mokėtinas lėšas perleidimą bankui buvo atliktas atsiunčiant debitoriui atskirą pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą ir apimtį, todėl įrašas sąskaitose apie reikalavimo teisių perleidimo faktoringo davėjui (bankui) yra papildomas, dubliuojantis jau atliktą informavimą veiksmas. Aplinkybė, jei sąskaitoje nebuvo atitinkamo įrašo apie reikalavimo teisių perleidimą, neatleido debitoriaus nuo pareigos tokią sąskaitą apmokėti tiesiogiai AB SEB bankui.
2.5. 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui skolininkui UAB „Active Construction Management“ (buvusiai UAB „Irdaiva) iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimas tarp atsirandančių teisinių pasekmių nesukelia perleistų reikalavimo teisių savaiminio grįžimo bendrovei, todėl ieškovas yra išlaikęs reikalavimo teises pagal Faktoringo sutartį. Bendrovei išliko solidari atsakomybė už gautinas lėšas bei atitinkamos pareigos pašalinti sąskaitų neapmokėjimo kliūtis. Realizuodamas savo teisę į Bendrovę – solidarųjį skolininką, ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
2.6. Ieškovui yra žinoma, kad tarp atsakovo ir bendrovės buvo kilę ginčai dėl tiesiogiai sudarytos sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovo teigimu, Faktoringo teisinis reguliavimas ir Faktoringo sutartyje jokių atskirai susitartų nuostatų nebuvimas nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti savo prievolės reikalavimo teisių perėmėjui ar sumažinti mokėtinų lėšų sumą, remiantis bendrovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Tarp atsakovo ir bendrovės sudarytos sutarties, kurios pagrindu bendrovė išrašė atsakovui sąskaitas – faktūras, netinkamo vykdymo, nevykdymo ar kiti tiesioginius atsakovo piniginius reikalavimus bendrovei kildinantys atvejai negali būti sprendžiami atsakovui pasinaudojant ir priešpriešinių piniginių reikalavimų bendrovei įskaitymu bendrovės išrašytų ir ieškovo perimtų sąskaitų atžvilgiu, nebent jie būtų atsiradę iki reikalavimo teisių perleidimo.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas b. l. 19-27).
4. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais:
4.1. Ieškovas neįgijo reikalavimo teisių nei vienos iš trečiojo asmens išrašytų sąskaitų pagrindu. Viena sąskaita iš viso nepatenka į Faktoringo sutarties apimtį; mokėjimai pagal dvi sąskaitas Atsakovo buvo sulaikyti pagal Rangos sutartyje nustatytą mokėjimų sulaikymo tvarką; likusios dvi sąskaitos buvo pripažintos negaliojančiomis ir grąžintos Trečiajam asmeniui.
4.2. Tarp Ieškovo ir Trečiojo asmens susiklostę faktoringo teisiniai santykiai nepanaikina Rangos sutarties tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens galiojimo bei neatima Atsakovo teisės remtis Rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir numatytais gynybos būdais. Todėl Ieškovas nepagrįstai ignoruoja Atsakovo jam pateiktas objektyvias ir iš Rangos sutarties kylančias Sąskaitų neapmokėjimo priežastis.
4.3. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovo ieškinys yra grindžiamas nutylint šiuo atveju esminę reikšmę turinčias aplinkybes bei netinkamai interpretuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kadangi Ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš Sąskaitų, išrašytų Trečiojo asmens pagal Rangos sutartį, Rangos sutarties apimtis, jos vykdymo aplinkybės, Trečiojo asmens pagal Rangos sutartį atliktų pareigų (ne-)tinkamumas, Trečiojo asmens (ne-)įgytos reikalavimo teisės bei reikalavimo teisių perleidimo pagrįstumo aspektai neabejotinai yra reikšmingi vertinant šioje Byloje Ieškovo reiškiamus reikalavimus. Šiuo atveju Ieškovas neįgijo reikalavimo teisių pagal Sąskaitas, nes tokios teisės arba nepateko į Faktoringo sutarties apimtį, arba tokių teisių neturėjo pats Trečiasis asmuo ir dėl to objektyviai negalėjo jų perleisti Ieškovui. Faktoringo sutarties pagrindu Ieškovas negali įgyti daugiau teisių į Atsakovą nei jų turi Trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo, atitinkamai, gali perleisti tik savo turimas reikalavimo teises. Jeigu Atsakovas neturėjo pareigos mokėti Trečiajam asmeniui, tokia pareiga neatsiranda ir Ieškovui. Priešingas aiškinimas iškreiptų civilinių teisinių santykių prasmę, civilinę apyvartą ir prieštarautų tiek reikalavimo teisių perleidimo, tiek ir konkrečiai faktoringo teisinius santykius reguliuojančioms teisės normoms.
4.4. Faktoringo teisiniams santykiams galioja bendras reikalavimo teisių perleidimo principas, kad ieškovas, kaip naujasis kreditorius, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo trečiasis asmuo, kaip pirminis kreditorius. Tokią atsakovo poziciją patvirtina nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra akcentuojama, kad naujasis kreditorius yra saistomas sutarties tarp pradinio kreditoriaus ir skolininko.
4.5. Faktoringo sutartis yra sudaryta išimtinai tarp Ieškovo ir Trečiojo asmens. Todėl Faktoringo sutartis iš viso nenustato Atsakovo teisių ir pareigų. Faktoringo sutartis reguliuoja išimtinai Ieškovo ir Trečiojo asmens tarpusavio teises ir pareigas. Faktoringo sutartis sukelia vienintelį teisinį padarinį Atsakovui. Kadangi Faktoringo sutarties pagrindu Trečiasis asmuo perleidžia Atsakovo atžvilgiu turimas pinigines reikalavimo teises Ieškovui, Atsakovas Trečiajam asmeniui priklausančius mokėjimus pagal Rangos sutartį turi vykdyti ne į Trečiojo asmens banko sąskaitą, bet į Ieškovo banko sąskaitą. Faktoringo sutartis niekaip daugiau nepakeičia tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens sudarytos Rangos sutarties bei joje nustatytų Atsakovo ir Trečiojo asmens tarpusavio teisių ir pareigų. Faktoringo sutartis nesumažina ir jokiu būdu neapriboja Rangos sutartimi Atsakovui nustatytų teisių, gynybos būdų ir niekaip nepakeičia kitų Rangos sutarties nuostatų.
5. Trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti visiškai (I tomas b. l. 29-37). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais:
5.1. 2017 m. birželio 5 d. viešojo pirkimo būdu tarp Atsakovo ir jungtinės veiklos partnerių, t. y. Trečiojo asmens, UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Montuotojas“ buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vėlesniais pakeitimais dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro (duomenys neskelbtini) statybos darbų. Sutarties pagrindu Trečiasis asmuo vykdė rangos darbus, atliktus darbus užaktuodamas ir atliktų darbų aktus pateikdamas Atsakovui. Atsakovas Trečiojo asmens atliktus darbus priėmė, pasirašydamas atliktų darbų aktus. Pažymėtina, kad Atsakovas už atliktus darbus iš dalies su Trečiuoju asmeniu atsiskaitė.
5.2. Trečiasis asmuo atliktų darbų aktais perdavė Atsakovui atliktus darbus, o Atsakovas juos priėmė, aktus pasirašė: 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 33 (ieškinio priedas Nr. 12); 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 36 (ieškinio priedas Nr. 13); 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 38 (ieškinio priedas Nr. 14); 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 40 (ieškinio priedas Nr. 15); 5) 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 41 (ieškinio priedas Nr. 16). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas priėmė Trečiojo asmens atliktus darbus, Trečiasis asmuo šių atliktų darbų aktų pagrindu išrašė Atsakovui PVM sąskaitas faktūras bei nurodė, kad apmokėjimas turi būti atliekamas tiesiogiai Ieškovui. Atsakovas tik iš dalies apmokėjo pirmąsias dvi sąskaitas faktūras, tačiau pilna apimtimi pagal visas sąskaitas faktūras neatsiskaitė, nors apmokėjimo terminai yra suėję. Atsakovas Ieškovo atliktus darbus priėmė, pasirašydamas pateiktus atliktų darbų aktus. Jokių pastabų dėl darbų trūkumų Atsakovas nėra pareiškęs. Be to, visi atliktų darbų aktai pasirašyti eilės asmenų
6. Ieškovas AB SEB bankas Dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais (I tomas b. l. 41-47). Papildomai nurodo, jog iki ieškinio pareiškimo atsakovas nereiškė jokių pretenzijų bankui dėl neva klaidingai atlikto pervedimo nukreipiant dalį sąskaitos lėšų faktoringo sutarties nustatyta tvarka, neprašė atšaukti minėto pervedimo ar kitu būdu nepaneigė savo pareigos apmokėti išrašytą sąskaitą. Ieškovo nuomone, ginčo išsprendimui yra svarbus kasacinio teismo išaiškinimas, jog faktoringo davėjo reikalavimo teisės į pinigines lėšas pagal sąskaitas faktūras kyla ne iš pačios sąskaitos faktūros, o iš pasirašytos su pradiniu reikalavimo teisių turėtoju (Lietuvos Aukščiau jo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3551-915/2016).
7. Ieškovas nesutinka su atsakovu argumentu, jog dvi vėliausios nepamokėtos trečiojo asmens sąskaitos, neprivalo būti atsakovo apmokėtos ieškovui, kadangi sąskaitos pripažintos negaliojančiomis ir grąžintos trečiajam asmeniui, jas pasirašius netinkamai įgaliotiems atsakovo asmenims. Faktines šių sąskaitų išrašymo ir juose apmokėjimui pateiktų darbų atlikimo, darbų rezultato priėmimo aplinkybes galėtų paaiškinti trečiasis asmuo, kadangi ieškovas jų nežino. Ieškovui iš atsakovo ar trečiojo asmens nebuvo pateikti jokie dokumentai, pranešimai, įspėjimai ar informaciniai raštai apie įgaliotų priimti darbus ir vizuoti faktoringo sutartimi apimtas sąskaitas apmokėjimui atsakovo atstovų pasikeitimą. Ieškovas neturi duomenų, kad prieš nagrinėjamų sąskaitų pateikimą rangos sutarties šalį, t. y. trečiąjį asmenį UAB „Active Construction Management“ apie atsakovo įgalintų asmenų įgalinimų netekimą ar tokių asmenų pasikeitimą, todėl atlikus darbus patvirtinusių ir aptariamas sąskaitas atsakovo atstovų įgalinimų faktas darbų priėmimo metu nebuvo paneigtas. Todėl visi argumentai, neva atsakovui netenka tariamai praradusių įgalinimus jo atstovų veiksmų pasekmes, paneigiami CK 2.113 straipsnio 9 punkto išimtimi.
8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija Triplike nesutinka su Dublike ieškovo pateiktais argumentais (I tomas b. l. 50-58). Nurodo, jog Ieškovas nepagrįstai ignoruoja Atsakovo iškeltą klausimą, kodėl šioje byloje Ieškovo reikalaujama suma viršija 600 tūkstančių eurų, kai pagal Faktoringo sutartį Ieškovo išmokėto avanso suma yra vos 32 tūkstančių eurų. Įrodinėjimo taisyklės reikalauja iš šalių įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Tuo tarpu Ieškovas byloje netgi nėra pateikęs pirminių dokumentų, kurie patvirtintų, kokią sumą ir pagal kurią iš Sąskaitų Ieškovas yra išmokėjęs Trečiajam asmeniui. Vietoje to, Ieškovas formaliai remiasi tuo, kad Ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Trečiojo asmens bankroto byloje. Tai nėra lemianti aplinkybė, nes kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas kitoje byloje ir tarp kitų šalių. Tuo tarpu formalus Ieškovo požiūris bandant procesiniais klausimais išvengti esminių atsakymų pateikimo tik patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas ir visiškai nesuprantamas.
9. Atsakovo teigimu, Atsakovas turi teisę prieš Ieškovą remtis visais iš Rangos sutarties kylančiais atsikirtimais, kuriuos jis turi prieš pradinį kreditorių, t. y. prieš Trečiąjį asmenį. Trečiajam asmeniui pagal Rangos sutartį neįgijus reikalavimo teisės į Atsakovą, Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo tokios neįgytos teisės perleisti Ieškovui. Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja šį Atsakovo argumentą. Atitinkamai, nepagrįsti yra Ieškovo argumentai dėl kiekvienos iš Sąskaitų: 2019 m. birželio 28 d. Sąskaita nepatenka į Faktoringo sutarties apimtį, nes Ieškovui buvo perleistos tik reikalavimo teisės pagal nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašytas sąskaitas. Net jeigu Atsakovas nepagrįstai apmokėjo dalį minėtos sąskaitos būtent Ieškovui (o ne Trečiajam asmeniui), tai savaime nereiškia, kad Atsakovas turėtų apmokėti ir likusią šios Sąskaitos dalį; Mokėjimai pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Sąskaitas yra sulaikyti pasinaudojant tiesiogiai Rangos sutartyje nustatyta teise. Šiuo metu dar nėra pasibaigęs teisminis procesas dėl Rangos sutarties nutraukimo bei paraleliai yra vykdomas naujas pirkimas likusiems darbams pagal Rangos sutartį užbaigti, kas parodys visus Atsakovo dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo patirtus nuostolius; Dvi 2019 m. rugsėjo mėn. Sąskaitos buvo grąžintos Trečiajam asmeniui, nes buvo pripažintos negaliojančiomis. Tokią situaciją nulėmė jau Atsakovo minėti struktūriniai pasikeitimai, Atsakovas apie susidariusią situaciją nedelsiant informavo Trečiąjį asmenį nesukeldamas jam jokių nesklandumų ir nurodydamas, kaip ištaisyti susidariusią situaciją.
10. Atsakovo vertinimu, Ieškovas neįrodė šioje Byloje reiškiamo 600 tūkstančių eurų dydžio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas Byloje netgi nėra pateikęs pirminių dokumentų, kurie patvirtintų, kokią sumą avanso pavidalu ir pagal kokią Sąskaitą Ieškovas yra išmokėjęs Trečiajam asmeniui pagal Faktoringo sutartį. Vietoje to, Ieškovas tiesiog formaliai remiasi tuo, kad Ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Trečiojo asmens bankroto byloje. Tačiau tai nėra lemianti aplinkybė. Formalus Ieškovo požiūris bandant procesiniais aspektais išvengti esminių atsakymų pateikimo tik patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas ir Ieškovas mėgina nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita. Ieškovas dublike (1.2 p.) teigia, kad negalima tapatinti (1) 32 tūkstančių eurų sumos, kuri buvo Ieškovo išmokėta Trečiajam asmeniui, ir (2) 600 tūkstančių eurų sumos, kurią Trečiasis asmuo įtraukė į savo sąskaitas Atsakovui. Tačiau Ieškovas taip ir nepaaiškina, kuo remiantis jam teismo sprendimu šioje Byloje turėtų būti priteista virš 600 tūkstančių eurų suma, kurios Ieškovas pats nėra išmokėjęs Trečiajam asmeniui. Tokiu būdu Ieškovas taip pat visiškai ignoruoja faktoringo teisinių santykių esmę bei pagrindinius šių santykių principus, kurie tiesiogiai įtvirtinti tarp Ieškovo bei Trečiojo asmens sudarytoje Faktoringo sutartyje.
11. Trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ pateiktame triplike nurodo, jog šioje byloje dalyvauja ieškovo pusėje ir pilna apimtimi palaiko ieškovo reikalavimus bei ieškovo ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, o su atsakovo pozicija visiškai nesutinka (I tomas b. l. 60-68). Papildomai nurodo, jog Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Ieškovas nepagrįstai reikalauja skolos pagal 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900182, nes Faktoringo sutarties pagrindu buvo perleisti visi reikalavimai pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos nuo 2019 m. liepos 12 d.. Trečiasis asmuo su tokia Atsakovo pozicija nesutinka ir palaiko Ieškovo dublike išdėstytus argumentus dėl sekančių priežasčių, visų pirma Trečiasis asmuo, remdamasis Sutarties 5.1 p., už 2019 m. birželio mėnesį atliktus darbus surašė atliktų darbų aktą Nr. 33, kurio pagrindu 2019 m. birželio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900182. Atsakovas atliktus darbus priėmė, pasirašė tiek atliktą darbų aktą Nr. 33, tiek 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900182. Antra, pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. Faktoringo sutartį Ieškovas ir Trečiasis asmuo susitarė, kad pagal visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Trečiojo asmens nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašomas sąskaitas atsirandantys piniginiai reikalavimai, taip pat piniginiai reikalavimai dėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautinų sumų pagal visas su Trečiuoju asmeniu sudarytas sutartis yra perleisti nuosavybės teise AB SEB bankui ir mokėjimai privalo būti atliekami ne Bendrovei ar jos nurodytiems tretiesiems asmenims, o AB SEB bankui, pinigines lėšas pervedant į AB SEB bankui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Ieškovui ir Trečiajam asmeniui sudarant Faktoringo sutartį dar nebuvo suėjęs 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900182 apmokėjimo terminas, tačiau sąskaita jau buvo išrašyta ir Atsakovo priimta, todėl tai buvo laikytina gautina suma pagal su Atsakovu sudarytą sutartį. Trečia, pats Atsakovas 2019 m. rugsėjo 9 d. šią sąskaitą faktūrą iš dalies (13 853,33 Eur suma) apmokėjo pinigus pervesdamas ne Trečiajam asmeniui, o tiesiogiai Trečiojo asmens 2019 m. rugpjūčio 2 d. pranešime nurodytam Ieškovui. Mokėjimo paskirtyje Atsakovas nurodė, kad moka būtent pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900182. Atsakovas, 2019 m. rugsėjo 9 d. atlikdamas mokėjimą pagal 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900182 Ieškovui į Faktoringo sutarties mokėjimams skirtą sąskaitą, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad Trečiojo asmens pateiktos sąskaitos faktūros, įskaitant ir 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900182, turi būti apmokamos tiesiogiai Ieškovui. Atsakovui priėmus Trečiojo asmens tinkamai atliktus darbus, Atsakovui kilo pareiga per 30 kalendorinių dienų apmokėti Trečiojo asmens pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Sutarties 8.1 p.), tačiau Atsakovas nei Sutartyje nustatytais terminais, nei vėliau šių sąskaitų neapmokėjo, o Trečiajam asmeniui 2019 m. spalio 28 d. teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą ir jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo – 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė nemokumo administratoriui pranešimą dėl neva savo priešpriešinių pareigų vykdymo sustabdymo (priedas Nr. 1). Pažymi, kad kol Trečiajam asmeniui nebuvo iškelta bankroto byla Atsakovas neteikė jokių pranešimų Trečiajam asmeniui dėl neva netinkamai vykdomų prievolių, Trečiasis asmuo niekada nebuvo informuotas apie Atsakovo priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą. Be to, 2019 m. lapkričio 14 d. pranešime net ir nėra konkrečiai įvardintos priežastys ir/ar Trečiojo asmens padaryti Sutarties pažeidimai, dėl kurių Atsakovas teisėtai ir pagrįstai galėtų pasinaudoti savo priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymu.
