Civilinė byla Nr. e3K-3-15-403/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14764-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas), Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovams A. M., E. S. dėl statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo; trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą ir negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo byloje dėl statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo.
2. Ieškovai V. K. ir R. K. prašė teismo pripažinti atsakovų A. M. ir E. S. savavališkai pastatytą pastatą (IĮ „Geobaitas“ schemoje pažymėtą S-MN) neteisėtu ir įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šį pastatą, įsiterpusį į ieškovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti jiems baudą bei pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų.
3. Ieškovai ieškinį grindė, teigdami, kad iš pateiktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Geobaitas“ schemos matyti, jog atsakovams priklausančiame sklype šalia jiems priklausančio pastato, pažymėto 2G1p, yra pastatytas statinys S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m) patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Kita neteisėtai pastatyto pastato dalis nuo ieškovų sklypo ribos iki atsakovams priklausančio pastato 2G1p per plotį šiaurinėje pusėje yra 1,30 m, pietinėje pusėje – 1,45 m. Pastatas S-MN ant ieškovų žemės pastatytas be rašytinio žemės sklypo savininkų sutikimo, neišlaikius 3 m pločio atstumo nuo sklypų ribos, todėl šis statinys yra neteisėtas ir turi būti nugriautas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ginčo priestatas priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, nes jo aukštis neviršija 8,5 m, plotas – 80 kv. m, todėl statybą leidžiantis dokumentas ginčo priestato statybai neprivalomas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo pastatas yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
6. Atsakovė A. M. ieškinio reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad statinys pastatytas 1995 metais. Teismas sprendė, kad šią aplinkybę patvirtina UAB „Architektų biuras“ 1995 m. birželio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog K. S. stato gyvenamąjį namą su garažu, ūkiniu pastatu Kauno r., (duomenys neskelbtini), taip pat byloje apklausti liudytojai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų, kuriems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas ginčo pastatas S-MN, nuosavybės teisių pažeidimas yra nuolatinis, t. y. tęstinio pobūdžio, ir tęsiasi iki šiol. Ieškovai įgijo žemės sklypą 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidę ieškinio senatį, nes pirkdami žemės sklypą turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį ir žinoti apie jį. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovų žemės sklypo įgijimo momentu, t. y. 2013 m. lapkričio 11 d. Pripažinęs, kad ieškovai kreipėsi į teismą praleidę ieškinio senaties terminą, teismas ieškinį atmetė.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 8 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai: pripažino, kad atsakovų pastato 2G1p dalis – statinys (priestatas) S-MN pastatytas neteisėtai; įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatyto statinio 2G1p priestatą S-MN, kurio dalis įsiterpusi į ieškovams priklausantį žemės sklypą; nusprendė, kad, atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti jiems baudą bei pripažinti ieškovams teisę šiuos veiksmus atlikti patiems, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, jog ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatant dalį atsakovams priklausančio pastato. Ieškovai byloje įrodė abi sąlygas, būtinas negatoriniam ieškiniui tenkinti: jie yra daikto (žemės sklypo) savininkai ir atsakovų statinio S-MN buvimas šiame žemės sklype pažeidžia ieškovų daiktines teises. Kolegija sprendė, kad tiek statinio pastatymas ant sklypo ribos, tiek jo dalies išsikišimas už atsakovams priklausančio sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl turi būti vertinamas kaip neteisėtas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo užėmimas, pažeidžiantis ieškovų teises, o atsakovai byloje neįrodė, kad jų elgesys (pastatant priestatą) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
9. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savavališkos statybos faktą jiems turėjo tapti žinoma nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 11 d. Kolegija pažymėjo, kad minėtoje sutartyje nėra nurodyta, jog perkamame žemės sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, o iš byloje pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos nėra galimybės nustatyti, ar atsakovams priklausantys statiniai yra įsiterpę į ieškovų sklypą. Ginčo statinys S-MN nėra priimtas naudotis ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš byloje pateikto ieškovo skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai matyti, kad apie tai, jog ieškovams priklausančiame sklype yra atsakovams priklausančio statinio dalis, ieškovai sužinojo 2017 m. rudenį, kai buvo atliekami žemės sklypo matavimai. Ieškinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl kolegija sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą; priteisti atsakovei iš ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinys yra pareikštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio nuostatomis. Šiuo ieškiniu ieškovai prašo pripažinti ginčo statinį neteisėtu ir jį nugriauti. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas ieškovų pareikštą ieškinį negatoriniu, peržengė ieškinio ribas. Tai yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.
10.2. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl ginčo priestato statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai pirmasis gretimo žemės sklypo savininkas (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos valstybė, nes 1995 metais tai buvo valstybinė fondinė žemė ir joje žemės sklypas, kuris šiuo metu priklauso ieškovams, apskritai net nebuvo suformuotas) sužinojo apie savo teisių pažeidimus. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino, todėl senaties terminas nenutrūko ir neskaičiuojamas iš naujo. Ieškovai į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidę ieškinio senatį, nes 2013 m. lapkričio 11 d. pirkdami žemės sklypą ieškovai turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pasisakė, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis ir toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju. Jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1995 metais, padaręs išvadą, jog ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.
11. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovų statinį S-MN neteisėtu ir įpareigoti atsakovus nugriauti šį statinį, įsiterpusį į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo pastatas pastatytas jų sklype, šias aplinkybes teismai pripažino. Ieškovai siekė, kad ginčo pastatas būtų nugriautas, o faktas, kad jis pastatytas ieškovų sklype, laikytinas savarankišku ieškovų teisių pažeidimu, suteikiančiu teisę teismine tvarka reikalauti pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius. Tai atitinka CK 4.98 straipsnio nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo pobūdį, pagrįstai nurodė, kad pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, jog ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. rudenį, kai buvo atliekami žemės sklypo matavimai. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, aiškinimo ir taikymo byloje dėl statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo
12. Byloje nustatyta, kad didžioji dalis statinio (43,58 kv. m iš 72,34 kv. m – 3,3 m pločio šiaurės pusėje, 3,27 m pločio pietų pusėje bei 13 m ilgio), kurį ieškiniu prašoma pripažinti savavališkai pastatytu ir įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti, pastatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Kita statinio dalis yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nuo ieškovų sklypo ribos per plotį šiaurinėje pusėje 1,30 m, pietinėje pusėje – 1,45 m. Šis statinys pastatytas neturint ieškovų ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimo.
13. Ieškovai reikalavimą nugriauti statinį grindė įrodinėdami, kad statyba yra neteisėta (savavališka), kadangi ją vykdant buvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų (tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų) reikalavimai. Be to, ieškinyje nurodyta, kad savavališkos statybos ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje faktas laikytinas savarankišku ieškovų teisių pažeidimu, suteikiančiu teisę teismine tvarka reikalauti pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, o kadangi ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną), ieškovai nėra praleidę termino kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
15. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
16. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką, šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
18. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčija, jog didžioji dalis statinio, kurį reikalauja nugriauti ieškovai, yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. atsakovai, neginčydami ieškovų nuosavybės teisės į reikalaujamo nugriauti atsakovams priklausančio statinio užimamą žemės sklypo dalį, neginčija nuosavybės teisės turinį sudarančios, inter alia, ieškovų valdymo teisės. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas nėra susijęs su valdymo netekimu.
20. Įvertinusi tai, kas išdėstyta šios nutarties 13–19 punktuose, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovai dėl to, jog negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi, kadangi toje sklypo dalyje, taip pat nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki jų sklypo ribos, yra neteisėtai pastatytas atsakovams priklausantis statinys, ir siekdami, kad neteisėtai pastatytą statinį atsakovai nugriautų arba jį galėtų nugriauti ieškovai atsakovų sąskaita, pareiškė teisme negatorinį ieškinį.
21. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovams priklausantis statinys, šia sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, ieškovų teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jų žemės sklypo dalyje, ieškovų teigimu, neteisėtai stovi atsakovams priklausantis statinys.
23. Taigi, įvertinusi tai, kas išdėstyta šios nutarties 20–22 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų, kuriems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas ginčo pastatas S-MN, nuosavybės teisių pažeidimas yra nuolatinis, t. y. tęstinio pobūdžio, ir tęsiasi iki šiol. Todėl nepagrįstai pripažinęs, kad ieškovai kreipėsi į teismą praleidę ieškinio senaties terminą, priėmė neteisėtą sprendimą ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų
24. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
25. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
26. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai ieškiniu siekė, kad būtų nugriautas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje esantis atsakovams priklausantis statinys, prieitina prie išvados, kad ieškovai negatoriniu ieškiniu siekė atkurti iki jų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog, ieškovams įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovams priklausantis statinys, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovai turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudami atkurti ne iki jų, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki tol kol ieškovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovams įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta šios nutarties 24 punkte, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo tik įrodyti, kad jie yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovams priklausantis statinys, savininkai, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovams neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovai turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovai.
28. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovai net neįrodinėjo, kad jie turi (turėjo) nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, kurioje pastatytas jiems priklausantis statinys, ar turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
29. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą.
30. Atsižvelgiant į tai, kad, skirtingai nei, pvz., buvo sprendžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje esančio statinio statytojas (statytojai) žinojo, kad stato statinį jiems nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo dalyje (net kasaciniame skunde nurodoma, kad žemė, kurioje buvo statomas statinys, buvo valstybinė fondinė žemė, t. y. jos savininkė buvo Lietuvos valstybė), taip pat nenustatyta, kad statinio statytojas (statytojai) turėjo pagrindą manyti, jog turi teisę statyti šiame žemės sklype, darytina išvada, kad statinio statytojas (statytojai) nebuvo sąžiningas (sąžiningi), todėl nagrinėjamoje byloje pagrįstai nebuvo vertinama, ar klausimas dėl ieškovų sklypo dalyje esančio statinio likimo neturėtų būti sprendžiamas taikant teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus bei atsižvelgiant į tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti statinį būtų proporcinga ieškovų galimo teisės pažeidimo gynimo priemonė, ar šiuo atveju nebūtų pagrindo nustatyti atsakovams atlygintinį servitutą.
31. Pasisakydama dėl kasaciniame skunde keliamo klausimo dėl nagrinėjamoje byloje galimo nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-230/2010 faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo pastatytų savo, bet ne ieškovų žemės sklype statinių statybos teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad didžioji dalis priestato (43,58 kv. m iš 72,34 kv. m – 3,3 m pločio šiaurės pusėje, 3,27 m pločio pietų pusėje bei 13 m ilgio), kurį ieškiniu prašoma pripažinti savavališkai pastatytu ir įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti, pastatyta ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje. Į nagrinėjamą bylą panaši savo faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-528/2014, todėl, kaip nurodyta šios nutarties 24 punkte, joje, taip pat šios nutarties kituose punktuose nurodytose bylose, kuriose buvo sprendžiami su pareikštu negatoriniu ieškiniu susiję klausimai, pateikti išaiškinimai taikytini nagrinėjamoje byloje.
32. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Netenkinant atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jas patyrusiems ieškovams. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas V. K. patyrė 1300 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių, todėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimas jam priteistinas iš atsakovės. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme taip pat patirta 19,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,11 Eur (devyniolika Eur 11 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas