Administracinės bylos Nr. I-368-621/2012
Teisminio proceso numeris:3-64-3-00025-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 37.2; 74.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Lauritai Pocienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. U.,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai E. L.,
dalyvaujant atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokatui V. S.,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą, kuriuo prašoma priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo D. U. naudai, ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
2012 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo D. U. skundas ir 2012 m. gegužės 11 d. patikslintas skundas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo pašalinti straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt, 10000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, priteisimo pareiškėjo D. U. naudai iš Raseinių rajono savivaldybės, patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo pareiškėjo naudai iš atsakovų.
Pareiškėjas D. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo asmenybė tapo visiškai nepriimtina, nes jis naudojasi savo, kaip piliečio, kaip tarybos nario teisėmis ir pareigomis. Ši žinia, kuri buvo atspausdinta tinklalapyje www.raseiniai.lt, buvo priežastis, dėl ko pareiškėjui teko kreiptis į tarnybinės etikos komisiją, dėl jam atrodžiusio galimai neetiško valstybės tarnautojo išsireiškimo spaudoje. Buvo gautas VTEK atsakymas, kuris buvo adresuotas pareiškėjui ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausiam specialistui, ponui S. G.. Atsakyme buvo nurodyta, kad skundo VTEK nenagrinės, ir po to savivaldybės tinklalapyje pasirodė žinia, kad „D. U. skundas tikslo nepasiekė“. Jei tai būtų konstatuojamas tik faktas, kad nepradėtas nagrinėti skundas, tuomet sutiktų su tokiu atsakymu, tačiau pateiktoje žinioje yra išvedžiojama, kad pareiškėjas daugiau niekuo kaip pilietis ir tarybos narys neužsiima, tik gaišina laiką ir dienomis bei naktimis rašo skundus. Dar rašoma, kad jei savo sugebėjimus ir energiją pasuktų kita linkme, tai jam net ir paminklą galėtų pastatyti. Tai pareiškėją kaip asmenį, kaip pilietį, kaip tarybos narį įžeidė, taip pat sumenkino ir jo autoritetą, jo veiksmai tapo vos ne pajuokos objektu. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas patyrė nuolatinę įtampą. Bet kada atsiversti Raseinių rajono savivaldybės tinklalapį yra nedrąsu, nes šmeižto ir niekinimo banga yra intensyvi. Tenka aiškintis prieš kolegas, prieš visuomenę, prieš šeimos narius. Dėl visos situacijos atsiranda įtampa ir nervinis išsekimas. Nemano, kad jo prašoma priteisti neturtinė žala gali atlyginti jo kaip žmogaus, kaip politiko, kaip vadovo išgyvenimus. 2011 m. gruodžio 21 d. straipsnis buvo vienas iš tokių straipsnių, sukėlęs tokias pasekmes. Pareiškėją labai įžeidė tokie teiginiai: „D. U. liko it musę kandęs.“, kitas teiginys – „Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklą būtų galima pastatyti“, „Tačiau nepaisant to (kad jis it musę kandęs), jis ir toliau dieną naktį kurpia skundus valstybės institucijoms“. Šis kreipimasis buvo dėl prašymo ištirti, ar taip buvo ar ne, nes pareiškėjo manymu, valstybės tarnautojo įvardinimas ūkininku, kaimo politikieriumi yra tikrai neetiška. Tokiu straipsniu formuojama visuomenės nuomonė, požiūris į pareiškėją pasikeitė, buvo sumenkintas autoritetas, kasdien kamavo nervinė įtampa, nerimas, nervinis išsekimas ir šeimoje požiūris į pareiškėją pasikeitė. Pareiškėjui tenka bendrauti su visuomene, su bendruomenės nariais, tai tikrai ne viena žinia, kuri buvo įkeliama tinklalapyje, sulaukia didelio atgarsio. Pareiškėjui pasakydavo, kad jis yra lyg skundikas, bereikalingai švaistantis savo laiką. Teko kreiptis į medikus, tačiau pareiškėjas nesuprato, kad tai būtų kreipimasis dėl tos nervinės įtampos, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėtų būti. Pirmiausia šis straipsnis buvo patalpintas Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje www.raseiniai.lt. Pareiškėjas yra viešas asmuo, tarybos narys ir ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. Partijos skyriui nevadovauja, tačiau politinėje veikloje dalyvauja. Jį labai žeidė tokios citatos kaip: „D. U. liko it musę kandęs.“, pradžioje žinios yra cituojamas tik skundo atsakymas; „Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklą būtų galima pastatyti.“ – iš šio pasakymo galima suprasti, kad pareiškėjas nedirba rajono žmonių labui, tačiau užsiima tik kenkėjiška veikla, nors taip nėra. Pareiškėjas nėra kaimo politikierius, yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurį rajono taryba išrinko atstovauti rajono gyventojams. Tokie pasakymai pareiškėją labai paveikė, jam prasidėjo nemiga, nerimas, įtampa, buvo kreipęsis į medikus, jautė didelius galvos skausmus, teko daryti kompiuterinę tomografiją, atsakymas buvo geras, jokių pakitimų nebuvo aptikta. Visi neigiami išgyvenimai prasidėjo dėl straipsnio, kuris tinklalapyje buvo patalpintas 2011 m. gruodžio 21 d. Sveikatos sutrikimai, t.y. nervinė įtampa, nerimas, nervinis išsekimas, pradėjo pasireikšti jau po 2011 m. gruodžio 13 d., o visus sutrikimus pagilino straipsnis, dėl kurio kreipėsi. Iki to laiko jokių panašių nusiskundimų nėra buvę. Per pastaruosius pusę metų pareiškėjas parašė 6 skundus, iš kurių 2 buvo atmesti, o 4 skundai pasiekė tikslą. Pareiškėją žeidžia tik tai, kas pasirodo www.raseiniai.lt, nes ten teikiama informacija, pareiškėjo nuomone, yra oficiali. Jei kituose leidiniuose rašomi straipsniai nėra pasirašyti valstybės tarnautojo, tai pareiškėjas, kaip viešasis asmuo, viską priima kaip kritiką. O jei tai pasirašyta S. G., tai jau yra savivaldybės administracijos nuomonė. Mano, kad visuomenė, kuri domisi savivaldybės gyvenimu, skaito daugiau savivaldybės tinklalapį. Balandžio 25 d. tinklalapį aplankė apie pusantro tūkstančio lankytojų.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios faktinės aplinkybės lėmė šio straipsnio atsiradimą, t.y. D. U. kreipėsi į VTEK skųsdamas valstybės tarnautojo S. G. veiksmus. Šiame straipsnyje yra tyčiojamasi iš D. U. konstitucinės teisės skųsti tiek valstybės tarnautojo veiksmus, tiek institucijos veiksmus. Konstitucija tokius veiksmus draudžia, o tokius veiksmus atlieka savivaldybės institucija, nes S. G. yra šios institucijos tarnautojas, jis yra tas tarnautojas, kuris reiškia viešą nuomonę, tokia yra jo pareigybė, jis yra viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas. Jo pareigybės aprašymas yra byloje, atriboti S. G. nuo administracijos šioje byloje negalima. Jis yra tarnautojas, kurio darbą turėtų kontroliuoti administracija ir jos vadovai. Tai yra darbuotojas, išreiškiantis viešą ir oficialią nuomonę ir informaciją. Jis išreiškia Raseinių rajono savivaldybės administracijos, kaip institucijos, nuomonę ir informaciją. Dėl šio straipsnio kyla atsakomybė administracijai, nepaisant darbuotojų kaltės ir nekaltės. S. G. veiksmai yra prilyginami administracijos veiksmams, jo reiškiama nuomonė ir jo pateikiama informacija atspindi administracijos nuomonę. Pareiškėjas nepaminėjo visų citatų, kurios yra įžeidžiančios ir žeminančios, t.y. reikėtų pradėti nuo to, kad straipsnyje rašoma, kad „Pasirodo, ši karti tiesa labai užsiutino tarybos narį D. U., kuris kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „bačkos“ ir kritikuoti valdančią daugumą. Todėl keršto vedamas rajono politikas užsimojo Savivaldybės viešųjų ryšių vyr. specialistui užčiaupti burną. Kad ateityje visuomenei būtų pateikiama tik viena – Darbo partijos ir Socialdemokratų – tiesa. Dėl to D. U. suraitė skundą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui.” Čia yra nurodoma, koks buvo D. U. kreipimosi į VTEK tikslas, kuris tikrai neatitinka tiesos, nes akivaizdu, kad buvo pridėtas straipsnis, dėl kurio buvo kreipiamasi, kuris visiškai nesiderina su valstybės tarnautojo etika ir jo veikla, taip pat nesiderina ir su savivaldos institucijų veikla. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į institucijas ir į teismą, kai jo teisės yra pažeistos. Iš naudojimosi tokia teise negali būti tyčiojamasi, iš tokios teisės negali tyčiotis savivaldybės ir valstybės institucijos. Žinioje yra ir tolimesni komentarai, tokie kaip: „Taigi kaip matome, rajono tarybos narys D. U. liko it musę kandęs. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau dieną naktį kurpia skundus valstybės institucijoms. Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip rajono Tarybos narys, tai jam net paminklą būtų galima pastatyti. Deja… Pastaruoju metu opozicija ant valdančiosios daugumos pila purvą net išsijuosusi. Tačiau, kai sulaukia nepagrįstos kritikos paneigimo, tai niršta kaip bulius ant raudono skuduro. Atrodo, reikėtų tiek nedaug – nepamiršti, kad tiesa yra tik viena ir ji visuomet iškyla aikštėn.“ Tai taip pat žeidžiantys komentarai, juos gal ir galima priskirti nuomonei, bet kaip nurodoma skunde, kad tai nėra įprasta visuomenės informavimo priemonė, t.y. savivaldybės institucija ir ji turėtų reikšti tik objektyvią informaciją, o ne pasirinkti tam tikrus asmenis ir savo oficialiame tinklalapyje pilti ant jų purvą bei reikšti neigiamą nuomonę apie juos. S. G., kaip valstybės tarnautojui, yra taikomos etikos taisyklės, kurios yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, jis turėtų būti politiškai neutralus ir turėtų tarnauti visiems žmonėms bei savo tarnybinėje veikloje nepalaikyti vienų politikų, kitiems politikams reikšdamas kritiką. Šiuo atveju kritika nėra leidžiama. Straipsnyje pateikiama informacija neatitinka tikrovės, t.y. šiame straipsnyje nurodoma, kad D. U. siekia užčiaupti burną viešųjų ryšių specialistui, rašo skundus bet kokia proga ir nežinia, ar jis nori pasireikšti ar pan.; išdėstytos citatos yra aiškiai įžeidžiančios ir neatitinkančios tikrovės. D. U. pateiktame skunde pažymėtina, kad reikia įvertinti tai, kad Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę kreiptis į tam tikras institucijas ir į teismą bei skųsti valdžios institucijų, valstybės tarnautojų veiksmus, t.y. kiekvieno piliečio konstitucinė teisė. Konstitucija taip pat nurodo, kad už kritiką persekioti yra draudžiama. Tokio straipsnio pasirodymas oficialioje interneto svetainėje iš esmės reiškia D. U. persekiojimą už kritiką, už valstybės tarnautojo veiksmų apskundimą. Kad kiltų atsakomybė yra reikalingos trys sąlygos, t.y.: neteisėti veiksmai, jie yra aiškiai išdėstyti skunde, tai yra straipsnio paskelbimas interneto svetainėje. Šis straipsnis akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad administracijai, kaip savivaldybės institucijai, yra keliami didesni reikalavimai, nei įprastoms visuomenės informavimo priemonėms, t.y. jos veiklą reglamentuoja papildomi teisės aktai. Jau ne kartą minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas, kuris nurodo, kokia informacija turi būti keliama į interneto svetainę, t.y. kad turi būti skelbiama informacija apie tos įstaigos veiklą, struktūrą, funkcijas, taip pat kontaktai, teisiškai aktuali informacija asmenims, kurie nori sužinoti apie tai, ką ta institucija veikia. Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų reglamentuoja LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, šis įstatymas nurodo informacijos teikimo principus, kokiais principais turi vadovautis savivaldybės institucija teikdama informaciją, t.y. vienas iš tų principų yra teisėtumo, kitas objektyvumo principas. Informacija oficialioje interneto svetainėje turi būti nešališka ir objektyvi, kaip ir visa valstybės ir savivaldybių institucijų teikiama informacija. O šiuo atveju pateikta informacija yra šališka ir tai patvirtina jau nurodyti skunde teiginiai. Pateikta informacija žemina pareiškėjo D. U. garbę ir orumą. Jo teisėti veiksmai, kreipimasis į instituciją prilyginamas amoraliam ir neteisėtam. Tokie veiksmai yra pripažįstami kaip asmens garbę ir orumą žeminantys veiksmai. Jei tai būtų administracijos nuomonė ar tai yra darbuotojo nuomonė, tai esmės nekeičia, nes nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, neiškraipant faktų. Jei pateiktą informaciją prilygintume nuomonei, tai ji nėra etiška ir nėra reiškiama neiškreipiant faktų. Kaip jau buvo minėta, nuomonė, oficialioje interneto svetainėje, neturėtų būti reiškiama. S. G. nurodo, kad savo darbinėje veikloje reiškia savo asmeninę nuomonę apie tam tikrus tarybos narius. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinami tokie principai, kaip Žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principas, t.y. tai, kad tiek savivaldybės, tiek savivaldybės institucijų veikla turi nepažeisti žmogaus orumo, jo nežeminti. Akivaizdu, kad administracija tokią teisės normą pažeidė. Pažymėtina, kad straipsnis parašytas netinkamu stiliumi, jame neturėtų būti tokių išsireiškimų, kaip „lipti ant bačkos“, „užčiaupti burną“, „suraitė skundą“, „liko it musę kandęs“ ir pan. Archyvo departamento generalinio direktoriaus įsakymas nurodo, kad tiek dokumentai, tiek oficiali informacija turi būti surašoma laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Akivaizdu, kad šio reikalavimo administracija nesilaikė. Pareiškėjas į teismą kreipėsi Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu, o jame nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vertinant administracijos atsakomybę ir jos kilimo pagrindus yra vertintini ir S. G., kaip šios institucijos valstybės tarnautojo, veiksmai, t.y. jo veiklą reglamentuoja Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybės tarnautojo etikos taisyklės, kuriose aiškiai yra nurodyta, kad valstybės tarnautojai turi elgtis politiškai neutraliai, taip pat nurodoma, kad jie turi vienodai tarnauti visiems asmenims nepaisant jų politinių pažiūrų. Akivaizdu, kad tokių reikalavimų S. G. nesilaikė ne tik šiame straipsnyje, bet ir šiaip vengia laikytis tokių reikalavimų. Skunde taip pat nurodoma daug kitų reikalavimų, kuriuos S. G. savo darbinėje veikloje pažeidė. Šio straipsnio paskelbimas interneto svetainėje yra neteisėtas administracijos veiksmas. Buvo iškilęs klausimas dėl to, ar S. G. oficialiame interneto tinklalapyje gali reikšti savo nuomonę, jei jis pasirašo kaip viešųjų ryšių specialistas, ir kai jis teigia, kad tai yra reiškiama administracijos nuomonė. S. G. pareigybės aprašyme yra įvardinta, kad jis skelbia oficialią savivaldybės informaciją. Tiek 4, tiek 5 punktuose nurodyta, kad jis dalyvauja savivaldybės informacijos spaudos administravime, t.y. savivaldybės, o ne jo asmeninės. Jei S. G. pasirašo kaip specialistas, tai jis turi reikšti ne savo nuomonę, o administracijos kaip savivaldybės institucijos poziciją. D. U. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir pergyvenimų, taip pat patyrė daug nepatogumų, į jį kreipiasi asmenys prašydami paaiškinti veiksmus, įvardintus straipsnyje, kaip neteisėtus ir amoralius. Administracija tyčia siekia žeminti D. U. kaip asmenį. Ne vienas straipsnis yra parašytas apie D. U., t.y. sausio 13 d. straipsnis, dar buvo išspausdintas straipsnis su karikatūromis, šiais straipsniais D. U. siekiama pažeminti kaip asmenį ir tai yra vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, pagal teismų praktiką, tai yra kriterijus, leidžiantis priteisti didesnę neturtinę žalą. Skundą ir jame išdėstytus argumentus palaiko pilnai. Prašo įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti straipsnį iš interneto svetainės www.raseiniai.lt., taip pat prašo priteisti ir Raseinių rajono savivaldybės 10000 Lt neturtinę žalą D. U. naudai, priteisti atstovavimo išlaidas.
Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog nemano, kad straipsnis būtų Vyriausybės nutarimo pažeidimas. Jei būtų kalbama apie kriterijus, tai ši informacija yra tokia, kuri atspindi vienokią ar kitokią objektyvią tiesą, aktualią nuomonę, aktualius pasisakymus. Konstitucinė žodžio laisvė, žodžio laisvė reikšti nuomonę, tiek teigiama, tiek neigiama, gali būti realizuojama. Vienintelis klausimas, ar talpinant vienokią ar kitokią informaciją buvo padaryti tam tikri etikos vidiniai administraciniai pažeidimai, skelbiant vienokio ar kitokio turinio straipsnį, ar tokie pažeidimai nebuvo padaryti. Atstovo nuomone, nebuvo nei neteisėtų veiksmų, nei objektyviai išreikštos žalos. Administracijos tinklapyje turi būti skelbiama informacija, susijusi su veikla, taip pat gali būti skelbiamos nuomonės ir komentarai. Ten skelbiama visa aktuali nuomonė, informacija, kritika. Yra Visuomenės informavimo įstatymas, kiti teisės aktai, taip pat Konstitucija numato pareigą nekliudyti ir leisti į erdvę tokią informaciją, kurią žmogus mano esančią teisingą, su sąlyga, kad tai nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų ir nėra šmeižiančio pobūdžio. Po straipsniu yra žmogaus pavardė, kuris parašė straipsnį, t.y. S. G., jis yra straipsnyje pateikęs savo vertybinę nuomonę, kurią šiuo metu ir bandoma kvestionuoti. Nuomonė negali būti niekaip vertinama, nes negalima patikrinti nuomonės teisingumo ar neteisingumo kriterijų taikymu, dėl nuomonės yra pasisakęs senatas, taip pat Visuomenės informavimo įstatyme yra nurodyta, kas yra nuomonė, bei teismas yra pasisakęs dėl nuomonės. D. U. kreipėsi į VTEK, jis manė, kad S. G. veiksmai yra neteisėti. VTEK D. U. skundą atmetė, o tai buvo pagrindas faktinei informacijos daliai. Dėl to, ar jis yra politikierius, ar rimtas politikas, ar politikiukas, ar dar kas, tas pats kas ir „it musę kandęs“, tai yra literatūrinis išsireiškimas. „Skundų rašytojas“ – hipotetinė sąvoka, nuomonė, visos mano išvardintos mintys yra grynai nuomonės, už pateiktas nuomones yra atsakingas S. G.. Nuomonė yra tam, kad tokia būtų, jos negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Tiesos ir netiesos kriterijai šiuo atveju negalioja. Nuomonė neturi remtis faktais. S. G. nuomone, pasitaikius progai D. U., ganėtinai dažnai ir esant galimybei rašo skundus, kurie gali būti pagrįsti arba nepagrįsti, ir tai yra S. G. nuomonė. Ar tankiai, ar netankiai tai vyksta kiekvienas sprendžia savaip. Jei straipsnio autorius suvokė, kad skundus rašantis žmogus šiek tiek nori atkeršyti, pakerštauti, atlyginti, jo nuomone, padarytą neteisingą veiksmą, arba teisingą veiksmą, arba iškreiptai suvoktą veiksmą, tuomet galbūt tai buvo straipsnio autoriaus nuomonė. S. G. šį straipsnį parašė kaip savivaldybės administracijos darbuotojas, viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas. Yra labai didelė dilema, kokia yra takoskyra tarp konkretaus specialisto nuomonės laisvei išreikšti ir tarnybinių funkcijų atlikimo. Jis teikdamas viešus pranešimus, viešus kvietimus, komentuodamas ar įkeldamas apžvalgą į spaudą įdeda savo kūrybiškumo. S. G. šį straipsnį pagyvino savo asmenine nuomone, gal ne tiek asmenine nuomone, kiek literatūriniais išsireiškimais. Tokios frazės, kaip: „it musę kandęs“ ir kt., yra ištraukos iš literatūrinio teksto. Reikėtų atlikinėti teksto ekspertizę, kad būtų galima išsiaiškinti, ar straipsnyje buvo išsakyta nuomonė, ar pateikta informacija ir faktai, ir kokios apimties. Tik ekspertas galėtų nustatyti, kaip skaitytojas skaitydamas vienokį ar kitokį tekstą galėtų suvokti, ar tai yra oficiali vieša nuomonė, ar tai yra naudojamos literatūrinės sąvokos ir išsireiškimai, nes yra pasirašęs oficialus asmuo. Mano, kad tai yra nuomonė, kaip ir pats S. G. patvirtins, kad ta informacija buvo spausdinta ir kitose masinio informavimo priemonėse, t.y. spaudinyje „Alio, Raseiniai“. Kaip tekstas pateko į viešą erdvę, tiksliai galės atsakyti S. G.. Kiek yra žinoma, šis straipsnis nebuvo derinamas su niekuo, su jokia administracija. S. G. straipsnį patalpino savarankiškai, jis turi tokią galimybę, nes jis už tai yra atsakingas. Kadangi procesas teisme prasidėjo anksčiau, tai atskiros reakcijos į straipsnį iš administracijos nebuvo, yra laukiama paties proceso pabaigos. Oficiali savivaldybės nuomonė yra tokia, kad būtų gerai oficialiuose puslapiuose ir oficialiuose pranešimuose nuomonių reikšti kuo mažiau. Nuomonių reiškimą labai sunku apriboti, nes patenkama į cenzūrą. Viešųjų ryšių atstovui su visuomene reikėtų derinti kiekvieną aktualią informaciją, atsiliepimus dėl vykusių renginių, pasisakymus ir pan., vertinti su administracija. Reikėtų laikytis tų nuostatų, kad nuomonė būtų reiškiama etiškai ir minimaliai. Kiek straipsnyje buvo nuomonės ir kiek galėjo būti laisvo interpretavimo, talpinant straipsnį savivaldybės tinklapyje S. G. yra atsakingas, kaip viešųjų ryšių specialistas, ir informaciją ir aktualias citatas perkelia į savivaldybės oficialią svetainę. Yra ir tokių atvejų, kai atsiunčia straipsnius piliečiai, rašytojai-mėgėjai ir patikrinus atsiųstą informaciją, kad ji nepažeistų reikalavimų, straipsniai yra patalpinami svetainėje. S. G. atsakingas už svetainėje pateikiamą informaciją. S. G. tinklapį tvarko, tačiau be jo žinios atskirų skyrių arba atskirų institucijų atstovai, taip