12. Atsakovas rašytiniuose paaiškinamuose nurodo, kad trečiasis asmuo nepagrįstai bando ignoruoti aiškiai ir nedviprasmiškai Faktoringo sutartyje apibrėžtą jos apimtį ir tokiu būdu formaliai pritempti į Faktoringo sutarties apimtį 2019 m. birželio mėn. sąskaitą, kuri akivaizdžiai į ją nepatenka. Trečiasis asmuo triplike klaidingai pateikia aplinkybes dėl mokėjimų pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. sąskaitas sulaikymo, 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovo rašto, kuriuo buvo tik įformintas mokėjimų pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių sąskaitas sulaikymo faktas, bei klaidingai interpretuoja sulaikymo instituto tikslus. Šių klaidingų aplinkybių pagrindu Trečiasis asmuo daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovas mokėjimus sulaikė nesąžiningai, nesavalaikiai, neprotingai ir tiesiog siekdamas išvengti savo mokėjimo prievolės. Tuo tarpu atsakovo veiksmai pagal Rangos sutarties 8.5.3 p. visiškai atitiko mokėjimų sulaikymo instituto tikslus, kurie - priešingai nei teigia Trečiasis asmuo - būtent ir yra skirti apsaugoti sulaikančiosios šalies interesus ir užtikrinti galimų atsirasti nuostolių atlyginimą. Trečiasis asmuo nepagrįstai ir vien remdamasis savo prielaidomis teigia, kad prašymas iš naujo pateikti 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitas buvo formalus ir jų pakartotinis pateikimas nebūtų turėjęs daugiau jokios reikšmės, įskaitant ir darbų priėmimui (I tomas b. l. 76-80).
13. Šalių sutikimu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies
14. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2017 m. birželio 5 d. viešojo pirkimo būdu tarp Atsakovo ir jungtinės veiklos partnerių, t. y. Trečiojo asmens -tuometinio UAB „Irdaiva“ (BUAB „Active Construction Management“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Montuotojas“ buvo sudaryta Sutartis Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) su jos vėlesniais pakeitimais dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro (duomenys neskelbtini) statybos darbų (Ieškinio priedas Nr. 17). 2019 m. rugpjūčio 5 d. AB SEB bankas (Finansuotojas) ir UAB „Irdaiva“ (Klientas) (nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. - UAB „Active Construction Management“) sudarė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas ir klientas tuometinis UAB „Irdaiva“ (toliau - Bendrovė) susitarė, kad pagal visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Skolininkui) Bendrovės nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašomas sąskaitas atsirandantys piniginiai reikalavimai, taip pat piniginiai reikalavimai dėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautinų sumų pagal visas su Bendrove sudarytas sutartis yra perleisti nuosavybės teise AB SEB bankui ir mokėjimai privalo būti atliekami ne Bendrovei ar jos nurodytiems tretiesiems asmenims, o AB SEB bankui, pinigine lėšas pervedant į AB SEB bankui priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr. 4). Apie faktoringo sutarties faktą, datą ir visų reikalavimo teisių pagal nuo 2019 m. liepos 12 d. išrašytas sąskaitas perdavimą ieškovui Debitorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota Faktoringo sutartyje nustatyta tvarka (Faktoringo sutarties Specialiosios dalies 4.3.2 punktas) (Ieškinio priedas Nr. 5). Trečiasis asmuo atliktų darbų aktais perdavė Atsakovui atliktus darbus, o Atsakovas juos priėmė, aktus pasirašė: 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 33 (Ieškinio priedas Nr. 12); 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 36 (Ieškinio priedas Nr. 13); 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 38 (Ieškinio priedas Nr. 14); 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 40 (Ieškinio priedas Nr. 15); 5) 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 41 (Ieškinio priedas Nr. 16). 2019 m. spalio 10 d. bei 2019 m. lapkričio 6 d. raštais AB SEB bankas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl sąskaitų apmokėjimo (Ieškinio priedai Nr. 9-10). 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Atsakovas nurodė, jog Jungtinės veiklos partneriai, atstovaujami trečiojo asmens, netinkamai vykdo iš Rangos sutarties kylančiais pagrindines ir šalutines prievoles. Atsakovas taip pat paaiškino, jog mokėjimus pagal dvi sąskaitas t. y. Nr. IRD1900216 ir IRD1900241, atsakovas sustabdė, pasinaudodamas Rangos sutarties 8.5.3 punkte nustatyta mokėjimų sustabdymo galimybe ir trečiasis asmuo yra informuotas apie tai 2019 m. lapkričio 14 d., kitos dvi sąskaitos (IRD1900281 ir IRD1900282) yra pripažintos negaliojančiomis ir dėl to atsakovas atsisakė jas priimti bei grąžino trečiajam asmeniui (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Atsakovas yra tik dalinai apmokėjęs Bendrovės išrašytas sąskaitas – faktūras - 2019 m. birželio 28 d. Nr. IRD1900182 (Ieškinio priedas Nr. 12), 2019 m. liepos 31 d. Nr. IRD1900216 (Ieškinio priedas Nr. 13), 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. IRD1900241 (Ieškinio priedas Nr. 14), 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. IRD1900281 (Ieškinio priedas Nr. 15), 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. IRD1900282 (Ieškinio priedas Nr. 16), iš viso neapmokėdamas 676.688,83 Eur sumą. 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui skolininkui UAB „Active Construction Management“ (buvusiai UAB „Irdaiva) iškelta bankroto byla (civilinėje byloje Nr. eB2-224-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01448-2019-4), kurioje 2020 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas ir AB SEB banko trečios eilės kreditorinis reikalavimas 676.688,83 Eur sumai. Atsakovas nuo 2020 m. sausio 22 d. vienašališkais nutraukė 2017 m. birželio 5 d. Viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-2728-855/2020 (teisminio proceso Nr. 55-3-00296-2020-6) 2020 m. rugpjūčio 27 priimtas sprendimas atmesti Ieškovų AB „Montuotojas“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Axis Power“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys - BUAB „Active Construction Management“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sprendimas neįsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl skolos pagal Faktoringo sutartį priteisimo
15. Faktoringas yra viena iš sutarčių rūšių, kuria viena šalis (Finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (Klientui) pinigus mainais už kliento (Kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių perdavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (Skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų 2 straipsnio 38 dalį, skolinimas yra piniginio reikalavimo, kylančio iš neatšaukiamo įsipareigojimo mokėti, pirkimas, išankstinis apmokėjimas (įskaitant faktoringą ir forfeitingą) arba diskontavimas, prisiimant skolinimo riziką arba jos neprisiimant, neatsižvelgiant į tai, į kieno apskaitą šie reikalavimai yra įtraukti ir kas pagal juos surenka pinigines lėšas.
17. Faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017, 25 punktas).
18. Faktoringo atveju reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai susiklosto tarp dviejų kreditorių – pradinio – kliento faktoringo teisiniuose santykiuose ir naujojo – finansuotojo tuose pačiuose faktoringo teisiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad faktoringo sutarties pagrindu įvyksta cesija – reikalavimo teisę į skolininką įgyja iki tol prievolėje nebuvęs asmuo – finansuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 35 punktas).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekonominis faktoringo naudingumas klientui pasireiškia tuo, kad leidžia klientui padidinti lėšų apyvartą, kai dėl ekonominio būtinumo tenka savo kontrahentams nustatyti ilgus mokėjimo terminus už suteiktas paslaugas ar prekes. Pasinaudodamas faktoringo sutartimi verslininkas gali savo klientams nustatyti ilgesnius apmokėjimo terminus, taip suteikdamas klientams geresnes sąlygas ir įgydamas pranašumą savo konkurentų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014). Tarp finansuotojo ir kliento (kreditoriaus) susiklostančio teisinio santykio esmė ir paskirtis – finansuotojui investuoti ir gauti pelną; klientui – operatyviai gauti apyvartinių lėšų, taip pat kontroliuoti riziką, kad jo paties klientas neatsiskaitys ar atsiskaitys pavėluotai, ir kt. Santykiai, susiklostantys tarp finansuotojo ir kliento, yra vidinis faktoringo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 32 punktas). Tuo tarpu finansuotoją ir skolininką faktoringo teisiniuose santykiuose sieja kliento, pradinio skolininko kreditoriaus, reikalavimas skolininkui sumokėti už kliento skolininkui įvykdytas prievoles. Santykiai tarp finansuotojo ir skolininko yra išorinis faktoringo elementas ir yra tiesioginė vidinio faktoringo elemento sukeliama teisinė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 32-35 punktai).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal faktoringo sutartį reikalavimo teisės laikomos perleistomis AB SEB bankui nuo sąskaitos išrašymo momento (Faktoringo sutarties bendrosios dalies 3.1 punktas). Pagal Faktoringo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktą Sutartimi Klientas įsipareigoja perleisti Bankui Reikalavimo teises ir mokėti bankui sutartyje nustatytus mokesčius, o bankas įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti į Kliento sąskaitą avansą ir likutį arba pirkimo kainą.
21. Teismo vertinimu, įvertinus anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą ir sutarties nuostatas bei teismų praktiką, ieškovo AB SEB banko kaip finansuotojo reikalavimo teisės į pinigines lėšas pagal sąskaitas – faktūras kyla ne iš pačios sąskaitos, o iš pasirašytos su pradiniu reikalavimo teisių turėtoju (BUAB „Active Construction Management“) faktoringo sutarties, kadangi finansuotojui perėmus reikalavimo teises į skolininką, iš esmės jis tampa naujuoju skolininko kreditoriumi, ir skolininko susiklostančių teisinių santykių esmė neabejotinai reiškia, kad įvyksta cesija. Todėl ieškovo reikalavimo teisės į visas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išrašytas sąskaitas po faktoringo sutarties sudarymo laikomos perleistomis ieškovui AB SEB bankui nuo sąskaitos išrašymo momento.
22. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo manymu, nepriklausomai nuo to ar konkreti faktoringo sutarties galiojimo metu trečiojo asmens išrašyta skolininkui sąskaita buvo pateikta avansuoti bankui ar dėl kitų aplinkybių, ieškovas reikalavimo teises atsakovui įgijo nuo sąskaitos išrašymo momento. Vadinasi Faktoringo sutartimi šalys susitarė dėl finansuotojo teisių apimties, kylančios ne tik avansu banko apmokėtų sąskaitų, o iš visų skolininkui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Sutarties priedas Nr. 1) trečiojo asmens (kliento) išrašytų sąskaitų, kartu perleidžiant reikalavimo teises į visas kitais pagrindais atsirandančias mokėtinas sumas, nepriklausomai nuo to, kokio susitarimo, sutartinių santykių tarp trečiojo asmens ir jo debitoriaus pagrindu buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui. Tai patvirtina ir Faktoringo sutarties bendrosios dalies 1.21 punkte įtvirtintas Reikalavimo teisės apibrėžimas – teisė į piniginį reikalavimą, kylantį iš neapmokėtos sąskaitos, įskaitant prekybinėje sutartyje nustatytas palūkanas, netesybas ir šios teisės įgyvendinimą užtikrinančias priemones. Esant savarankiškam reikalavimo teisių atsiradimo pagrindui, aplinkybės, susijusios su sąskaitų avansų (ne)apmokėjimu, yra teisiškai nereikšmingos. Todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovas reikalavimo teises gali įgyti tik tada, kai bankas pagal faktoringo sutartį trečiajam asmeniui yra išmokėjęs avansą.
23. Antra vertus, teismas sutinka, jog pagal Faktoringo sutarties specialiosios dalies 4.3 punktą klientas, norėdamas gauti finansavimą (avansą), turi pateikti bankui PVM sąskaitą-faktūrą, pasirašytą tiek skolininko (debitoriaus), tiek kliento; atliktų darbų aktą, pasirašytą skolininko ir kliento; atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, pasirašytą skolininko ir kliento. Nors ir ieškovas tokių duomenų nepateikė, net ir teismui pasiūlius tai padaryti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties 16 punktas), tačiau teismo įsitikinimu šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir nepanaikina ieškovo AB SEB banko kaip finansuotojo reikalavimo teisių atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurios kaip minėta buvo perleistos nuo sąskaitų išrašymo momento.
24. Taip pat atmestinas ir kitas atsakovo argumentas, jog ieškovas pagal faktoringo sutartį trečiajam asmeniui išmokėjęs tik 32.000,00 Eur negali įgyti teisių į ženkliai didesnes sumas (daugiau nei 600.00,00 Eur), nes kaip jau minėta, reikalavimo teisės laikomos perleistomis AB SEB bankui nuo sąskaitos išrašymo momento (Faktoringo sutarties bendrosios dalies 3.1 punktas) ir kiek tai susiję su viršijančiomis sumomis tai yra vidiniai faktoringo teisiniai santykiai tik tarp finansuotojo ir kliento, t. y. ieškovo AB SEB banko ir trečiojo asmens BUAB „Active Construction Management“. Šalys sutartyje, be kita ko, susitarė, jog tais atvejais jei bankas gauna sumą, viršijančią klientui išmokėtą avansą – bankas iš pirkimo kainos ar jos dalies, išskaičiuoja visas klientui bankui pagal sutartį mokėtinas sumas, o likusią sumą perveda Klientui. Taigi, atsakovo nuogąstavimai neturi jokio pagrindo, nes ieškovas turėdamas visas reikalavimo teises į atsakovą, turi teisę reikalauti visos sąskaitose nurodytos sumos, o trečiasis asmuo savo ruožtu turės teisę į atitinkamą pinigų sumą, kuri viršija bankui mokėtinas sumas ((Faktoringo sutarties bendrosios dalies 5.1 punktas)
25. Tai atitinka ir Faktoringo sutarties sampratą, kuri įtvirtinta CK 6.903 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Pagal CK 6.910 straipsnio 1 dalį – jeigu kliento finansavimas pagal faktoringo sutartį pasireiškia piniginio reikalavimo pirkimu iš kliento, tai finansuotojas, nupirkęs šį reikalavimą, įgyja teisę į visas sumas, kurias jis gauna iš skolininko. Taigi faktoringas – tai sutartiniai santykiai, kurių dalyką sudaro reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisėms užtikrinti panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus.
26. Atsakovas procesiniuose dokumentuose akcentuoja aplinkybę, jog naujasis kreditorius (ieškovas) negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo trečiasis asmuo, nėra duomenų apie tai kodėl ieškovas reikalauja daugiau nei 600 tūkstančių eurų, kai pagal faktoringo sutartį yra trečiajam asmeniui išmokėjęs tik 32 tūkstančių eurų sumą (2021 m. sausio 19 d. rašytinių paaiškinimų 7, 32 p.).
27. Teismas pažymi, jog jau kaip minėta nutarties 24 punkte, atsakovo nurodomos aplinkybės nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra visiškai neaktualios, kadangi ieškovas pagal faktoringo sutartį kaip finansuotojas įgijo reikalavimo teises į atsakovą, nepriklausomai nuo to kokią pinigų sumą yra sumokėjęs trečiajam asmeniui ar dėl kitų priežasčių. Atsakovas byloje neginčija fakto, jog buvo informuotas apie faktoringo sutartį ir reikalavimo perleidimo faktą (CPK 178, 187 straipsniai), priešingai tai patvirtino (atsiliepimo į ieškinį 7 punktas). O dėl aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens perleidžiamų reikalavimo teisių apimties (ir naujojo kreditoriaus galimybės įgyti ne daugiau teisių nei turėjo pirminis kreditorius – trečiasis asmuo), teismas pasisakys vėliau, vertindamas šalių ginčijamas faktines aplinkybes, susijusias su neapmokėtomis sąskaitomis.
Dėl ieškovo reikalavimo teisių pagal 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą
28. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. trečiasis asmuo BUAB „Active Construction Management“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. IRD190182 atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 173.897,15 Eur sumai. Dalį šios sumos t. y. 13.853,33 Eur atsakovas apmokėjo tiesiogiai bankui (I tomas b. l. 48). Dėl to ginčo byloje nėra.
29. Tačiau atsakovo teigimu iš šios sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai nebuvo perleisti, nes pagal faktoringo sutartį trečiasis asmuo perleido reikalavimus pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos nuo 2019 m. liepos 12 d., o ieškovo manymu atsakovas būtent pats šią sąskaitą apmokėjo faktoringo sutarties nustatyta tvarka – t. y. dalį sumos pervesdamas AB SEB bankui, todėl privalo sumokėti ir likusią šios sąskaitos sumą – 76.743,26 Eur.
30. Teismo vertinimu 2019 m. birželio 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra nepatenka į Faktoringo sutartimi perleistų reikalavimų apimtį. Vien tai, kad atsakovas dalį šios sąskaitos yra jau apmokėjęs tiesiogiai AB SEB bankui, o ne trečiajam asmeniui BUAB „Active Construction Management“, automatiškai nesukuria atsakovo prievolės sumokėti ieškovui ir likusią sumą. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. birželio 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. IRD190182 net nėra jokios nuorodos šią sumą sumokėti bankui, skirtingai nuo vėlesnių sąskaitų, kuriose aiškiai nurodoma pareiga atsiskaityti su reikalavimo teisės perėmėju – AB SEB banku (Ieškinio priedai Nr. 12-17). Kaip minėta, pagal Faktoringo sutartį ieškovui buvo perleistos tik reikalavimo teisės pagal nuo 2019 m. liepos 12 d. trečiojo asmens išrašytas sąskaitas (Ieškinio priedas Nr. 5), todėl visiškai akivaizdu, jog jeigu atsakovas nepagrįstai apmokėjo dalį minėtos sąskaitos būtent ieškovui, o ne trečiajam asmeniui, tai savaime nereiškia, kada atsakovas turi ieškovui sumokėti ir likusią šios sąskaitos dalį. Dėl to teismas sprendžia, jog ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti šios sumos sumokėjimo iš atsakovo, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą dėl 76.743,26 Eur skolos pagal 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD190182 netenkina.
Dėl ieškovo reikalavimo teisių pagal 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitas
31. Byloje nustatyta, kad Trečiasis asmuo atliktų darbų aktais perdavė Atsakovui atliktus darbus, o Atsakovas juos priėmė, aktus pasirašė: 2019 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 33 (Ieškinio priedas Nr. 12); 2019 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 36 (Ieškinio priedas Nr. 13); 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 38 (Ieškinio priedas Nr. 14); 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 40 (Ieškinio priedas Nr. 15); 5) 2019 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 41 (Ieškinio priedas Nr. 16).
32. Atsakovo teigimu, ieškovas neįgijo reikalavimo teisių pagal 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitas, nesa atsakovas sulaikė mokėjimus pagal šias sąskaitas Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas pasinaudojo Rangos sutarties 8.5.3 p nustatyta teise sulaikyti mokėjimus pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas 2019 m. liepos 31 d. Nr. IRD1900216 ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. IRD 1900241.
33. Pagal 2019 m. birželio 5 d. Rangos sutarties 8.1 punktą Užsakovas (šioje byloje atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija) privalėjo atsiskaityti su Rangovu kartą per mėnesį pagal atliktų darbų aktus prie 30 dienų po atliktų darbų aktų, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų ir PVM sąskaitų-faktūrų gavimo dienos. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas šias sąskaitas ne tik gavo, tačiau ir pasirašė, taip pat kaip ir atliktų darbų aktus ir pažymas (Ieškinio priedai Nr. 12-16). Be kita ko, iki pat 2019 m. lapkričio 14 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), kada atsakovas (užsakovas) informavo rangovus apie mokėjimo sustabdymą, nereiškė jokių pretenzijų nei trečiajam asmeniui nei naujajam kreditoriui - AB SEB bankui. Todėl atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmetami.
34. Teismas visiškai pritaria atsakovo argumentams (Tripliko 30 punktas) kad šiuo atveju sudaryta faktoringo sutartis neatima iš rangos teisinių santykių dalyvių teisės remtis visais iš Rangos sutarties kylančiais atsikirtimais, kuriuos jis turi prieš pradinį kreditorių, t. y. trečiąjį asmenį. Tačiau šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovas nebeturi teisės remtis rangos sutartimi, kiek tai susiję su 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitomis, nes atsakovas nepasinaudojo galimybe ginčyti atliktus darbus ir per sutartyje nustatytą laikotarpį jokių pretenzijų neturėjo, todėl atsakovui priėmus trečiojo asmens tinkamai atliktus darbus, atsakovui atsirado pareiga per 30 kalendorinių dienų sumokėti trečiojo asmens patektas PVM sąskaitas faktūras (Rangos sutarties 8.1 punktas), tačiau nei sutartyje nustatytais terminais, nei vėliau šių sąskaitų neapmokėjo.
35. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių sąskaitų apmokėjimo terminai buvo pasibaigę kur kas anksčiau nei 2019 m. lapkričio 14 d. kada atsakovas pranešė apie prievolių pagal rangos sutartį sustabdymą. Nors atsakovas nurodo, kad Rangos sutarties vykdymo metu jis pasinaudojo Rangos sutarties 8.5.3 p. numatyta teise sulaikyti mokėjimus, jei rangovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų ir sulaikė dvi trečiojo asmens išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau teismo vertinimu nuo sąskaitų apmokėjimo terminų pabaigos praėjus ilgam laikui, atsižvelgiant į atsakovo elgesį sutarties vykdymo metu, nesant jokių įrodymų apie sąskaitomis apimtų statybos darbų neatlikimą at netinkamą atlikimą (kaip minėta Trečiasis asmuo atliktų darbų aktais perdavė Atsakovui atliktus darbus, o Atsakovas juos priėmė, aktus pasirašė), atsakovas privalo apmokėti nurodytas sąskaitas.
36. Kadangi reikalavimo teisės perleistos ieškovui pagal faktoringo sutartį, mokėjimai turi būti atliekami ne rangovui (trečiajam asmeniui), o ieškovui faktoringo sutarties nustatyta tvarka, dėl to ieškovo reikalavimas dėl atitinkamai 61.941,43 Eur sumos pagal pagal 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą ir 183.484,43 Eur sumos pagal 20019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą yra visiškai pagrįstas, dėl to tenkinamas, iš atsakovo ieškovui priteistina 245.425,86 Eur skola pagal faktoringo sutartį.
Dėl ieškovo reikalavimo teisių pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitas
37. Atsakovas nurodo, jog ieškovas neįgijo reikalavimo teisių ir pagal 2019 m. rugsėjo 27 d., išrašytas sąskaitas faktūras (354.789,71 Eur sumai), nes jas atsakovas atsisakė priimti ir grąžino trečiajam asmeniui. Atsakovas nustatė, kad šios sąskaitos yra išrašytos pagal atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, kurias iš atsakovo pusės pasirašė įgaliojimų neturintys asmenys. Atsakovas trečiajam asmeniui paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl vykstančių struktūrinių pertvarkymų bei paprašė iš naujo pateikti atliktų darbų ir išlaidų pažymas bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas.
38. 2019 m. spalio 7 d. raštu atsakovas informavo trečiąjį asmenį UAB „Active Construction Management“ (atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 1 10-12 l.), dėl savivaldybės administracijoje vykstančių struktūrinių pertvarkymų ir paprašė pakartotinai pateikti 2019 m. rugsėjo mėnesį atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra duomenų apie jų pateikimą pakartotinai (CPK 178 straipsnis).
39. Pažymėtina, jog šalys vykdydamos sutartis privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis). Nepaisant to, jog pats trečiasis asmuo (apsiliepimo į ieškinį 23 punktas), patvirtino, kad tokio turinio atsakovo raštą yra gavęs, bet nebendradarbiavo ir pakartotinai prašomų dokumentų neteikė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atitinkami dokumentai buvo siunčiami ir ieškovui, nors atsakovui akivaizdu buvo žinomas faktoringo sutarties sudarymo faktas ir pareiga atlikti mokėjimus būtent ieškovui.
40. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitas Nr. IRD1900281 ir Nr. IRD1900282 atsakovo vardu pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus vyriausias specialistas Saulenis Pociūnas, taip pat kiti įgalioti asmenys (Ieškinio priedai Nr. 13-17), tie patys asmenys pasirašė ir sąskaitos pagrindu esančias atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir atliktų darbų aktus.
41. Pažymėtina, jog būtent tas pats asmuo pasirašė ir ankstesnes sąskaitas faktūras, kurių atsakovas neginčija būtent šiuo pagrindu. Svarbu ir tai, kad atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos buvo priimtos ir pasirašytos 4, kartais ir daugiau atsakovo įgaliotų asmenų, atliktų darbų aktus pasirašė ne tik atsakovo įgalioti darbuotojai, tačiau ir statybos techninės priežiūros vadovas bei statybos techninės priežiūros vadovas, todėl sutiktina su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, jog šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad visi šie asmenys, kurie visada priimdavo ir pasirašydavo trečiojo asmens atliktus darbų aktus, yra neįgalioti pasirašyti tokių dokumentų. Be to, argumentai dėl neįgalioto asmens pasirašymo ant galutinio atliktų darbų akto savaime nepatvirtina fakto, jog rangovas darbų neatliko ar atliko netinkamai.
42. Teismo vertinimu, visiškai akivaizdu, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti iš kitų asmenų (privačių juridinių asmenų) domėtis atsakovo struktūrinių padalinių ir darbuotojų pasikeitimais, todėl nesant duomenų apie tai, kad rangos sutarties šalis savalaikiai buvo informuota apie pagal rangos sutartį statybos darbus turinčio teisę priimti atstovo pasikeitimą ir/ar nepateikus įrodymų, jog trečiasis asmuo (rangovas) žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CPK 178 straipsnis), atsakovas neturi teisės šiuo pagrindu siekti išvengti tokio atstovo atliktų veiksmų pasekmių – pareigos apmokėti minėtas sąskaitas. Tai įtvirtinta ir CK 2.133 straipsnio 9 dalyje – jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
43. Atsakovas neginčija fakto, kad Trečiasis asmuo darbus iš tiesų atliko ir juos atliko tinkamai. Priešingai, atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, šį faktą patvirtino. Net ir tokiu atveju, kai darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), užsakovui kyla tokios pačios teisės ir pareigos, kaip ir abiem šalims pasirašius, jei toks pasirašytas aktas nėra pripažintas teismo negaliojančiu. Taigi tai, kad atliktų darbų aktai neva yra pasirašyti atsakovo neįgaliotų asmenų, savaime niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad tokie aktai yra negaliojantys ar juo labiau, kad rangovas darbų neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas turi pareigą atsiskaityti už faktiškai rangovo (trečiojo asmens) atliktus ir atsakovo priimtus darbus, todėl atsakovas privalo apmokėti nurodytas sąskaitas. Kadangi reikalavimo teisės perleistos ieškovui pagal faktoringo sutartį, mokėjimai turi būti atliekami ne rangovui (trečiajam asmeniui), o ieškovui faktoringo sutarties nustatyta tvarka, dėl to ieškovo reikalavimas dėl atitinkamai 229.230,03 Eur sumos pagal pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą Nr. IRD1900281 ir 125.559,68 Eur sumos pagal 20019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą Nr. IRD1900282 yra visiškai pagrįstas, dėl to tenkinamas, iš atsakovo ieškovui priteistina 354.789,71 Eur skola pagal faktoringo sutartį, viso pagal visas sąskaitas ieškovui iš atsakovo priteistina 600.215,57 Eur skola pagal faktoringo sutartį.
Dėl delspinigių priteisimo
44. Ieškovas be kita ko prašo priteisti ir 24.360,80 Eur delspinigius (Ieškinio priedas Nr. 18).
45. Byloje nustatyta, kad pagal Rangos sutarties 11.3 punkto nuostatas yra nustatytos 0,02 proc., netesybos (delspinigiai) nuo nepamokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Faktoringo sutartį (sutarties 2.3 punktas) bankas įgijo ne tik reikalavimo teises į skolą pagal nepamokėtas sąskaitas, tačiau ir visas papildomas sutarties tinkamą vykdymą užtikrinančias teises, vadinasi ir netesybas. Teismui tekinus ieškinį iš dalies, priteistini ieškovui iš atsakovo 21.607,76 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
47. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjam ginčui išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismų patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
50. Nagrinėjamoje byloje ieškovo AB SEB bankas ieškinys patenkintas iš dalies (88,7 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
51. Ieškovas AB SEB bankas nurodo, kad patyrė 9.258,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, 6.233,00 EUR žyminiam mokesčiui apmokėti ir 3.025,00 Eur EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis (I tomas b. l. 83-85). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo 6.784,47 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I tomas b. l. 81-82, 110-113). Tiek ieškovo, tiek atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, su atstovavimu neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytų maksimalių rekomenduojamo priteisti dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16). Dėl to jų mažinti nėra pagrindo (CPK 3, 93, 98 straipsniai). Tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, jog atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kaip atskiro dokumento rengimas nėra būtinas, kaip ir prašymas prijungti prie elektroninės bylos kortelės, todėl laikytina, kad atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir kitų dokumentų parengimas apima šiuos veiksmus, todėl atsakovas nepagrįstai atskirai prašo priteisti ir šias bylinėjimosi išlaidas. Taigi, akivaizdu, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti atlyginamos. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 6.587,54 EUR (CPK 3, 93, 98 straipsniai
52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, laikytina yra patenkinta 88,7 procentų ieškovo AB SEB bankas ieškinio reikalavimų, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui priteistinos 5.638,67 EUR bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat ieškovui iš atsakavo priteistinos 2.683,17 EUR išlaidos, susijusios su advokato pagalba, viso ieškovui iš atsakovo priteistina 8.321,84 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 98 straipsniai). Atitinkamai atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 744,39 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 7.577,45 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
53. Taip pat iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje BUAB „Active Construction Management“ patirtos 4.501,20 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 46 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
54. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
55. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo AB SEB bankas ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600.215,57 Eur (šeši šimtai tūkstančių du šimtai penkiolika eurų 57 ct) skolą pagal faktoringo sutartį, 21.607,76 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis šeši šimtai septyni eurai 76 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (621,823,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7.577,45 EUR (septyni tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai 45 ct ) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje BUAB „Active Construction Management“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4.501,20 EUR (keturi tūkstančiai penki šimtai vienas euras 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas