Civilinė byla Nr. e2A-266-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00708-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.6.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui D. G. dėl nepagrįstai gauto atlyginimo priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. G. 3 000,00 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2015 m. nusprendė parduoti jai priklausantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) Pardavimo tikslui 2014 m. buvo išdavusi įgaliojimą G. V., kuris nuo 2016 m. gruodžio yra dingęs be žinios. 2017 m. ieškovė sužinojo, kad planuojamo parduoti nekilnojamojo turto dokumentai yra pas nekilnojamojo turto ekspertą D. G.. Jokia sutartis su atsakovu niekada nebuvo sudaryta. Anot atsakovo, tarp jo ir G. V. buvo susitarimas dėl turto pardavimo tik žodžiu. 2018 m. sausio mėnesį atsakovas pranešė, kad surado pirkėją A. R., kuris nori apžiūrėti parduodamą turtą. Apžiūrint turtą dalyvavo ieškovė ir būsimas pirkėjas. Suderinus visas sąlygas ji, atsakovas ir būsimas pirkėjas susitarė sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal atsakovo paruoštą preliminarią nekilnojamojo turto 2018 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 18/01/10KAB, D. Z. įsipareigojo parduoti, o A. R. nupirkti žemės sklypą su pastatais už 83 000 Eur iki 2018 m. gruodžio 20 d. Šios sutarties pagrindu buvo sutarta, kad pirkėjas savo įsipareigojimų užtikrinimui perves 10 000 Eur. Nelaukdamas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos, 2018 m. sausio 13 d. atsakovas paskambino ieškovei ir pareikalavo sumokėti jam visą 3000,00 Eur tarpininkavimo mokestį už parduodamą turtą. Nors ieškovė su pačiu atsakovu jokių sutarčių (tarpininkavimo ar kt.) nebuvo sudariusi, bet pasitikėdama atsakovu ir tikėdama, kad įvyks pirkimo – pardavimo sutartis, nelaukdama pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovo primygtinai reikalaujama, atsakovui D. G. 2018 m. sausio 15 d. pervedė 1000,00 Eur, 2018 m. sausio 16 d. pervedė 1000,00 Eur, bei 2018 m. sausio 19 d. nuėmusi 1000,00 Eur, perdavė juos atsakovui grynais. Vis dėlto, 2018 m. kovo mėn. pirkėjas pranešė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, pagal 2018 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 18/01/10KAB. 2018 m. kovo 31 d. ieškovė su pirkėju sudarė susitarimą dėl 2018 m. sausio 10 d. preliminarios nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį ji įsipareigojo iki 2018-12-20 grąžinti sumokėtą 10000 Eur avansą, o pirkėjas sutiko, kad ji ir toliau pardavinėtų šį nekilnojamą turtą. Apie tai, kad pirkėjas atsisako pirkti ir pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaroma, ieškovė pranešė atsakovui. 2018 m. gegužės mėn. 8 d. papildomai raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudama jai grąžinti nepagrįstai gautus pinigus, pateikti duomenis, kokiu pagrindu jis 3000,00 Eur išsireikalavo, prašė pateikti sutartis. Atsakovas kategoriškai atsisakė gera valia grąžinti nepagrįstai gautus pinigus, nurodydamas, kad jau kliento suradimas yra visiškai atlikta tarpininkavimo paslaugos sąlyga.
2. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
2.1. Savo poziciją grindė tuo, kad 2016 m. apie liepos mėnesį su juo susisiekė G. V., ieškovės sugyventinis, kuris telefonu paprašė atsakovo nekilnojamo turto paslaugos – parduoti jo turtą – gyvenamą namą, adresu, (duomenys neskelbtini). Su D. Z. pirmą kartą atsakovas susitiko Kaune, prekybos centre „Mega“ apie 2017 metų ankstyvą rudenį. Susitikimo metu šalys aptarinėjo parduodamo turto kainą ir perspektyvas surasti pirkėją. 2018 m. sausį rado potencialų namo pirkėją A. R., su kuriuo ieškovė sudarė 2018 m. sausio 10 d. preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį dėl turto pardavimo už 83 000 Eur. Telefonu šalys susitarė, kad už paslaugą atsakovas gaus 3000,00 Eur (2000,00 Eur kai gaus iš pirkėjo avansą ir 1000,00 Eur po pagrindinės sutarties sudarymo).
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo D. G. 2 700,00 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo bei 87,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Z. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovui mokėjimo pavedimu pervedė 2 000,00 Eur sumą. Taip pat sprendė, kad byloje įrodyta, kad ieškovė atsakovui grynais sumokėjo 1 000,00 Eur, nes 2018 m. sausio 19 d. 1 000,00 Eur buvo išimti grynais iš ieškovės banko sąskaitos ir būtent tą pačią dieną šalys kartu važiavo pas ieškovės motiną ir sudarė tarpininkavimo sutartį. Be to, ji nuosekliai ir ieškinyje, ir teismo posėdyje šias aplinkybes tvirtino. Todėl vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas laikė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovui grynais 1 000,00 Eur sumokėjo (CPK 178 str.).
5. Teismo vertinimu, šalis siejo tarpininkavimo, t. y. atlygintinų paslaugų santykiai. Tiekdamas tokios rūšies paslaugas atsakovas privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šiuose santykiuose atsakovas veikė kaip profesionalas (vykdo šios rūšies individualią veiklą), o tokiu atveju ieškovei, kaip klientei turėjo būti viešai suteikta informacija apie paslaugą, t. y. apie paslaugos teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminas, galimos pasekmės, bei kita informacija, turinti įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju iki galo sutartis neįvykdyta, nes ieškovė atsakovo surastam pirkėjui A. R. turto nepardavė, ir tokiu būdu negavo iš tarpininkavimo paslaugos to, ko tikėjosi, t. y. turto pardavimo ir pajamų už turtą gavimo.
7. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą atsakovas pateikė informaciją iš internetinio puslapio „aruodas.lt“ dėl ieškovės nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovė teigė, kad atsakovas iš viso prie jos parduodamos sodybos buvo vieną kartą, ir kuras nuvažiavimui prie jos sodybos kainuotų apie 23,00 Eur, nes sodyba yra 125 km nuo Vilniaus. Nors atsakovas teigė, kad jis parduodamai sodybai darė profesionalių fotografų pagalba nuotraukas, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti, kiek kainavo šių profesionalių fotografų nuotraukos, ir ar iš viso jas darė kiti asmenys, o ne, pavyzdžiui, ieškovės įgaliotas asmuo G. V., į bylą nepateikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad už atsakovo faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas suradus potencialų pirkėją A. R. ir patirtas išlaidas vis dėlto priklausytų 300,00 Eur atlygis (CPK 178 str.), todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2700,00 Eur (3000,00 Eur – 300,00 Eur).
8. 2019 m. birželio 12 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei D. Z. 315,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas D. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. 1000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo byloje ieškovė neįrodė, nes tokio fakto tikrovėje nebuvo, todėl jie visai nepagrįstai priteisti iš apelianto.
9.2. Nepagrįsti ir neįrodyti bylos medžiaga ieškovės subjektyvūs samprotavimai, kad esą buvo susitarimas atsiskaityti už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą po pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nes tai prieštarauja byloje nustatymam faktui, jog ieškovė yra apmokėjusi už apelianto tarpininkavimo paslaugas šalių sutartą sumą ir ką tuomet reiškia šie veiksmai, jei esą susitarimo atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas nebuvo.
9.3. Nagrinėjamo tarpininkavimo susitarimo šioje byloje ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiu, jos pareigos, kurias ginčija, yra pačios įvykdytos, o prievolė atitinkama apimtimi pasibaigusi. Reikalauti sumažinti ar priteisti atlyginimą pagal tarpininkavimo sutartį, apelianto vertinimu, teisine prasme galima tik nuginčijus tarpininkavimo susitarimą pilnai ar dalinai, ko nėra atlikta.
9.4. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas procese, jų dalykinį pasirengimą ir nelygiateisiškumą, kai vienas asmuo bylą veda su atstovu, o kitas – be jo, nepasiūlė apeliantui pasirūpinti atstovavimu, nors toks atstovo dalyvavimas procese galėjo padėti ir teismui labiau tinkamai identifikuoti ir visapusiškai įvertinti bylos ginčo esmę ir nagrinėjimo ribas.
9.5. Sprendime nepagrįsta, kodėl teismas įvertino ir sprendė, kad tarpininkavimo sutartis iki galo neįvykdyta, nebuvo atsižvelgta, kad ne nuo apelianto, tačiau nuo ieškovės apsisprendimo ir galimai kitų aplinkybių, kurios netirtos ir nenustatytos, nes byloje nedalyvavo turto pirkėjas, pagrindinė sutartis byloje neįvyko, kadangi ieškovė, apeliantui nežinant, veikdama savo rizika, sudarė 2018 m. kovo 31 d. preliminarios sutarties nutraukimo sutartį.
9.6. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Ieškovė gali reikalauti tokiu atveju tik pripažinti negaliojančiomis tam tikras sąlygas, ir, teismui pripažinus šį reikalavimą, reikalauti taikyti restituciją.
9.7. Teismas bylos nagrinėjimo metu neatskleidė, kokiu teisiniu pagrindu įvykdžius tarpininkavimo sutarties sąlygas, šioje byloje pripažinta apeliantą tarpininkavimo mokestį gavus esą be pagrindo ar neteisėtai bei faktiškai pritaikyta restitucija.
9.8. Teismas nesiaiškino, nevertino ir netyrė aplinkybių, dėl kokių priežasčių pagrindinė sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų nebuvo sudaryta, tai yra ji iširo ir ši aplinkybė būtent, mano, pripažintina bylos esmės neatskleidimu.
9.9. Tarpininkavimo paslauga susijusi ne tik su ieškovės, tačiau ir surasto pirkėjo teisėmis ir pareigomis, kuris į bylą trečiuoju asmeniu ar kažkodėl neįtrauktas, kas, mano, pripažintina procesinių teisės normų netinkamu taikymu bylos nagrinėjime.
9.10. Teismas nevertino aplinkybės apie ieškovės ir turto pirkėjo A. R. civilinį ginčą, jo priežastis ir pasekmes.
9.11. Dingusiu be žinios vadinamas G. V. gali būti dingęs tik iš ieškovės gyvenimo, net ir jos atstovė nurodė prokuratūroje jo atžvilgiu iškeltas baudžiamąsias bylas, todėl galimai asmuo tiesiog kažkur išvykęs. Vadovaujantis bylos medžiaga ir nurodyta vieša informacija, jis nėra paieškomas. Teisiškai šis asmuo yra ir jis turi dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, nes, analogiškai ir priklausomai nuo bylos baigties, apeliantas įgis teisę kelti teisinius turtinius reikalavimus ir šio asmens atžvilgiu.
9.12. Teismas parengiamajam posėdyje įpareigojo ieškovės atstovę pateikti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą dėl vienų metų praktikos atlikimo ataskaitos patvirtinimo, suteikiantį teisę atstovauti pirmosios instancijos teismuose, tačiau to vis tiek nebuvo padaryta.
10. Ieškovė D. Z. atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pretenzijose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas net ir jų susitikimo metu 2017 m. pabaigoje ieškovės prašymu, turėjo surasti ne potencialų pirkėją, o asmenį, kuris faktiškai įsigis turtą. Be to, ieškovės tikrieji ketinimai buvo parduoti turtą, o ne sudaryti preliminarią sutartį.
10.2. Nors apeliantas teigia, kad 1000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo byloje ieškovė neįrodė, nes tokio fakto tikrovėje nebuvo, tačiau šis apelianto motyvas neatitinka tikrovės, nes ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad pinigų perdavimas 2018 m. sausio 19 d. įvyko (pinigų nuėmimas (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ padalinyje 13 val. 13 min.), atsakovo ir ieškovės mamos sutarties pasirašymas ieškovės mamos namuose ir ieškovės paaiškinimai.
10.3. Ieškovė niekada neprašė peržiūrėti pasibaigusios prievolės, juolab, kad tarpininkavimo susitarimas nėra rašytinis ir atsakovas, siekdamas išvengti nepagrįstai gauto atlygio grąžinimo, tarpininkavimo susitarimą vertina sau palankia linkme. Ieškovė neginčija, kad teismo motyvai galimai ir ne visai išsamūs, bet esmė atskleista ir sprendimo naikinti teisinių pagrindų nėra.
10.4. Su atsakovu tarpininkavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo sąlygos aptartos nebuvo, atsakovas 2017 m. pabaigoje paaiškino, kad jei jis parduotų turtą, norėtų 3 procentų atlygio ir žodžiu buvo gautas ieškovės pritarimas. Tačiau sutartis, kurią atsakovas žadėjo atvežti pasirašyti, taip ir nebuvo pasirašyta, nes 2018 m. sausį atsakovas informavo ieškovę, kad surado potencialų klientą – pirkėją, surašė preliminarią nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, sumažino parduodamo turto vertę nuo 89 000,00 Eur iki 83 000,00 Eur. Tai ir visi veiksmai, kuriuos atliko atsakovas.
10.5. 2019 m. birželio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai civilinėje byloje Nr. e2-1748-445/2019 priėmė sprendimą, kuriuo iš ieškovės priteisė pirkėjui A. R. 10 000,00 Eur jo sumokėtą avansą, dėl ko akivaizdu, kad tikrieji ieškovės ketinimai ir teisėti lūkesčiai liko neįgyvendinti.
10.6. Nepalankaus sprendimo atsakovui priėmimas nesuponuoja išvados, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į atstovavimą, todėl ir šiuo pagrindu nėra priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
10.7. Tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog G. V. pasislėpė ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, pokalbių metu su atsakovu susitariant dėl nekilnojamojo turto pardavimo 2017 m. pabaigoje, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad staiga G. V. dingo, todėl remtis išgalvotais motyvais apeliaciniame skunde negalima.
10.8. Teismui buvo pateiktas Advokatų tarybos išduotas 2004 m. spalio 21 d. pažymėjimas Nr. 1025, iš kurio darytina pagrįsta išvada, jog atstovavimui kliūčių nebuvo, praėję beveik 15 metų nuo praktikos pradžios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
13. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje, yra nurodęs, kad tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Smiltainis ir ko“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-21/2010).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tik tarp ieškovės D. Z. ir apelianto D. G., dėl tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių, tuo tarpu nei buvusiam ieškovės įgaliotam asmeniui G. V., nei asmeniui, su ieškove sudariusiam preliminarią sutartį, (o vėliau ją nutraukusiam) A. R. skundžiamas teismo sprendimas jokių teisių ar pareigų nesukelia. Reikalavimas atsakovui šioje byloje ieškovės pareikštas CK 6.237 straipsnio pagrindu ir bylos šalių žodžiu sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, tuo tarpu potencialaus ginčo nekilnojamojo turto pirkėjo ir ieškovės tarpusavio klausimai, be kita ko, ir tarpusavio atsiskaitymo bei atsakomybės klausimai nagrinėjamu atveju buvo išspręsti jų sudarytu 2018 m. kovo 31 d. susitarimu dėl 2018 m. spalio 10 d. Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 18/01/10KAB nutraukimo, o vėliau – ir teismo proceso kitoje civilinėje byloje rėmuose, ir minėtas pirkėjas A. R. nėra prisiėmęs jokių prievolių pagal paslaugų sutartį, todėl spręstina, kad atsakovo surastas pirkėjas neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir teismas neturėjo pareigos įtraukti jį dalyvauti byloje. Pozicijos dėl potencialių (būsimų) pirkėjų neįtraukimo į procesą tarp tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir gavėjo laikomasi ir teismų praktikoje (LAT 2010-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-21/2010; 2011-03-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Pagaliau, pats apeliantas, manydamas, kad nurodytas asmuo ar asmenys turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenims, galėjo teismui reikšti tokius prašymus, siekti užtikrinti šių asmenų dalyvavimą teismo procese kaip liudytojų, tačiau to nepadarė.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasiūlė apeliantui pasirūpinti atstovavimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal CPK 161 straipsnio 1 dalį tai nėra teismo pareiga ir pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu teisėjas gali tuo atveju, jeigu mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas yra nekilnojamojo turto brokeris, kuris verčiasi tarpininkavimu nekilnojamojo turto pirkime – pardavime, todėl neabejotina, kad jis puikiai išmano teisinius tokio turto nuosavybės teisės perleidimo aspektus, jo santykius su klientais reglamentuojančias teisės normas, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis jis pats rengė 2018 m. spalio 10 d. preliminarią sutartį, byloje yra duomenys ir įrodymai dėl jo su ieškovės motina sudarytos rašytinės tarpininkavimo sutarties ir pan., todėl pagrindo spręsti, kad apeliantas nesuvokė tinkamo atstovavimo būtinybės, o teismas privalėjo pasiūlyti jam pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nėra.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos apeliantas D. G. surado ieškovei D. Z. nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su pastatais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), potencialų pirkėją A. R., su kuriuo ieškovė sudarė 2018 m. spalio 10 d. Preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 18/01/10KAB. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal preliminarią sutartį ieškovė iš potencialaus turto pirkėjo gavo 10 000,00 Eur avansą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad A. R. ieškovės parduodamo nekilnojamojo turto pagal Preliminarią sutartį iš ieškovės nenupirko, o 2018 m. kovo 31 d. jie sudarė susitarimą, kuriuo Preliminarią sutartį nutraukė bei pripažino netekus galios.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. yra nekilnojamojo turto brokeris ((duomenys neskelbtini) partneris), o susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo buvo sudarytas fizinio asmens D. Z. interesais (teisinių santykių pradžioje ją atstovaujant G. V.).
18. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).
19. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad nors ieškovė D. Z. tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose ir laikytina vartotoja, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad apeliantas D. G. laikėsi visų nekilnojamojo turto brokeriui, kaip atlygintiną paslaugą teikiančiam profesionalui, privalomų profesionalaus elgesio standartų bei įpareigojimų, numatytų CK 6.718 – 6.719 straipsniuose (nėra duomenų apie visapusišką informacijos suteikimą ieškovei ar ją atstovavusiam G. V.), o jo veiksmai teisinių santykių tarp ginčo šalių metu užtikrino vartotojos (ieškovės) interesus bei jų nepažeidė. Apeliantas kaip profesionalas turėjo suvokti rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai aptartos sutarties sąlygos, nepasirašymo riziką, juo labiau, kad jis su ieškovės motina buvo sudaręs rašytinį susitarimą, kuriame aiškiai aptarė atsiskaitymo tvarką ir sąlygas.
21. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.195 straipsnį jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
22. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Taigi, nesant rašytinės tarp šalių sudarytos sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo sąlygų, taip pat esant ginčui dėl šių sąlygų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo įvertinti tiek tikruosius sutarties šalių ketinimus, tiek sutarties šalių elgesį, tiek atsižvelgti į aukščiau aptartus sutarčių aiškinimo kriterijus, ypač į tai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Bylą nagrinėjęs teismas tai padarė tinkamai, ir nors motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje savo vertinimo itin plačiai ir neargumentavo, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju bylos esmė liko neatskleista, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.
24. Nekilnojamojo turto brokerio paslaugos ieškovei buvo būtinos pirmiausiai todėl, kad galėtų parduoti norimą nekilnojamojo turto objektą, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės siekis buvo tik sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė D. Z. siekė konkretaus rezultato – nekilnojamojo turto pardavimo, ir to siektų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo. Trūkstant žinių ir patirties jai reikėjo profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio paslaugų, kurias jai teikė apeliantas. Svarbu tai, kad įprastai nekilnojamojo turto brokeris padeda nekilnojamo turto pardavėjui atlikti visus su turto pardavimu susijusius veiksmus iki notarinės turto perleidimo sutarties pasirašymo (suranda pirkėją, parengia preliminarią turto pirkimo – pardavimo ar rezervacijos sutartį, suderina susitikimo su notaru laiką, pats dalyvauja sutarties pasirašyme ir pan.) ir būtent už šias paslaugas, pasiektą rezultatą jam sumokamas atlygis. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, taip pat į tai, kad sutartis turi būti aiškinama vartotojo naudai, nėra pagrindo spręsti, kad šalys sudarė kitokio pobūdžio susitarimą, t. y. ne tokį, kuriuo ieškovė apelianto paslaugomis naudojosi siekdama ne turto pardavimo.
25. Kita vertus, sprendžiant priešingai, laikant, kad tarp šalių buvo sudarytas kitokio pobūdžio susitarimas, apimantis tik nekilnojamo turto brokerio veiksmus iki preliminarios sutarties sudarymo, būtų pagrindas spręsti, kad tokios sąlygos, būtent nagrinėjamos bylos kontekste, neatitinka sąžiningumo kriterijų bei vartotojo (ieškovės) interesų. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas), o tai be kita ko reiškia, kad ieškovės atžvilgiu nesąžiningos sąlygos bet kuriuo atveju turėtų būti pripažintos negaliojančiomis bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Pagrįsta pripažįstant apelianto poziciją, galimai susidarytų tokia situacija, kuomet nekilnojamo turto brokerio interesas būtų tik preliminarių sutarčių sudarymas bei sukurtų sąlygas brokeriui surasti fiktyvius pirkėjus, kurie sudarę preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo nesudarytų pagrindinės tokio turto pirkimo – pardavimo sutarties, o už suteiktas brokerio paslaugas nekilnojamojo turto pardavėjas (šiuo atveju ieškovė) turėtų apmokėti.
26. Pažymėtina, kad tapačios pozicijos, aiškinant tarpininkavo sutarties parduodant nekilnojamąjį turtą esmę, tokią sutartį pripažįstant rizikos sutartimi, laikosi ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, kurioje buvo vertinama itin panaši teisinė situacija (tik tarpininkaujant buvo ne tik rasta pirkėja, sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, bet vėliau ir pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, o pirkimo – pardavimo sutarties šalys atskiru susitarimu panaikino gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjai negalint susimokėti už perkamą turtą), kasacinis teismas nurodė, kad sutarties sudarymo tikslas – ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per atsakovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų ieškovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant atsakovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą. <...> Turtas pirkėjai nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai nekilnojamojo turto pardavimas pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį ir suteikė paslaugą ieškovui, t. y. kad buvo surastas ieškovo nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris realiai būtų įsigijęs ieškovo turtą.
27. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad ieškovas, sudarydamas paslaugų sutartį su atsakovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – ieškovo nekilnojamojo turto pardavimą, dėl ko ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių šalių, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, ieškovo tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. ieškovas, pasinaudodamas atsakovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą. <...> atsakovas, siūlydamas ieškovui surastą pirkėją, prisiėmė ir riziką, kad ieškovo pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jam nebus sumokėtas ir atlyginimas.
28. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad apeliantas neįrodė, kad būtent pirkėja yra kalta dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nors, kaip jau minėta, būtent jis turėjo padėti ieškovei tokią sutartį sudaryti, užtikrinti notarinės sutarties sudarymą. Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu (įsiteisėjusiu) civilinėje byloje Nr. e2-1748-445/2019, kuris nurodomas ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį, iš D. Z. A. R. priteista 10 000,00 Eur skola pagal susitarimą dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 18 d. (nuo civilinės bylos iškėlimo) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors nurodytame sprendime ir nebuvo aiškintasi, kas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi tai nebuvo aptariamos bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo (A. R.) kaltės, dėl jo nenoro pirkti turtą už sutartą kainą, siekiant ženkliai sumažinti parduodamo turto kainą, nurodant, kad yra rimtų defektų, kas lėmė, kad atsakovei atsisakius prašoma suma sumažinti kainą, ieškovas atsisakė pirkti turtą, ir pasinaudodamas atsakovės patiklumu pasiūlė pasirašyti geranorišką susitarimą, kurį ji pasirašė įsipareigodama pardavusi turtą grąžinti ieškovui 10 000,00 Eur, kuriuos jis jai buvo pervedęs kaip avansą. Taip pat pažymima, kad ieškovas nurodė, kad surado perkamo daikto didelių trūkumų – iš šildymo trijų rūšių veikė tik viena, buvo trūkumų pirtyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė iš esmės rodo A. R. interesą turto nebepirkti bei patvirtina ieškovės poziciją byloje, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieškovės nesąžiningumą, jos nuomonės pakeitimą dėl nekilnojamo turto pardavimo apelianto D. G. surastam pirkėjui. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė D. Z. ir toliau siekia jai priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti.
29. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė apeliantui pervedė 2 000,00 Eur. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad labiau tikėtina, jog ieškovė atsakovui 1 000,00 Eur sumą sumokėjo grynais. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo ir susitarimas dėl 1 000,00 Eur sumokėjimo (tačiau šalys nurodo skirtingas aplinkybės dėl to, kada pinigai turėjo būti sumokėti, ar buvo sumokėti), o, kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime, bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad 2018 m. sausio 19 d. nurodyta suma buvo nuimta iš ieškovės banko sąskaitos ir būtent tą pačią dieną šalys kartu važiavo pas ieškovės motiną ir sudarė tarpininkavimo sutartį. Pažymėtina, kad byloje iš tiesų nėra jokio dokumento apie pinigų perdavimą apeliantui, tačiau byloje nėra ir rašytinės sutarties dėl apelianto teikiamų paslaugų, o tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad šalys tarpusavio santykius grindė pasitikėjimu, nesilaikė formalumų bei rodo didesnę tikimybę, kad 1000,00 Eur suma D. G. buvo sumokėta.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantė ir atsiskaitė su apeliantui už paslaugas, tačiau toks atsiskaitymas nei patvirtina apelianto argumento dėl susitarimo turinio, nei rodo, kad sutartis iš apelianto pusės buvo pilnai įvykdyta. Juolab, kad kaip ir minėta, toks susitarimo sąlygų aiškinimas neatitiktų ieškovės kaip vartotojos interesų, o susitarimas negalėtų būti laikomas sąžiningu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesuteikė ieškovei paslaugos dėl kurios buvo susitarta, jos norimas pasiekti rezultatas parduoti turimą nekilnojamąjį turtą pasiektas nebuvo, todėl vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis, privalėjo ieškovei grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi apeliantui netgi palankesne teisės norma, t. y. CK 6.720 straipsnio 5 dalimi, spręsdamas, jog sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, bei sumažino ieškovei priteistiną sumą iki 2700,00 Eur (ieškovė sprendimo šioje dalyje neskundžia, todėl laikytina, kad bylą nagrinėjusio teismo sprendimas atitinka jos interesus). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo spręsti, kad byloje turėjo būti reiškiamas reikalavimas dėl tarpininkavimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, ar jog tokio reikalavimo nepareiškimas sudarė pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
32. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui D. G. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė D. Z. dokumentų, patvirtinančių apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas
Renata Volodko