pat gali patalpinti tam tikrą informaciją be jo žinios. Už tinklapio tvarkymą yra atsakingas asmuo, prižiūrintis informacines technologijas. Už informacijos turinį atsakingas pats skleidėjas, tas kas skleidžia, šiuo atveju būtų pats S. G., o iš technologinės pusės informacinių technologijų specialistas. Atstovas nurodė, jog nemato, kad šioje situacijoje būtų padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala – tai dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti objektyviai išreikšti, ir jie turi kažkuo pasireikšti. Jei traktuotume taip, kad S. G. veikė kaip asmuo, ir jis padarė žalą, tai žalą turėtų atlyginti darbdavys, o po to darbdavys galės išsireikalauti iš to asmens. Šiuo atveju nemato neteisėtų veiksmų Visuomenės informavimo įstatymo prasme taip pat nemato ir žalos. Teisė į nuomonę ir kritiką gali būti labai plačiai išreikšta ir plačiai suprasta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog savo rašiniu išsakė savo nuomonę, nes tarybos narys jį apskundė VTEK. VTEK iš administracijos reikalavo daug dokumentų. Patyrė daug išgyvenimų, nes kolegos jo klausinėjo apie viską , visiems 180 administracijos darbuotojų skundas buvo žinomas. Visi žinojo, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį išmes iš darbo, todėl jis ir norėjo parašyti tokį straipsnį. Rašo literatūriniu stiliumi jau 30 m. Straipsnyje nebuvo jokių įžeidimų, tik pacitavo VTEK. D. U. yra daug metų politikoje, daug metų buvo meru, administracijos direktoriumi. Mano, kad kai jis užėmė mero ar administracijos direktoriaus pareigas, tai apie jį buvo rašomi tikrai ne tokie straipsniai ir jų buvo gerokai daugiau. Kiek jam žinoma, D. U. rajono politikoje yra jau kokius du dešimtmečius ir nelabai tiki, kad jis patyrė tokius išgyvenimus, juo labiau, kad ten pateikta tiesa ir jokio šmeižto nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas kaltino VTEK, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai yra neteisėti, ir neteisėti pasisakymai, o jei VTEK atmetė skundą, tai vadinasi, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai ir pasisakymai tikrai nėra neteisėti. Informaciją jis turėjo paskelbti, nes apie tą skundą visi žinojo, taip pat norėjo, kad žinotų ir tai, kaip viskas baigėsi, nes visa situacija asmeniškai buvo susijusi su juo. Informaciją apie savivaldybės veiklos viešinimą svetainėje talpina trečiasis suinteresuotas asmuo, o kita informacija iš rajono savivaldybės įstaigų, mokyklų ir pan. siunčiama informacinių technologijų specialistui, ir tą informaciją tinklapyje talpina jis pats. Ką rašo pats, nusiunčia specialistui ir jis patalpina, o kita informacija, kurios yra daug, talpinama specialisto jau be trečiojo suinteresuoto asmens žinios. Informacija, kurią jis pateikia, yra apie administracinę veiklą, apie jo darbą, todėl specialistas ir nesprendė klausimo dėl informacijos talpinimo svetainėje. Nurodė, jog jo rašymo stilius yra literatūrinis ir kitaip rašyti nemoka, jo vadovams toks rašymo stilius yra priimtinas, o ir skaitytojams jis patinka. Jau ir pats pareiškėjas minėjo, kiek daug buvo piliečių, skaičiusį šią informaciją. Informacijoje nemato jokio purvo, visos citatos yra iš Tarnybinės etikos komisijos atsakymo.
Pareiškėjo D. U. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiksmų, t.y. straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimo oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt, taigi, nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl savivaldybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Tai reiškia, kad kaltė kaip savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai, nesvarbu, dėl kokios priežasties, savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
To paties Civilinio kodekso straipsnio 3 d. numatyta, jog vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį savivaldybės institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimami teisės ir individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo įtvirtintą sąvokos „aktas“ išaiškinimą, darytina išvada, jog straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt gali būti vertintinas kaip „aktas“ ir revizuotinas šio akto teisėtumas.
Kolegija pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos tarnautojų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt 2011 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtas straipsnis „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ (b.l.12), kuriame rašoma, jog „Pasirodo, ši karti tiesa labai užsiutino Tarybos narį D. U. kuris kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „ bačkos“ ir kritikuoti valdančiąją daugumą. Todėl keršto vedamas rajono politikas užsimojo Savivaldybės viešųjų ryšių vyr. specialistui užčiaupti burną. Kad ateityje visuomenei būtų pateikiama tik viena Darbo partijos ir Socialdemokratų - tiesa. Dėl to D. U. suraitė skundą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui <...>“; „ Taigi, kaip matome, Tarybos narys D. U. liko it musę kandęs. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau dieną naktį kurpia skundus valstybės institucijoms. Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklą būtų galima pastatyti. Deja... Pastaruoju metu opozicija ant valdančiosios daugumos pila purvą net išsijuosusi. Tačiau kai sulaukia nepagrįstos kritikos paneigimo, tai niršta, kaip bulius ant raudono skuduro. O atrodo reikėtų tiek nedaug - nepamiršti, kad tiesa visuomet iškyla aikštėn.“
Visų pirmiausia pažymėtina, jog LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. numatoma, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. To paties įstatymo 6 str. 1 d. numatoma, jog įstaiga privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, kurioje teiktų informaciją apie savo funkcijas, struktūrą, informacijos teikimui skirtos informacijos rodyklę, kitą teisės aktais nustatytą informaciją.
LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr.480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija Nr.1156, galiojusi nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d.) (toliau – ir Aprašas) 1 punkte nurodoma, jog šio Aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (toliau – įstaigos) ir jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus (toliau – įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektas (projektai) ir su jais susijusią teisinę informaciją, suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes, svetainių kūrimą ir reguliarų informacijos atnaujinimą. Aprašo 25 punkte pažymima, jog įstaigos interneto svetainėje skelbiama informacija turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į minėto LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p. nuostatas, kuriose numatoma, jog įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.
LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nurodyti principai atsispindi ir LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. ir 12 p. LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. numatyta, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o 12 p. įtvirtinama pareiga savivaldybės institucijoms grįsti savo veiklą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principu. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.
LR visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 6 d. numatoma, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. To paties įstatymo 2 str. 82. p. nurodoma, jog visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Aprašo 4 p. numatoma, jog įstaigos interneto svetainė yra informacinių technologijų pagrindu veikianti informacinė sistema ar informacinės sistemos sudedamoji dalis (komponentė, posistemis), skirta informacijai apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, viešosioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainei www.raseiniai.lt yra privaloma LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, nurodanti, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje aptariami atsakovės (savivaldybės) tarnautojo veiksmai turi atitikti ne tik minėtų įstatymų reikalavimus, bet ir bendruosius viešojo administravimo reikalavimus inter alia Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio reikalavimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir laikytis viešojo administravimo principų.
Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog konstitucinė žodžio laisvė, žodžio laisvė reikšti nuomonę, tiek teigiama, tiek neigiama, gali būti realizuojama. Pažymėtina, jog 1995 m. balandžio 20 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kas „kiekvienas, kuris skleidžia informaciją, privalo laikytis įstatymų numatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve“, todėl tokia atsakovių atstovo pozicija laikytina nepagrįsta.
Atsakovių atstovas taip pat nurodė, jog administracijos tinklapyje turi būti skelbiama informacija, susijusi su veikla, taip pat gali būti skelbiamos nuomonės ir komentarai; ten skelbiama visa aktuali nuomonė, informacija, kritika. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog informaciją jis turėjo paskelbti, nes apie tą skundą visi žinojo, taip pat norėjo, kad žinotų ir tai, kaip viskas baigėsi, nes visa situacija asmeniškai buvo susijusi su juo.
Tokia atsakovių atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija yra prieštaraujanti ginčo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatomoms. Kaip jau buvo minėta, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, jog savivaldos institucijos teikdamos informaciją turi vadovautis objektyvumo principu, reiškiančiu, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.
Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuotos asmens S. G., parengusio straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“, pozicija, išsakyta teismo posėdžio metu, jog visos straipsnio citatos yra iš Tarnybinės etikos komisijos atsakymo, yra prieštaraujanti byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Susipažinus su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. gruodžio 14 d. atsakymo Nr. S-1528- (2.6) turiniu (b.l.16) bei S. G. parengto straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ turiniu, darytina išvada, jog nors ir cituojama dalis VTEK atsakymo motyvų, vis dėlto šios citatos sudaro tik dalį straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (b.l.18-19) II skiltyje numatyta, jog viena iš pareigybės paskirties sričių – publikuoti informaciją savivaldybės internetiniame puslapyje. III skiltyje numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendroje veiklos srityje – savivaldybės informacijos sklaidos organizavime. V skiltyje numatyto valstybės tarnautojo funkcijų sąrašo 7.6 punkte numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas savivaldybės interneto svetainėje nuolat skelbia informaciją apie rajono savivaldybės institucijų veiklą, vykstančius renginius, naujienas, vykdo gyventojų apklausas. Pabrėžtina, jog visos aukščiau minėtos pareigybės aprašymo nuostatos pabrėžia sąvoką „informacija“ bei akcentuojama, jog turi būti vykdoma savivaldybės informacijos sklaida. Šiuo atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P patvirtintame viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nenumatyta teisė ir/ar pareiga publikuoti nuomonę, komentarus, kritiką oficialioje savivaldybės interneto svetainėje. Tokios teisės ir/ar pareigos nesuteikia ir aukščiau analizuotos ginče taikytinos teisės aktų normos.
Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas privalo publikuoti savivaldybės informaciją savivaldybės internetiniame puslapyje neviršydamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P nustatytų kompetencijos ribų bei sutinka su pareiškėjo pozicija, jog skelbiant „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ buvo privalu vadovautis LR valstybės tarnybos 15 str. 1 d. numatytų pareigų visetu bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 p. (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2.4 p. (vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis. Valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų); 3.1 p. (vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų) reikalavimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teisės normas, susipažinusi su straipsnio turiniu ir pobūdžiu, įvertinusi pareiškėjo nurodamas straipsnio citatas (iš kurių kildinama galimai padaryta neturtinė žala) „<...> kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „Bačkos““<...> D. U. it musę kandęs“, „<..>jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam paminklą būtų galima pastatyti..“ „<...> niršta kaip bulius ant raudono skuduro“ daro išvadą, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojo parengtas straipsnis neatitinka nešališkumo ir objektyvumo kriterijų. Pareiškėjo nurodomos citatos straipsnio turinio kontekste laikytinos neetiškomis, nekorektiškomis, yra įžeidžiančio pobūdžio. Minėtu straipsniu pateikiama pozicija nėra politiškai neutrali. Įvertinus straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ įvadinę dalį matyti, jog akcentuojamas tam tikrų politinių pažiūrų aspektas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt prieštarauja LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p., LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 ir 6 p., LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. normoms, todėl yra neteisėtas.
Konstatavus straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimo interneto svetainėje www.raseiniai.lt neteisėtumą, Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigotina pašalini straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt
Viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo yra priežastinio ryšio tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464). Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Pareiškėjas iš esmės neturtinę žalą sieja su tuo, jog melagingi duomenys padarė didelę žalą jo reputacijai bei geram vardui, akivaizdžiai mažina visuomenės pasitikėjimą juo, pareiškėjui tenka aiškintis prieš kolegas, visuomenę, šeimos narius. Pareiškėjas savo skunde ir posėdžio metu akcentuoja jog yra politikas, t.y. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, jam itin svarbi gera visuomenės nuomonė apie jį bei didelės dalies visuomenės pasitikėjimas, palaikymas. Vis dėlto pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reputacijos pablogėjimą, neigiamą įtaką jo geram vardui, akivaizdžiai sumažėjusį visuomenės pasitikėjimą ir apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiškinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje turimus įrodymus negalima daryti išvados, jog sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pareiškėju, pasikeitė visuomenės požiūris į jį, pablogėjo jo reputacija.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog straipsnio pasakymai pareiškėją labai paveikė, jam prasidėjo nemiga, nerimas, įtampa, buvo kreipęsis į medikus, teko daryti kompiuterinę tomografiją, atsakymas buvo geras, jokių pakitimų nebuvo aptikta, jautė didelius galvos skausmus. Taip pat posėdžio metu nurodė, jog jis nesuprato, kad tai būtų kreipimasis dėl nervinės įtampos, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėtų būti. Šiaulių apygardos administraciniam teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, įrodančių, kad pareiškėjas iš karto po straipsnio paskelbimo interneto svetainėje www.raseiniai.lt būtų kreipęsis į gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sveikatos sutrikimus sukėlė straipsnio paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt.
Vis dėlto, teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovės veiksmai, t.y. straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt jam sukėlė dvasinių išgyvenimų. Kita vertus nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio, kad to nekompensuotų teismo pripažinimas, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė interneto svetainėje www.raseiniai.lt straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą;, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, jog pažeistos viešo asmens, politiko teisės, teismo pripažinimas, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė interneto svetainėje www.raseiniai.lt straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas savo patikslintame skunde prašo priteisti jo naudai patirtas atstovavimo išlaidas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja E. L. nurodė, jog išlaidų paskaičiavimą pateiks įstatymo numatyta tvarka, t.y. LR ABTĮ nustatytais terminais, dalį įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, teismui jau pateikė. Jei skundas būtų patenkintas, prašo klausimo dėl išlaidų priteisimo nespręsti, nes dar pateiks prašymą su papildomais dokumentais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo atstovės prašymą klausimo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. U. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Laisvutė Kartanaitė
Virginijus Stankevičius
nuorašas tikras