Byla Nr. TS-11-1083/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50051-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistosios S. R. asmens byla ir jos gynėjo advokato A. Š. skundu

nustatė:

1.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu S. R. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

2.       Komisija 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (5 nariams balsavus prieš, 1 – už) nutarė netaikyti nuteistajai S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

3.       Skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti Komisijos 2020 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paleisti nuteistąją lygtinai iš pataisos įstaigos. Jis cituoja BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), socialinio tyrimo išvadą, skundžiamą nutarimą, dėsto apie proporcingumo principą ir mano, kad nuteistąją S. R. charakterizuojančių duomenų visuma bei nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog ji padarė reikiamas išvadas ir yra galimybė taikyti jai lygtinio paleidimo institutą, nes bausmės tikslai jau pasiekti. Ji atlikusi gerokai daugiau nei pusę paskirtos bausmės, noriai dalyvauja visose pataisos programose, stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Atlikdama bausmę augino du vaikus, kurie, suėjus 3 metams, buvo perduoti globėjams. Nuteistoji labai pergyvena, kad negali bendrauti su savo vaikais ir yra pasiryžusi išėjusi į laisvę pati auginti juos. Šiuo metu darbas nuteistajai S. R. nėra suteiktas, ji įrašyta į darbo siekiančių asmenų rezervą ir tvarko būrio teritoriją, gyvenamąsias patalpas. Nuteistoji S. R. du kartus buvo nuteista būdama nepilnamete, vėlesniais trimis nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, kas rodo, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos vienu metu ir bylos turėjo būti sujungtos į vieną, kas nepagrįstai padidino nuteistosios S. R. teistumų skaičių. Be to, Komisijai sprendžiant nuteistosios S. R. lygtinio paleidimo galimybę nebuvo atsižvelgta į vaikų interesus, nes Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog esant galimybei vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, todėl nepaleidus nuteistosios S. R. lygtinai iš pataisos namų, vaikai neturės visaverčio bendravimo ir ugdymo. Nuteistosios S. R. lygtinis paleidimas atitiktų valstybės interesus, nes tokiu atveju valstybės lėšomis nebūtų išlaikomi pas globėjus gyvenantys jos vaikai, o taip pat nukentėjusiųjų interesus, nes jiems būtų pradėtos atlyginti priteistos žalos. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes gynėjas mano, jog nelaisvėje nuteistosios S. R. praleisti 3 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį bausmės tikslai jau buvo pasiekti, todėl nuteistajai atitinkant BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytas sąlygas ir esant pagrindui manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.       Siūlymu Komisija tuo atveju, jeigu būtų nutarta tenkinti nuteistosios gynėjo skundą ir paleisti nuteistąją S. R. lygtinai iš pataisos įstaigos, siūlo taikyti nuteistajai šias poveikio priemones: 1) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

6.       Nuteistosios S. R. gynėjo skundas atmetamas.

7.       2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad <...> sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas.

8.       Šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojančio BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje įtvirtinta, kad už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteisti asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; šiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9.       Iš Komisijos 2020 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismui pateiktos nuteistosios S. R. asmens bylos matyti, kad nuteistoji S. R. atliko daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės. Pataisos namuose ji dalyvauja pataisos programose – Suaugusių ir jaunimo mokymo centro skyriuje lanko 11 klasę, dalyvavo „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, edukaciniuose užsiėmimuose „Molio dirbtuvėlės“, Visuomenės sveikatos biuro vykdomoje „Sveikatos stiprinimo Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ programoje, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Nuteistoji turi pagrindinį išsilavinimą, specialybės neįgijusi ir nėra niekada dirbusi, nes turi 4 vaikus (iki suėmimo pati augino 3 vaikus, vėliau du vaikus augino atlikdama bausmę; vaikams suėjus 3 metams jie buvo perduoti globėjams). Iki suėmimo nuteistoji S. R. neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, gaudavo išmokas už vaikus, jai padėjo sugyventinis bei tėvas, taip pat gyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų pajamų. Pataisos namuose su pertraukomis dirba ūkio darbus, tvarko būrio teritoriją, gyvenamąsias patalpas ir yra išreiškusi norą dirbti (šiuo metu ji neįdarbinta). Bausmės atlikimo metu pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė ir buvo nubausta 7 kartus (paskutinė nuobauda paskirta 2019 m. lapkričio 4 d.), ji neskatinta, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji S. R. ištekėjusi, turi 4 vaikus, siekdama finansinės naudos sudariusi fiktyvią santuoką su Nigerijos piliečiu, kuris nėra jos vaikų tėvas. Turi sugyventinį (dviejų mažiausių vaikų tėvą), su kuriuo vykdė nusikalstamas veikas. Santykius su juo įvardija kaip artimus, palaikančius. Su savo tėčiu sutaria, palaiko ryšius, o su mama ir broliu – ne. Mama yra jos vyriausiojo sūnaus globėja. Kiek įmanoma stengiasi palaikyti ryšį su trimis vaikais, augančiais pas globėjus. Remiantis OASys metodika gautais duomenimis, nuteistosios S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (67 balai, iš jų 25 balai – statiniai kriminogeniniai veiksniai, 42 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji S. R. pataisos namuose ne visada elgėsi tinkamai (po paskutinės nuobaudos paskyrimo praėjo 8 mėnesiai).

10.       Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį pataisos namuose, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, jos pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

11.       Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (67 balai; iš jų statiniai kriminogeniniai veiksniai – 25 balai, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – 42 balai). Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2019 m. gruodžio mėnesį jau buvo svarstytas nuteistosios S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas ir nuo to laiko (per 6 mėnesius) jos pakartotinio nusikalstamumo rizika nė kiek nesumažėjo (asmens byla, I dalis, 1 tomas, 149 b. l.; 2 tomas, 8 b. l.). Teismo manymu, tokia nuteistosios S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pažanga mažinant ją yra nepakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tik šios aplinkybės nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo lygtinai paleisti nuteistąją S. R. iš pataisos įstaigos.

12.       Vertindamas nuteistosios S. R. asmenybę ir jos elgesį laisvėje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iki paskutinio nusikaltimo padarymo nuteistoji S. R. jau buvo teista 6 kartus – Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu; Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu; Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiais. Šiais nuosprendžiais ji buvo nuteista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – plėšimus ir sukčiavimus. Anksčiau nuteistajai S. R. buvo taikytos jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – du kartus paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu), taip pat vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ji buvo paleista lygtinai iš pataisos įstaigos (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi). Nepaisant to, būdama laisvėje ji netinkamai vykdė jai paskirtas bausmes, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi buvo panaikintas jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi buvo panaikintas jos lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, būdama laisvėje nuteistoji S. R. toliau darė tokio paties turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias ji buvo nuteista vėlesniais, taip pat ir paskutiniu nuosprendžiu. Šie duomenys rodo, kad anksčiau nuteistajai S. R. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedarė, ji nekeitė savo gyvenimo būdo ir vietoje to toliau darė įstatymų uždraustas veikas.

13.       Ne mažiau svarbu tai, jog šiuo metu Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nuteistoji S. R. kaltinama padariusi tokią pačią nusikalstamą veiką – sukčiavimą.

14.       Paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji niekada nėra dirbusi, ji neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, gaudavo išmokas už vaikus, jai padėjo sugyventinis bei tėvas, taip pat gyveno iš nusikalstamų veikų. Nuteistoji turi pagrindinį išsilavinimą, specialybės neįgijusi. Visos jos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos iš esmės susiję su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu (plėšimai, sukčiavimai), nusikalstamoms veikoms būdingas modelis. Be to, siekdama finansinės naudos sau ji yra sudariusi fiktyvią santuoką su Nigerijos piliečiu. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinus kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį (8 kriminogeniniai veiksniai – ankstyvas kriminogeninis amžius; ankstesni nusikalstami veiksmai; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nevykdymas; bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nevykdymas; išsilavinimo stoka; darbinės patirties stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; priklausomybė nuo socialinės aplinkos fono; 2 apsauginiai veiksniai – gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikantys ryšiai) išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos, darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji S. R. toliau darys tapačias savanaudiškas ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti neteisėtu būdu.

15.       Taip pat teismas pažymi, kad apie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pagrindus nuteistajai S. R. atliekant tą pačią laisvės atėmimo bausmę ir kitas šiuo metu nagrinėjamame gynėjo skunde nurodytas aplinkybes (apie nuteistosios elgesį pataisos namuose, pataisos programų lankymą, vaikų auginimą ir jų atskyrimą nuo nuteistosios, nuteistosios darbą pataisos namuose ir kt.) jau pasisakė Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartyje (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartyje (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (asmens byla, I dalis, 1 tomas, 158–159, 161–164 b. l.). Šiuo metu minėtos aplinkybės nėra iš esmės pasikeitę ar išnykę, juolab, kaip jau buvo paminėta pirmiau, per tą laiką nuteistosios S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika nė kiek nesumažėjo. Atvirkščiai, sistemingas savanaudiškų ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas nuteistajai S. R. būnant laisvėje, nusikalstamų veikų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nevykdymas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nevykdymas, o taip pat ir drausminių nuobaudų nuteistajai S. R. paskyrimas vykdant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistoji S. R. ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16.       Negalima sutikti su gynėjo skundo teiginiu, jog nuteistajai S. R. buvo nepagrįstai padidintas teistumų skaičius, nes, visų pirmiausiai, nuteistoji S. R. visus kartus buvo nuteista ne už kieno nors kito, o už jos pačios padarytas nusikalstamas veikas. Be to, skirtingai, nei teigia gynėjas, bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį rodo, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. jos buvo padarytos skirtingu laiku ir skirtingose vietose, todėl gynėjo teiginys apie pareigą bylas sujungti į vieną bylą neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo.

17.       Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog nuteistosios S. R. asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant ją nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios S. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Šįkart nuteistajai S. R. ketvirtą kartą pritaikius jos teisinę padėtį švelninančią teisės normą jai būtų formuojama per švelnios atsakomybės už jos padarytus nusikaltimus nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, o taip pat nebūtų užtikrinamas prevencinis bausmių tikslas. Tai galėtų paskatinti nuteistąją S. R. toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Šiuo konkrečiu atveju galiojantys teisės aktai aukščiau iškelia visuomenės interesus, kad nuteistoji S. R. būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o ne nuteistosios S. R. ir jos vaikų interesus, kad juos augintų ir jais rūpintųsi pati nuteistoji S. R..

18.       Atsižvelgdamas į tai teismas pripažįsta, jog skundžiamas Komisijos 2020 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui svarbias aplinkybes, todėl tenkinti nuteistosios S. R. gynėjo skundą, panaikinti skundžiamą nutarimą ir lygtinai paleisti nuteistąją S. R. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. R. gynėjo advokato A. Š. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas