Civilinė byla Nr. e2-908-155/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19389-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui AB (duomenys neskelbtini) dėl be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo,
n u s t a t ė :
ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą AB (duomenys neskelbtini) grąžinti 1710,66 Eur sumą, pervestą kaip Valstybinio socialinio draudimo pensiją į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) be pagrindo, nes nurodyta suma pervesta jau po pensijos gavėjo mirties, laiku negavus informacijos apie jo mirtį.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iki 2010-11-30 mokėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) V. R., pervedant ją į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenis apie V. R. mirtį (2010-03-29) iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos gauti tik 2011-04-28, todėl pasak ieškovo, laiku negavus informacijos apie V. R. mirtį, (duomenys neskelbtini) s nepagrįstai į V. R. sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) pervedė 5906,56 Lt (1710,66 EUR) pensijos už 2010-04-01 – 2010-11-30 laikotarpį, šios lėšos buvo įskaitytos po asmens sąskaitos savininko mirties. Ieškovo pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pensijos, kurių mokėjimas neterminuotas, mokamos iki gyvos galvos, o pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti“. Kadangi pensijos gavėjui mirus pasibaigia jo teisinis subjektiškumas, t. y. jis nebegali būti laikomas jam paskirtos išmokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa šio asmens nuosavybe, jo palikimo dalimi, (duomenys neskelbtini) s 2011-12-01 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, ar 5906,56 Lt (1710,66 EUR) nepagrįstai išmokėta pensijos suma yra V. R. sąskaitoje banke, ar po 2010-03-29 buvo atliekamos piniginės operacijos, nurodytai sumai esant V. R. sąskaitoje, spręsti klausimą dėl šios sumos grąžinimo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė informaciją apie V. R. sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį (5906,56 Lt) bei paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) neturi teisės išmokėti lėšų iš mirusio banko kliento sąskaitos, nes LR įstatymuose nėra numatyti atvejai, kai lėšos gali būti nurašomos trečiųjų asmenų (lėšų mokėtojų) prašymu be sąskaitos savininko ar jo įpėdinio sutikimo, o sąskaitoje esančios yra paveldimos bendrais įstatymo numatytais pagrindais, t.y. prasideda paveldėjimo santykiai, ir lėšos banko sąskaitoje yra paveldimos bendrais įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-376-415/2015 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo ir permokų grąžinimo, 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pasisakė, kad paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams, todėl šioje byloje esminę teisinę reikšmę įgyja aplinkybės, ar asmenys jų mirties dieną turėjo teisę į pensijų sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje. Kadangi po asmenų mirties ieškovas į šių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke (duomenys neskelbtini) pervedė pensijas už laikotarpį, kai jie jau buvo mirę, t.y. pasibaigus pensijų teisinių santykių subjektiškumui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad mirusieji asmenys palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. Ieškovas pažymi, kad Centrinės hipotekos 2015-05-28 pateiktais duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų V. R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl atsakovas turėtų (duomenys neskelbtini) grąžinti mirusiems asmenims neteisėtai įskaitytas lėšas remiantis LR CK 6.237 str. 1 d.
Atsakovas AB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tarp šalių šiuo metu padaugėjo panašaus pobūdžio bylų ir Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą analogiško pobūdžio byloje bei 2015-10-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2470-603/2015, kuria tinkamai išaiškino analogiško pobūdžio teisinius santykius ir nors nepritaręs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktam teisės normų aiškinimui, tačiau iš esmės tenkino jų reikalavimus, todėl atsakovas įsitikinęs, kad šioje byloje teismas galėtų priimti analogišką sprendimą ir taip išspręsti ginčą iš esmės. Remiantis 2015-10-12 nutartimi Nr. e2A-2470-603/2015 Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-10-23 jau išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-32262-910/2015, t.y. prašo remtis CK 6.922 str. nuostatomis, kurios numato, jog lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, tik teismo sprendimo pagrindu. Atsakovas šiuo atveju iš esmės neprieštarauja, jog teismas įpareigotų AB (duomenys neskelbtini) iš V. R. sąskaitos nurašyti ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą pervesti V. R. sąskaitoje esantį lėšų likutį tuo atveju, jeigu šioje konkrečioje situacijoje teismas remsis CPK 93 str. 4 d. dalimi bei 96 str. 5 d. dalimi, ir iš AB (duomenys neskelbtini) nepriteis jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių atsiras.
Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškinį palaiko ir informuoja teismą, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d, paskelbė sprendimus analogiškose bylose Nr. e2-32262-910/2015 ir e2-10270-466/2015, kuriais prašo remtis.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokėjo V. R. valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, pervedant ją į AB (duomenys neskelbtini) esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-03-29 V. R. mirė, tačiau duomenys apie mirties faktą (duomenys neskelbtini) gauti tik 2011-04-28, todėl į veikiančią V. R. sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke buvo pervesta 5906,56 Lt (1710,66 eurų) pensija už 2010-04-01 – 2010-11-30 laikotarpį. 2011-12-01 pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau bankas 2011-12-09 raštu atsisakė grąžinti valstybinio socialinio draudimo lėšas, motyvuojant, jog bankas neturi teisinio pagrindo patenkinti (duomenys neskelbtini) 2011-12-01 prašymo grąžinti minėtą sumą.
Dėl ieškinio reikalavimo
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Taigi 2010 m. kovo 29 d. mirus V. R., pensija jam negalėjo būti mokama. Darytina išvada, kad ieškovas turi pagrindo reikalauti grąžinti be teisinio pagrindo į V. R. banko sąskaitą po jo mirties pervestas sumas.
Kartu pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta teisinga pozicija, jog bankas nėra įgijęs nuosavybės teisės į mirusiosios lėšas, todėl pagrįstai atsisakė nurašyti lėšas iš V. R. sąskaitos be kliento ar jo įpėdinių nurodymo (CK 6.922 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl ieškovas neturi galimybių kreiptis į galimus palikėjo įpėdinius dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo.
Šiuo konkrečiu atveju, netenkinus ieškinio, susiklostytų tokia teisinė situacija, kad, esant aiškioms faktinėms aplinkybėms, iš esmės pripažinus ieškovo teisę susigrąžinti į mirusiojo sąskaitą be pagrindo pervestas lėšas, ieškovo teisės nebūtų apgintos vien dėl to, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neteisingai teisiškai kvalifikuoja šalių santykius.
Pažymėtina, kad bet kurio asmens kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2010-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas teisingai pažymi, kad pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iš kliento sąskaitos nurašomos kliento nurodymu. Tačiau, be kliento nurodymo, lėšos dar gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių šalys iš esmės neginčija, į tai, kad teismas nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.922 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti Banką nurašyti mirusiojo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurias ieškovas pervedė pensijos gavėjui po šio mirties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau kartu pažymėtina tai, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo AB (duomenys neskelbtini) veiksmai, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisia.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą AB (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nurašyti nuo mirusiojo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) ,1710,66 Eur (5906,56 Lt) sumą ir pervesti ją ieškovui (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Krušnienė