Administracinė byla Nr. eA-2332-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01572-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Geras meistras“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bleira logistics“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 24S80236 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti Migracijos departamentą panaikinti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2027 m. kovo 14 d.; 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S89795 (toliau – ir Sprendimas 2, toliau kartu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu 1 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Tuo pagrindu, t. y. kad pareiškėjas įtrauktas į minėtą sąrašą, Sprendimu 2 atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jam, kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,Bleiras Logistics“, 2023 m. rugpjūčio 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. nuvyko į įmonę, kur turėjo laikyti teorijos egzaminą, o 2023 m. lapkričio 7 d. – ir vairavimo egzaminą, kurio pareiškėjas neišlaikė ir nebuvo priimtas dirbti į UAB ,,Bleiras Logistics“. Taigi, UAB ,,Bleiras Logistics“ Migracijos departamentui nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas atsisakė dirbti UAB ,,Bleiras Logistics“, o šie melagingi duomenys lėmė Sprendimų priėmimą.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad po to, kai nebuvo įdarbintas UAB ,,Bleiras Logistics“, jis siekė įsidarbinti UAB „Geras meistras“, atvykęs į UAB „Geras meistras“ ofisą, sužinojo, kad norėdamas įsidarbinti šioje įmonėje, jis turi gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. su UAB „Geras meistras“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis turėjo pradėti dirbti nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos. UAB „Geras meistras“ atsakovui 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Laukiant sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas mokėsi ir įgijo teisę dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi Lietuvos įmonėje. Pareiškėjo įsitikinimu, jo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (siekiant dirbti UAB ,,Geras meistras“) turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. sausio 28 d.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jau praėjus šiam terminui, 2024 m. vasario 23 d. jis gavo pranešimą (su juo susipažino 2024 m. vasario 26 d.), kad nepakanka duomenų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nes UAB „Geras meistras“ turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) biudžetui. UAB „Geras meistras“ per dvi savaites įsiskolinimą padengė, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo prašymo nenagrinėti.
6. Pažymėtina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2024 m. vasario 15 d. tuo pagrindu, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, iš kurių galėtų pragyventi Lietuvoje. Apie tai pareiškėjas informuotas 2024 m. vasario 15 d. pranešimu, kurį perskaitė tik 2024 m. balandžio 17 d.
7. Pareiškėjo įsitikinimu, kai kviečianti įmonė atsisako įdarbinti užsienio pilietį, norint dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, užsienietis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau nepagrįstai Sprendimu 2 jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nors jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, neteikė Migracijos departamentui neteisingos informacijos apie save, nenusižengė jokiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
8. Pareiškėjas tvirtino, kad panaikinus neteisėtą Sprendimą 1, naikintinas ir paskesnis Sprendimas 2. Dėl minėtų sprendimų neteisėtumo pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendimo 1 jis negavo, jam apie tai pranešta 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu, todėl pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie šį sprendimą, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nebuvo jokio realaus pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
9. Pareiškėjo vertinimu, visi pranešimai pareiškėjui turėjo būti įteikiami jam suprantama kalba, tačiau šie ne tik nebuvo pateikti tiesiogiai pareiškėjui, tačiau surašyti lietuvių kalba, kuri pareiškėjui nėra suprantama. Be to, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas uždrausti į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus, informacija apie tokį sprendimą pateikta Šengeno informacinėje sistemoje, kas apriboja pareiškėjo galimybes įsidarbinti kitose šalyse, nes šis gali būti vertinamas kaip nepatikimas ir (ar) grėsmę šalies saugumui keliantis asmuo.
10. Pareiškėjas pastebėjo, kad tuo pat metu buvo priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus trims UAB „Geras meistras“ būsimiems darbuotojams iš Kirgizijos, Kazachstano, todėl akivaizdu, kad atsakovo veiksmai diskriminaciniai.
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB ,,Bleiras Logistics“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) Įstatymo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugpjūčio 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278808, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.
13. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinus duomenis apie pareiškėją Sodros informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, todėl Migracijos departamentas
2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52690 (toliau – ir 2024 m. vasario 14 d. Sprendimas) panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, Sprendimu 1 taip pat uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
14. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB ,,Geras meistras“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, 2024 m. balandžio 2 d. Sprendimu 2 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
15. Atsakovo įsitikinimu, skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsnio 1 dalimi. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Kadangi pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, tai sudaro pagrindą neišduoti leidimo laikinai gyventi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 28 straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, t. y. lietuvių, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skundžiami sprendimai nepagrįstai įteikti lietuvių kalba.
16. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimą 1, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas apie priimtus sprendimas informuotas jo nurodytu elektroniniu paštu, iš kurio ir pateikė skundą teismui, kas patvirtina, kad jis tinkamai informuotas apie skundžiamus sprendimus ir teisę juos skųsti.
17. Atsakovas nesutiko, kad nebuvo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimą į SIS (t. y. Sprendimą 1), kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas vertino, jog pareiškėjas net ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys teiktini SIS.
18. Atsakovas pabrėžė, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jam bus išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų ir jų nesilaiko.
19. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas ne tik nesudarė darbo sutarties su UAB ,,Bleiras Logistics“, kurios pagrindu gavo leidimą laikinai gyventi, bet ir pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, tuo pažeisdamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
20. Atsakovas apibendrino, kad Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovo įsitikinimu Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, priimti atsižvelgus į aktualią teismų praktiką.
II.
21. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikinto Sprendimo 1 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 14 d. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi, nes: duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p.); asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 2 p., 35 str. 1 d. 5 p.); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.).
23. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Sprendimu 1, įvertinus tai, kad 2024 m. vasario 14 d. Sprendimu leidimas pareiškėjui panaikintas, pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkto pagrindu jis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
24. Atsižvelgęs į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai Sprendimu 2 pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, Sprendimas 2 atitiko VAĮ 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimus, o pareiškėjas, MIGRIS duomenimis, apie šį sprendimą buvo informuotas
2024 m. balandžio 3 d. Todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimo 2 atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui naikinti nėra teisinio pagrindo.
25. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas 2 naikintinas, kadangi naikintinas Sprendimas 1. Teismas pažymėjo, kad jis, nagrinėdamas skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. priimto Sprendimo 2, nesprendžia leidimo išdavimo klausimo, o tikrina, ar šio sprendimo priėmimo metu buvo faktiniai ir teisiniai pagrindai priimti skundžiamą sprendimą. Byloje buvo nustatyta, kad Sprendimo 2 priėmimo metu buvo galiojantis Sprendimas 1 pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas imperatyvią Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, negalėjo priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei bus panaikintas Sprendimas 1 dėl draudimo atvykti, pareiškėjas įgis teisę teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
26. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius diskriminacija dėl rasės ir tautybės, kadangi, teismo vertinimu, šie teiginiai buvo deklaratyvūs. Tai, kad panašiu metu, kaip nurodė pareiškėjas, priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką būsimiems darbuotojams iš Kirgizijos ir Kazachstano, savaime neįrodė diskriminacijos dėl rasės ir tautybės.
27. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis neįsidarbino UAB ,,Bleiras Logistics“ ne dėl to, kad atsisakė įsidarbinti, bet dėl to, kad jo nepriėmė dėl kvalifikacijos stokos (dėl neišlaikyto praktinio egzamino), teismas pažymėjo, kad tai neturi esminės reikšmės vertinant Sprendimo 2 teisėtumą. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 14 d. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nenuginčytas ir galiojantis, o UAB ,,Bleiras Logistics“ pranešimas patvirtino, kad pareiškėjas darbintis atsisakė, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaratyvus paaiškinimas buvo nepakankamas paneigti darbdavio pateiktą pranešimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad 2024 m. vasario 14 d. Sprendime nepagrįstai įrašytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo panaikinimo pagrindas – duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
28. Buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas vilkino skundžiamo Sprendimo 2 priėmimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo jo pateikimo (Įstatymo 33 str. 1 d. 1 p., prašymas pateiktas 2023 m. lapkričio mėn.) Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo
2024 m. vasario mėn. sustabdytas (Įstatymo 33 str. 5 d.), o Sprendimas 2 priimtas 2024 m. balandžio 2 d., teismas konstatavo, kad Įstatyme nustatyti terminai nebuvo pažeisti.
29. Spręsdamas dėl Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pakartojo 2024 vasario 14 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, priėmimo teisinius pagrindus ir pabrėžė, kad šis administracinis aktas yra nenuginčytas ir galiojantis, t. y. pareiškėjas jo neginčija ir šioje byloje.
30. Teismas detalizavo Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas ir pažymėjo, kad šios tvarkos 14 punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
31. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime 1 nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimo laikotarpį įvertino pareiškėjo asmeninius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, teismas konstatavo, jog Sprendimas 1 dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui yra proporcingas, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo jį naikinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Kriterijų vertinimo tvarkos 51 p., Taisyklių 28 p.).
32. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su Sprendimu 1 dėl draudimo atvykti, kadangi iš į bylą pateiktų MIGRIS sistemos įrašų teismas nustatė, kad pranešimas apie draudimą pareiškėjui atvykti 2024 m. kovo 16 d. išsiųstas jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); MIGRIS informacinėje sistemoje apie 2024 m. kovo 15 d. Sprendimą 1 pareiškėjas informuotas 2024 m. kovo 18 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad nebuvo tinkamai įvykdytas Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas. Tai, kad pareiškėjas su Sprendimu 1 susipažino tik
2024 m. balandžio 8 d., nereiškė, kad atsakovas netinkamai informavo pareiškėją apie priimtą administracinį aktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, turėdamas paskyrą MIGRIS sistemoje ir nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, privalėjo būti rūpestingas ir apdairus, reguliariai tikrinti esančią informaciją bei perskaityti jam siunčiamus pranešimus aktualiu laiku.
33. Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjui informacija apie priimtus Sprendimus ir Sprendimai pateikti valstybine lietuvių kalba, taip pat nesudarė pagrindo vertinti juos kaip neteisėtus; pareiškėjui tai nesutrukdė ginti savo teisių įstatymų nustatyta tvarka.
34. Vertindamas Sprendimo 1 dalies, kuria nuspręsta duomenis apie pareiškėją įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS), teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, Taisyklių 15 punktu. Teismas nustatė, kad Sprendimas 1 priimtas, be kita ko, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 24 straipsnio 2 dalies c papunkčiu.
35. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą; kad kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II.
36. Atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Sprendime 1 nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į SIS proporcingumo, pagrįsto pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, aptartą motyvacijos trūkumą turintys atsakovo sprendimai pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, ir šią Sprendimo 1 dalį panaikino.
37. Konstatavęs, kad teismo sprendimu tenkinamas vienas iš trijų pareiškėjo reikalavimų (Sprendimo 1 dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS naikinama), teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjui dalį sumokėto žyminio mokesčio (7,50 Eur).
III.
38. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
39.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, 2024 m. balandžio 2 d. priimdamas Sprendimą 2 dėl pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. pateikto naujo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, nepažeidė nustatyto 3 mėnesių termino. Apeliantas 2023 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamento padaliniui pateikė dokumentus ir už paslaugą sumokėjo 160 Eur, o prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. sausio 28 d. Taigi, Migracijos departamentas nepagrįstai (dėl nežinomų priežasčių) sustabdė apelianto prašymo nagrinėjimą, vilkino sprendimo priėmimo klausimą ir taip pažeidė Įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi apeliantui buvo panaikintas 2024 m. kovo 8 d., sprendimas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo turėjo būti priimtas dar iki 2024 m. sausio 28 d., t. y. atsakovas be realaus pagrindo vilkino daugiau nei mėnesį laiko sprendimo priėmimo klausimą.
39.2. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešime apie priimtą Sprendimą 1 neteisingai nurodytas pareiškėjo elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), o turėtų būti (duomenys neskelbtini)), kas lėmė, jog pareiškėjas pranešimų iš Migracijos departamento negavo, o teismo teiginys, jog apeliantas buvo informuotas apie priimtus sprendimus, yra neteisingas
39.3. Pabrėžtina, jog apeliantas nėra gavęs 2024 m. kovo 15 d. Sprendimo 1, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, taigi, apeliantas nebuvo supažindintas su minėtu sprendimu, todėl toks sprendimas yra negaliojantis.
39.4. Teismas pripažino, jog Sprendimo 1 dalis, kuria nuspręsta duomenis apie apeliantą įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS), yra naikintina, kadangi buvo pažeistas proporcingumo principas. Tačiau draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką irgi yra naikintinas, kadangi taip pat pažeidžia proporcingumo principą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nepildė, už jį tai padarė darbdavys, dėl ko teiginys, jog asmuo pateikė neteisingą informaciją yra neteisingas. Draudimas atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką nėra pagrįstas individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Apeliantas negalėjo keisti darbdavio, kadangi kviečianti įmonė apelianto nepriėmė į darbą, dėl ko buvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl nauji leidimo laikinai gyventi išdavimo.
