Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-301-358/2016

    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09163-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.7.4.4; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,  dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jos atstovui advokatui A. B., institucijos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui D. Č., ekspertui G. A. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.,

n u s t a t ė :

D. G. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 12.20 val. Kaune, Savanorių pr. ties 447A namu, vairuodama automobilį Nissan Qasqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinio sunkumo (1,69 prom., įvertinus paklaidą 1,66 prom.) girtumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodama nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 104 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos  ATPK 127 str. 3 d.

D. G. paaiškino, kad kalta prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad pastebėjo kitoje eismo juostoje artėjantį automobilį, tačiau manė, kad suspės persirikiuoti. Mano, kad kito automobilio vairuotojas galėjo padidinti greitį. Su alkotesterio parodymais nesutiko, nes negalėjo patikėti, kad toks neblaivumas galėjo būti. Po automobilių kontakto, ji sustojo, išlipo iš automobilio. Kitas vairuotojas taip pat išlipo, iš karto į ją kreipėsi vardu. Ji pasiūlė vairuotojui užpildyti reikiamus dokumentus, kompensuoti žalą, nes pripažino savo kaltę. Tačiau vairuotojas nesutiko, iškvietė policiją, pareikalavo, kad būtų patikrintas jos blaivumas. Į medicinos įstaigą ji nuvažiavo po kelių valandų, kai buvo išleista iš Kelių policijos valdybos. Eismo įvykis įvyko vėliau, ne 12.20 val., bet ji nieko neginčijo, pareigūnams nesakė, kad jie nieko neįrodys. Kraujo valyti nebandė, skysčių negėrė. Neneigia, kad alkoholio kraujyje galėjo būti, nes iš vakaro vyko kalėdinis vakarėlis. Tačiau iš ryto jautėsi gerai, todėl vyko į Kauną. Mano, kad alkotesterio parodymus galėjo iškreipti jos vartojamas burnos skalavimo skystis, nes pusę metų truko dantų taisymo procedūros. Šį skystį ji vartojo ir prieš 15-20 minučių atvykstant policijos pareigūnams, jo net gurkštelėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad institucijos atstovo dalyvavimas parodo, kad ši byla svarbi. Atsirado nauja aplinkybė, kad policijos pareigūnai nurodė jo atstovaujamajai kur ji galėtų papildomai pasitikrinti blaivumą. Mano, kad teismas kritiškai turėtų vertinti liudytojo V. D. parodymus apie D. G. pasakytus žodžius „tu man padėk, aš tau padėsiu“. Atstovaujamoji aiškiai pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. D. G. naudoja burnos skalavimo skystį nemažais kiekiais pagal odontologų patarimus. Iš ryto negėrė kavos, važiuodama rūkė ir ne kartą skalavo burnos ertmę. Dėl to galėjo būti nustatytas didelis neblaivumas. Sutinka, kad 13 val. galėjo būti nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Teisės aktuose nenurodytas laikas, per kurį asmuo turi pasitikrinti blaivumą. Byloje nėra įrodymų, kada D. G. išvyko iš Kelių policijos valdybos, kada jai išduotas laikinasis vairuotojo pažymėjimas. Medicininės apžiūros aktas surašytas 16.10 val. Jame nurodyta, kad nėra apsvaigimo, nėra svirduliavimo, nėra išsiplėtusių vyzdžių, virpėjimo, viskas yra normos ribose. Mano, kad teismas , įvertinęs šeiminę padėtį, bylos aplinkybes, šiuo atveju galėtų taikyti ATPK 301 straipsnį ir neatimti teisės vairuoti.

Institucijos atstovas paaiškino, kad liudytojas A. S. važiavo trečia eismo juosta, D. G. antra eismo juosta. Vairuotojas A. S. įjungė garsinį signalą, tačiau D. G. nereagavo, sustojo už 17 metrų. Įvykio mechanizmas parodo, kad vairuotojas vairuoja apsvaigęs. Pranešimas apie eismo įvykį gautas 12.39 val., 12.48 val. pasiųstas artimiausias patrulis. 14.07 val. asmenį pristatė į Kelių policijos valdybą, 14.30 val. specialistas K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį išsaugojo. Todėl 14.30 val. D. G. buvo laisva. Liudytojas, skambindamas į policiją, nurodė, kad vairuotoja neblaivi ir gali pasišalinti. Atvykusiems policijos pareigūnams, liudytojams V. D. ir R. K. taip pat nekyla abejonių dėl D. G. neblaivumo. Alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad, asmenys išgėrę alkoholio, turi palaukti 15 minučių. Atvykę pareigūnai klausia asmens ar jis vartojo alkoholį, jei nevartojo, tuomet tikrina. D. G. galėjo kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, tačiau pareigūnai nurodė specializuotą gydymo įstaigą. Praėjus daugiau kaip vienai valandai, nustatoma 1 promilių girtumas. Tai reiškia, kad asmuo blaivėja.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Liudytojas A. S. parodė, kad ties „Autotojos“ salonu jo automobilį taranavo kitas automobilis iš dešinės pusės. Jis, išlipęs iš automobilio, padarė keletą nuotraukų ir greitai priėjo prie kito automobilio. Tuomet išlipo vairuotoja, kuri svirduliavo, trūko koordinacijos. Jai pasakė, kad ji kalta, reikia užpildyti deklaracijas. Tačiau ji atsakė, kad, gal būt, jis kaltas. Buvo matyti, kad moteris neblaivi, akys priblaususios, sklido alkoholio kvapas. Tuomet suprato, kad reikia kviesti policiją. Moteris siūlė jam pinigus. Matė, kiek vairuotoja pripūtė į alkotesterį, moteris daug rūkė. Vėliau važiavo į kelių policijos valdybą. Šios vairuotojos nepažinojo, vardu jos nevadino. Žalą atlygino draudimo bendrovė, sumos pasakyti negali, tačiau mėnesį laiko neturėjo automobilio.

Liudytojas K. K. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį ir galimą neblaivų vairuotoją. Atvykus į eismo įvykio vietą, akivaizdžiai matė, kad vairuotoja neblaivi, t. y. judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios. Į alkotesterį tinkamai įpūtė tik iš trečio mėginimo. Kolega braižė eismo įvykio schemą, jis tikrino vairuotojos neblaivumą. Nustačius neblaivumą, D. G. teigė, kad jie nieko neįrodys ir su alkotesterio parodymais nesutinka. Tuomet vairuotojai buvo paaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į Priklausomybės ligų centrą, Giedraičių gatvėje. Jis yra išlaikęs įskaitą kaip naudotis alkotesteriu, dirba 17 metų. Vairuotoja buvo patikrinta praėjus daugiau kaip 15 minučių, alkotesterio antgalį vairuotoja iš pakuotės išėmė pati. Įvykio vietoje užtruko apie 40 minučių.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemą. Eismo įvykis įvyko todėl, kad moteris keitė važiavimo kryptį. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, o ne trys.

Liudytojas R. K. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio tiesės pažeidimo protokolą D. G.. Jam teko bendrauti su vairuotoja, nekilo abejonių kad ji vairavo neblaivi. Jautė alkoholio kvapą, judesiai , manieros buvo neadekvačios. Dažnai ėjo į koridorių, gal telefonu kalbėdavo.

Liudytojas V. D. parodė, kad matė vairuotoją D. G. policijos skyriuje. Jis sėdėjo kabinete, ji buvo prie langelio apie 5 metrų atstumu. Iš jos koordinacijos matėsi, kad neblaivi. Koridoriuje kalbėjosi telefonu, tačiau atkreipė dėmesį į jos pasakytus žodžius „padėk man ir aš tau padėsiu“.

Ekspertas paaiškino, kad jeigu nuo 13 val. iki 16.10 val. nebuvo vartotas joks alkoholis, vadinasi asmuo tik eliminavo alkoholį iš savo kūno. Per 3 valandas vidutiniškai 0,45 promilės eliminuota arba nuo 0,15 promilės/val. iki 0,90 promilės/val. Taigi galėjo sumažėti nuo 1,51 promilių iki 0,76 promilės. 1,01 promilė telpa į šitą intervalą. Jam iš praktikos yra žinoma, kad burnos skalavimo skysčio vartojimas, tam tikrų vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio vartojimas gali parodyti neblaivumą, tačiau po 8 minučių alkotesteris nefiksuos promilių.

D. G. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Savanorių pr. 447A bei nurodyti automobilių Nissan Qasqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, durys, priekinis kairės pusės ratas, kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinis sparnas, automobilio Mitsubishi Qutlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-12-19 apie 12.50 val. buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 447A, yra eismo įvykis, kurio galimai vienas vairuotojas neblaivus. Nuvykus minėtu adresu rado du automobilius. Automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. paaiškino, kad važiuojant nuo Ramučių k., link Kauno važiavo antra eismo juosta, pirma eismo juosta važiavęs automobilis Nissan rikiavosi į antrą eismo juostą ir atsitrenkė į jo automobilį. Automobilio Nissan, valst. Nr. |(duomenys neskelbtini) vairuotoja D. G. paaiškino, kad nuo Ramučių k. važiavo link Kauno pirma eismo juosta ir jai persirikiuojant į antrą eismo juostą į jos automobilį atsitrenkė Mitsubishi automobilis. Nuo Nissan automobilio vairuotojos sklinda stiprus alkoholio kvapas. D. G. kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Patikrinus vairuotoją dėl girtumo alkotesteriu Nr. ARBH-0017 vairuotojai buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Nustačius girtumą alkotesteriu vairuotoja su alkotesterio parodymais nesutiko, teigė, kad niekas neįrodys, kad ji buvo neblaivi. Eismo įvykio vietoje buvo sudaryta eismo įvykio schema (b. l. 3), automobilių fotonuotraukomis, iš kurių matosi automobilių apgadinimai (b. l. 4, 5), A. S. paaiškinimas dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad 2015-12-19 apie 12.20 val. jis vairavo automobilį Mitsubischi Qutlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Savanorių pr. nuo autostrados pusės centro link. Važiavo trečia eismo juosta. Tuo metu, ta pačia kryptimi, antrąja eismo juosta važiavo automobilis Nissan, Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo lygiagrečiai po dešine su jo automobiliu. Nissan automobilis staigiai metėsi į kairę pusę neparodęs posūkio signalo. Tokio Nissan manevro nesitikėjo, staigiai metėsi prie kairio kelio borto ir pradėjo stabdyti, bet Nissan manevras buvo labai staigus ir automobilis trenkėsi į jo automobilį iš keleivio pusės. Jautėsi, kad Nissan vairuotojas nereagavo į automobilių kontaktą ir toliau blokavo, į garsinį signalą nereagavo. Išlipus iš Nissan automobilio vairuotoja pasvirduliavo ir iš karto sukėlė įtarimą, ji pradėjo nerišliai kalbėti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotoja atsisakė pildyti dokumentus, siūlė grynus pinigus, kad tik nekviesti policijos. Kai įsitiko, kad vairuotoja neblaivi, iškvietė policiją, matė , kad policijos pareigūnai alkotesteriu vairuotojai  nustatė 1,69 promilių girtumą (b. l. 6), D. G. paaiškinimu, kad ji 2015-12-19 apie 13.00 val. vairavo nuosavą automobilį Nissan Quasqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsukant nuo Vilniaus Klaipėdos kelio link Savanorių pr. rikiavosi iš antros juostos į trečią, o trečioje juostoje važiavęs automobilis greitai padidino greitį ir įvyko susidūrimas. Su alkotesterio parodymais nesutinka (b. l. 7), alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad D. G. 2015-12-19 13.03 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo D. G. 2015-12-19 13.40 val. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės (b. l. 4), D. G. vairuotojo pažymėjimo Nr. R1023869 kopija (b. l. 16), alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 0178335, iš kurio matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBH-0017 galioja iki 2016-03-16 (b. l. 17), pranešimo informacija (b. l. 18-19), specialisto išvada Nr.T-A 10316/15 (01) , kurioje nurodyta, jog pakuotėje Nr.HB1808824 rasta 1,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 47).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje – būdamas neblaivi padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl yra baustina.

Byloje kilo ginčas dėl alkotesterio parodymų, užfiksuotų 13 val. policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje, teisingumo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką šioje byloje asmuo ir padarė.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. nurodė, kad tai galėjo būti jos pavartoto burnos skalavimo skysčio pasekmė. Teismas tai vertina tik kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad asmuo vartoja odontologo rekomenduotą preparatą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šis preparatas būtų pavartotas eismo įvykio metu ar tuoj po jo. Pati D. G. paaiškino, kad burnos skalavimo skystį vartojo prieš 15-20 minučių atvykstant policijos pareigūnams.  Eksperto teigimu, praktika rodo, kad vėliausiai po 8 minučių prietaisas, t. y. alkotesteris nefiksuoja promilių.

Asmens kaltės nepaneigia ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (be numerio, b. l. 48). Teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėse bylose Nr. N444–1025/2008, N575–1293/2009). Tačiau ši išvada kelia pagrįstų abejonių patikimumo prasme kitu aspektu. Medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, negu tik tų, kurie gauti, po bendro asmens būklės vertinimo ar testavimo alkotesteriu. Iš bylos medžiagos matyti, kad medicininės apžiūros akte yra įrašų apie asmens bendrą ir psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), duomenys gauti atlikus testavimą iš uoslės, o skiltyje „Biologinės terpės bandinys“ įrašyta, kad paimta 5 ml kraujo, tačiau šio tyrimo rezultatas akte nefiksuotas. Nepaisant to, išvadoje konstatuota, kad preliminariais tyrimo duomenimis girtumo požymių nestebima. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei teisės aktų reglamentavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 11.1 punktas, 2006 m. birželio 20 d. Nr. V-505) konstatuotina, kad šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles, pagal kurias išvada formuluojama tik atlikus kraujo tyrimą. Nustačius šį pažeidimą medicininės apžiūros akto išvada, kaip įrodymu, nesivadovautina, nes ji abejotina, gauta pažeidus išvados surašymo taisykles. Išvadoje nurodytas aplinkybes paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad paimtame biologinės terpės bandinyje rasta 1,01 promilės etilo alkoholio.

Atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymų turinį galėjo įtakoti tai, kad byloje instituciją atstovauja jų vadovas. Pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. G..

Nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad eismo įvykis įvyko vėliau nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas teisės pažeidimo laikas 12.20 val. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 54), 12 val.34 min. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje jau užfiksuotas liudytojo A. S. pranešimas dėl techninio eismo įvykio, išsiųstos pajėgos 12.48 val., policijos pareigūnai atvyko 12.55 val., procedūra eismo įvykio vietoje baigta 14.07 val. (b. l. 57). Taigi, nors policijos registruojamų įvykių registre įvykio data ir laikas užfiksuotas nuo 12.39 val. (b. l. 57), tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo laikas teismui nekelia abejonių. Kaip pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas A. S., įvykus automobilių kontaktui, kurį laiką jie dar tarpusavyje bendravo. Teismas sutinka su institucijos atstovo argumentu, kad D. G. jau 14.30 val. (b. l. 56) turėjo realią galimybę vykti į medicinos įstaigą pakartotinam patikrinimui dėl neblaivumo nustatymo.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. D. G. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.  Teismas, individualizuodamas paskirtiną nuobaudą, vertina kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjos asmenybę, būtent jos elgesį po pažeidimo padarymo. D. G. nei bylos tyrimo metu , nei nagrinėjant bylą teisme nesigailėjo dėl to, kad eismo įvykį sukėlė, būdama neblaivi. Priešingai, ji aktyviais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės, t.y. liudytojui A. S. siūlė piniginį atlygį. Be to, byloje yra duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų D. G. veiksmų ( buvo paimti du kraujo mėginiai, viename mėginyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 46-47). Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad D. G. teisės pažeidimo metu dirbo valstybės tarnyboje ir tokiems asmenims taikomi aukštesni elgesio standartai. Kartu teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. augina tris nepilnamečius vaikus (b. l. 29-31), jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, turi vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (leistino greičio viršijimas), kitų teisės pažeidimų nėra padariusi, padariniai, t. y. kito asmens automobilio apgadinimai nebuvo itin dideli.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą taikyti ATPK 30 1 straipsnį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog D. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydama tokį pažeidimą, D. G. pati prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 1 straipsnis D. G. atžvilgiu netaikytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

n u t a r ė :

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.  

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 15054064470.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos  teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Audronė Levinskienė