Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2S-390-123/2010

Teisėja G. Vaizgėlienė                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos  122.3;  110.1

                                                                             (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. (M.) D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei A. D., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir atsakovės A. D. patikslintą priešieškinį ieškovui M. D., tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktu įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis nekilnojamuoju turtu. 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį. Nurodo, kad teismas neinformavo jo apie atsakovės gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jo nagrinėjimą, todėl pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir turi teisę vienasmeniškai spręsti visus jo naudojimo ir valdymo klausimus. Buto užraktą pakeitė, siekdamas apsaugoti vaikų interesus nuo atsakovės neigiamos įtakos. Dėl atsakovės nepakenčiamo ir nenormalaus elgesio pasidarė neįmanoma gyventi kartu  viename bute. Teigia, kad atsakovė turi kur gyventi, nes jos motina, sesuo bei tėvas turi atskirus butus.     

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas savavališkai pakeitė buto, kuris yra šeimos turtas ir jame visa šeima gyvena nuo 2002 m., užraktą. Kito gyvenamojo ploto su vaikais neturi, todėl šiuo metu priversta gyventi pas seserį. Paaiškino, kad ieškovas ir toliau neleidžia naudotis butu ir nevykdo teismo nutarties, todėl jam teismas skyrė baudą. Nurodo, kad jokių žalingų įpročių neturi, dukromis rūpinasi nuo gimimo ir jokios neigiamos įtakos joms nedaro. Mano, kad teismas vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi pagrįstai nepranešė ieškovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą.  

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas  CK 3.65 straipsnyje. Ši teisės norma įtvirtina specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant šeimos ginčus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaikų, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. Viena iš įstatymo numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jis būdamas buto, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, valdytoju turi teisę vienasmeniškai spręsti visus buto valdymo ir naudojimo klausimus. Išaiškintina, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, ji pripažįstama šeimos turtu. Šeimos turto instituto tikslas – apsaugotui nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys nuo 2002 m. kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be to, šis butas 2008-02-19 VĮ Registrų centre įregistruotas kaip šeimos turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas negali vienasmeniškai pakeisti buto užraktus bei trukdyti sutuoktinei ir vaikams naudotis šeimos turtu – butu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas pakeisdamas šalių gyvenamojo būsto - buto durų užraktą trukdo atsakovei ir nepilnamečiams vaikams patekti į būstą ir juo naudotis (2009-11-03 pareiškimas dėl vyro savavaliavimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, b. l. 22, 2009-11-03 pareiškimas Klaipėdos AVPK 1PK b. l. 23). Teisėjų kolegijos nuomone, tokios byloje esančios aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog nesiėmus atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti nepagrįstai pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų bei vieno iš sutuoktinio interesai bei teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovo argumentai, kad atsakovės motina, tėvas, sesuo turi atskirus butus, todėl atsakovė gali gyventi pas juos, nėra pakankami panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Atskirojo skundo argumentai, kad dėl atsakovės nepakenčiamo elgesio neįmanoma kartu gyventi, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja šalių kaltės dėl ginčų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, tai ir buvo padaryta. Atsakovas teigia, kad buto užraktą pateikė siekdamas apsaugoti vaikų interesus nuo neigiamos atsakovės įtakos jiems, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius.   

Atsižvelgdama į byloje nurodomas aplinkybes, į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai būtų apsaugoti, kadangi vaikų gyvenimas savo namuose neabejotinai labiau atitinka jų interesus, kad ieškovas trukdė atsakovei ir nepilnamečiams vaikams patekti į gyvenamąją vietą, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, mano, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, nes prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėjo nepranešęs ieškovui ir tuo, apelianto teigimu, pažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimus. CPK 148 str. 1 d. nustato bendrą taisyklę, pagal kurią apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą turi būti pranešama atsakovui. Nepranešti apie tokio prašymo nagrinėjimą galima tik išimtiniais atvejais, ieškovui pateikus įrodymų apie realią grėsmę jo interesams, tačiau bet kokiu atveju šios pareigos neįvykdymas nedaro negaliojančios nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 328 str.). Be to, pažymėtina, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas privalo išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) ieškovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybės bei atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių interesus pagrįstai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė ieškovui. Be to, atsakovė pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad ieškovas nors ir gavęs pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – toliau atsakovei ir vaikams trukdo naudotis gyvenamuoju būstu – butu. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepranešimas apeliantui apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįstos, neteisėtos ir dėl to nėra neteisingai išspręstas klausimas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a:

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                 Danguolė Martinavičienė

                                                                                                            Albina Pupeikienė