39.5. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, yra pagrindas nustatytą 3 metų draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje terminą sutrumpinti ir apelianto duomenis išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo. Tokiu atveju apeliantas turėtų galimybę kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įsidarbinti pas darbdavį UAB „Geras meistras“.
40. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
41. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimų priėmimu ir pareiškėjo prašymų nagrinėjimu, atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
41.1. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pažeidė nustatytus nagrinėjimo terminus. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis teisingai vertino, jog sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo jo pateikimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas (Įstatymo 33 str. 5 d.; sustabdytas 2024 m. vasario mėn. dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui ), o Sprendimas 2 priimtas 2024 m. balandžio 2 d., konstatuotina, kad Įstatyme nustatyti terminai nebuvo pažeisti.
41.2. Kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo netinkamai informuotas apie Sprendimą 1. Pareiškėjas apie priimtus Sprendimas buvo informuotas jo nurodytu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), kurį pats nurodė Migracijos departamentui, ir to neginčija. Be to, pareiškėjas pasinaudojo savo teise į gynybą (kreipėsi į teismą su skundu), kas įrodo, kad jis buvo tinkamai informuotas apie ginčijamus sprendimus ir teisę juos skųsti. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 9 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, užsieniečiui, dėl kurio yra priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, išsiunčiamas pranešimas apie priimtą sprendimą, bet ne pats sprendimas.
41.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ne pareiškėjas pildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ir siekis perkelti savo atsakomybę darbdaviui, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.
41.4. Skundžiami Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra išsamiai motyvuoti. Ginčijamiems sprendimams priimti užteko turimų ir iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo įrodymų vertinimą, kas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.
43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl Sprendimo Nr. 1 dalies, kuria nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.
44. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl šio sprendimo nurodė, kad sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jį naikinti.
45. Apeliantas A. K. teigia, kad sprendimas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo turėjo būti priimtas dar iki 2024 m. sausio mėn. 28 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos be realaus pagrindo vilkino daugiau nei mėnesį.
46. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, šios normos taikymui yra reikšmingas teisinis faktas, ar yra sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir nėra reikšminga tai, ar asmuo pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi ir ar laiku jis buvo išnagrinėtas. Šioje byloje įrodyta, kad 2024 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), priėmė sprendimą Nr. 24S52690, kuriuo nusprendė panaikinti asmeniui 2023 m. rugpjūčio 22 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760278808. 2024 m. kovo 8 d. šis leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu. Taigi, Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu egzistavo teisinis faktas su kurio buvimu įstatymų leidėjas sieja Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies taikymą, o pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai.
47. Apeliantas A. K. akcentuoja, kad pranešimų iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos negavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtus sprendimas buvo informuotas jo nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini), kurį pats nurodė Migracijos departamentui (1 t., b. l. 138) ir to neginčija. Be to, pareiškėjas pasinaudojo savo teise į gynybą (kreipėsi į teismą su skundu), kas įrodo, kad jis buvo tinkamai informuotas apie ginčijamus sprendimus ir teisę juos skųsti.
48. Apelianto A. K. nuomone jis nebuvo supažindintas su 2024 m. kovo 15 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S80236, dėl ko toks sprendimas yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų pažymi, kad jie nėra pagrįsti galiojančia teise – neegzistuoja teisės norma nustatanti, kad skundžiamas sprendimas tampa negaliojančiu jeigu asmuo nebuvo su juo supažindintas. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra atmetami.
49. Apeliantas A. K. nurodo, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra naikintinas, nes pažeidžia proporcingumo principą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo 1 turinio atsakovas šias aplinkybes motyvuotai įvertino, duomenų, kad atsakovo padarytos išvados klaidingos nėra.
50. Pažymėtina, kad apeliantui A. K. nebuvo pritaikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (5 metai). Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis atvykęs į Lietuvos Respubliką darbo sutarties su Bendrove nesudarė, nes neišlaikė vairavimo egzamino. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad užsienietis leidimą gyventi gavo nesąžiningais veiksmais, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis.
51. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo. Teismo nuomone, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Dėl Sprendimo Nr. 2 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi
52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S80236 pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir jis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatytas draudimas išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai jis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Taigi, atsakovas pagrįstai skundžiamu 2024 m. balandžio 2 d. Sprendimu 2 pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius