Baudžiamoji byla Nr. 1S-635-594/2021

                                                                              Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažintas pavojingu recidyvistu.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2021 m. rugpjūčio 20 d.) – 5 mėnesiai 1 diena.

3.       2021 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei skirti reikiamus įpareigojimus.

4.1.                      Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta formaliai įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, todėl pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 31 straipsnių nuostatas. Nors teismas ir nurodo, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas nuteistajam, kai yra nustatoma akivaizdi jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir asmuo gali būti taisomas toliau neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau nagrinėjamu atveju net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir akivaizdų šios rizikos mažėjimą, vis tiek yra atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą. Skunde pažymima, kad nuteistojo balai pagal OASys sumažėjo nuo 73 balų iki 40 balų, t. y. net 33 balais, o nuo paskutinio vertinimo šis sumažėjimas yra net 14 balų, kas tikrai negali būti laikoma nežymiu sumažėjimu, kaip tai nurodo skundžiamoje nutartyje teismas. Toks apylinkės teismo teisėjo požiūris ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir Teisėjų etikos kodeksą bei leidžia abejoti teisėjo nešališkumu. 

4.2.                      Skunde teigiama, kad nors teismas ir akcentuoja, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 5 kartus baustas, tačiau šios nuobaudos skirtos ne už šiurkščius pažeidimus, tokius kaip narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas, bet už nepiktybinius tvarkos pažeidimus (pvz. rankšluosčio džiovinimą ant lovos krašto, vėlavimą į patikrinimą ir pan. Nuteistasis pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu dirbo ir dengė civilinius ieškinius. 2019 m. pervežtas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus taip pat išreiškė norą dirbti, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas dėl darbo vietų trūkumo, tačiau jis dirbo savanoriškus darbus. Bausmės tikslai apelianto atžvilgiu jau yra įgyvendinti, jis yra atlikęs didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė dalį, nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. jam liko 4 mėnesiai iš paskirtų 14 metų, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą, bei galės sėkmingai integruotis į visuomenę. Yra pasiryžęs savo doru darbu įrodyti teismui, kad pasitaisė ir suprato savo neigiamo elgesio pasekmes.  

5.       Atsiliepime į nuteistojo V. B. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo nuteistojo skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Paskutinio vertinimo metu 2021 m. rugpjūčio 10 d. jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padaryta pažanga yra įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 13 kartų skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turės gyvenamąją vietą (vyks gyventi pas pusbrolį), pataisos namuose dirbo, išėjęs į laisvę taip pat turės galimybę įsidarbinti, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, sėkmingai lankė ir užbaigė AA grupės užsiėmimus, savo iniciatyva atlieka nuteistųjų gerbūvio gerinimo darbus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi  įgijęs vairuotojo specialybę, subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

9.       Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 1 diena), vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai rizikos veiksniai – smurtinis nusikaltimų pobūdis, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir socialinių įgūdžių stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio pagrindo. Be to, didžioji dalis kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai (išskyrus su ankstesniu kriminaliniu elgesiu susijusį veiksnį), kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Šią išvadą patvirtina ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės pataisos namų pateikta pažyma apie V. B. keliamos rizikos įvertinimą (reg. Nr. 85/04-1203), remiantis kuria nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų (b. l. 10-11), iš kurių net 20 balų yra dinaminiai ir juos nuteistasis dar gali sumažinti. Atsižvelgiant į tokią ženklią dinaminių svertinių taškų sumą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir pakankama bei sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama, teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai yra akivaizdūs. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

10.       Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu taip pat kelia pagrįstas abejones dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos ir jo gebėjimo lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, ir daugiau nenusikalsti. Nors bausmės atlikimo metu V. B. buvo skatintas 13 kartų, nuo 2017 m. sausio 23 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau nuteistasis ir ne kartą buvo baustas. Teismui pateiktais duomenimis nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, tame tarpe ir už fizinio/psichinio smurto panaudojimą kito nuteistojo atžvilgiu, kas leidžia nesutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs. Visais atvejais už padarytus pažeidimus V. B. nubaustas paskiriant drausmines nuobaudas. Paskutinė drausminė nuobauda skirta 2020 m. sausio 15 d. Nors skirtos nuobaudos ir nebegalioja, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, periodiškai buvo drausminamas skiriant įvairias nuobaudas, o tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką, kas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis probacijos sąlygų. Tuo labiau, kad praeityje V. B. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau dėl probacijos sąlygų nevykdymo, nuteistasis buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Vien tik šios aplinkybės dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai. 

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Praeityje jam buvo taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė jo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir teigiamo savo elgesio išlaikyti nesugebėjo, toliau pažeidinėjo įstatymus. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, jam būdingas žmogžudysčių modelis, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (tyčinį nužudymą) V. B. padarė praėjus mėnesiui laiko po to, kai buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip pat už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. 

12.       Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą. 

13.       Be to, nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis geba valdyti šią sritį nevartodamas alkoholio pataisos įstaigoje, nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis lankė AA grupes, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje V. B. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio, kadangi pataisos įstaigoje asmuo yra griežtai prižiūrimas, o būnant laisvėje jis nebus kasdien stebimas. Juo labiau, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriama kriminogeninės rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vis dar yra ir su nuteistojo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Nuteistasis turi tam tikrų asmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo problemų, kurio galimai atsirado dėl ilgų metų pataisos įstaigose.

14.       Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų iki sulaikymo nuteistasis nedirbo, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo montuotoju, bet teko palikti darbo vietą, nes vyko atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vėliau grįžo į buvusią darbovietę, tačiau ir vėl teko atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iki pilnametystės nuteistąjį išlaikė tėvai, vėliau, būdamas pataisos namuose gaudavo pašalpas bei užsidirbdavo, šiuo metu nedirba, pataisos namuose jį finansiškai remia giminės. Duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti byloje nėra. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų raštų 1755,09 eurų sumai, padengęs yra 180 eurų. Nors, kaip teigia pats nuteistasis, pataisos įstaigoje jis dirbo nuo atvykimo pradžios iki kol buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, tačiau akivaizdu, kad didelių pastangų atlyginti turimas skolas nedėjo. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie V. B. atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas kelia pagrįstas abejones dėl jo nuostatų bei jų tinkamos korekcijos. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. B. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą. 

15.       Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl gautų paskatinimų, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimo, įvairių programų ir užsiėmimų lankymo, galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomų ryšių su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimo bei paskirtų drausminių nuobaudų negaliojimo, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu V. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti pataisos įstaigos administracijos perkėlus nuteistąjį bausmės atlikimui į lengvąją grupę. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, socialinės reabilitacijos programų lankymas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, kad aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, jis sistemingai pažeisdavo įstatymus.

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Priešingai nei tai pabrėžia savo skunde nuteistasis, apylinkės teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, neprieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 31 straipsnių nuostatoms. Skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Kaip jau minėta, nors V. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, buvo šališkas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

17.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų, skundžiama 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

       Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                   Albinas Antanaitis

                  Daiva Jankauskienė

                  Jurgis Kiškis