Civilinė byla Nr. e2A-931-1092/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00621-2020-4

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.16.9; 3.3.1.14

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2244-639/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui S. R. (S. R.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. R. 406,52 Eur skolos, 924,42 Eur delspinigių, 40,65 Eur baudos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2.       Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas S. R. 2007 m. liepos 5 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707632962 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatus „Sony W55-Konstantinas-719“ ir „Samsung S800-569“, taip pat korteles „SD 1GB-1036“ ir „MS1 GB-1036“ (toliau – Prekės). Atsakovas pagal Sutarties mokėjimo grafiką bei šalių sutartas sąlygas su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas jai 406,52 Eur. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į neįvykdytą atsakovo S. R. prievolę kartu su teise į netesybas naujajai kreditorei UAB „Kapitalo valda“. Ieškovė atsakovui Sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perleidimo bei raginimą padengti įsiskolinimą, taip pat ėmėsi kitų ikiteisminių skolos išieškojimo priemonių, tačiau įsiskolinimo išieškoti nepavyko.

3.       Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. R. 406,52 Eur skolos, 146,35 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad pagal tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo S. R. sudarytos Sutarties sąlygas atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. jokių įmokų už įsigytas Prekes nemokėjo. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus. Atsakovas Sutarties nenutraukė, Prekių negrąžino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditore (nei pradine, nei naująja) nebendradarbiavo, tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo S. R. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ priteistina 406,52 Eur skola.

6.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d., pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. sausio 28 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius, kurių suma kreipimosi į teismą dienai jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovės teiginiai, kad 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“ nepagrįsti įrodymais. Duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

7.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Todėl nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (924,42 Eur) palyginus su pagrindine skola (406,52 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

8.       Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus bei remdamasis Lietuvos apygardų teismų praktika analogiškose bylose, nusprendė sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistinus delspinigius, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant šalių Sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 146,35 Eur (406,52 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

9.       Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo S. R. 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktų Prekių vertės už Sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasikeitė atsakovo telefono numeris. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10.       Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo, priteisiant iš atsakovo S. R. 924,42 Eur delspinigių, 40,65 Eur baudą bei atitinkamai patikslinant priteistinas metines procesines palūkanas. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 18 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams ir baudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, savo inciatyva taikyti ieškinio senatį, kaip tai nustatyta CK 1.126 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas prašymo taikyti sutrumpintą ieškinio senatį nėra pateikęs.

10.2.                      Teismas taip pat klaidingai atsisakė priteisti baudą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji Sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Tačiau Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo laikyti vartotoju, o ieškovės – kredito davėja, ir atitinkamai taikyti VKĮ nuostatas.

10.3.                      Ieškovės manymu, visa atsakomybės dėl skolos padengimo našta negali būti perkeliama vien tik kreditorei. Pats atsakovas ilgą laikotarpį neatsiskaitė su kreditore, su ja nebendradarbiavo, nebuvo aktyvus, nesidomėjo skola, nesiekė taikaus ginčo išsprendimo. Pats atsakovas nėra sąžiningas ir jo piktybinis neveikimas negali būti pateisinamas buvimu silpnesne Sutarties šalimi. Teismo priteistas sumažintas delspinigių dydis yra per mažas, skatinantis tokius nesąžiningus asmenis ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiauti nei su kreditore, nei su teismu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas S. R. 2007 m. liepos 5 d. sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė nupirko iš pardavėjos UAB „Avitelos prekyba“ Prekes ir jas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo per 7 mėnesių terminą sumokėti Prekių kainą pagal Sutartyje numatytą mokėjimą grafiką bei sumokėti kitus Sutartimi numatytus mokesčius. Sutarties 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo lizingo davėjai pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamos Prekės. Sutarties 5.5 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo per 5 dienas informuoti pradinę kreditorę, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Prekių laikymo vieta. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimo grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2 punktu šalys taip pat susitarė, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimus, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 proc. neišpirktų Prekių vertės dydžio baudą.

14.       Atsakovas S. R. sumokėjo tik pirmąją įmoką, bet tolimesnių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei 406,52 Eur (1 403,62 Lt). Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į neįvykdytą atsakovo S. R. prievolę kartu su teise į netesybas naujajai kreditorei UAB „Kapitalo valda“.

15.       Ieškovė nurodo, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui išsiuntė pranešimą kartu su raginimu padengti įsiskolinimą, bet atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimą perdavė skolos išieškojimą skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“ (ieškovė nėra pateikusi tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų). Tačiau skolos išieškoti jai nepavyko. Ieškovė, vadovaudamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sumažino apskaičiuotą delspinigių dydį iki 0,05 procentų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d., t. y. už 4 548 dienas, ir paskaičiavo 924,42 Eur delspinigių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 40,65 Eur baudą už Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimų nevykdymą.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau vis tiek atsakovui skaičiavo delspinigius už daugiau kaip 10 metų laikotarpį, kurių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos apygardų teismų praktika analogiškose bylose, teismas nusprendė sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistinus delspinigius, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant šalių Sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 146,35 Eur (406,52 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

17.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma argumentuodama, jog teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams ir baudai, nors pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 6.73 straipsnį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant šalies reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.

18.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, netaikė ieškinio senaties delspinigiams ar baudai. Šiuo atveju teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.).

19.       Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašoma priteisti 924,42 Eur delspinigių suma, paskaičiuota už 4 548 dienas, yra aiškiai per didelė. Aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (406,52 Eur), Sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, sudaro pagrindą spręsti, kad prašomų priteisti delspinigių sumažinimas iki 146,35 Eur atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

21.       Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą laikė vartotoju ir taikė VKĮ nuostatas, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis buvo išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis.

22.       Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 1.39 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK 6.2281 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo S. R.. Pagal įsigytų Prekių pobūdį (fotoaparatai su priedais) bei tai, kad Prekes įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius ir atitinkamai taikė vartotojų teisių apsaugos nuostatas.

23.       Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

24.       Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

25.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

26.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas iš atsakovo ieškovės naudai nepagrįstai nepriteisė 40,65 Eur dydžio baudos. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo S. R. 40,65 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos Prekių vertės, nes ieškovei atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis su juo susisiekti nepavyko ir atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, taip pat nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo atsakovą pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasikeitė atsakovo telefono numeris, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.

27.       Kaip jau minėta anksčiau, teismas turi teisę spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovei priteisti 146,35 Eur dydžio delspinigiai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei papildomai priteisti baudą nėra pakankamo pagrindo – priteisti delspinigiai yra protinga ir pakankama sankcija už visus atsakovo padarytus Sutarties pažeidimus. Be to, ieškovė nepateikė atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų. Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad pareikalavo atsakovą pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle. Nors iš bylos medžiagos ir yra pagrindas daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau ieškovė, kaip minėta, nepateikė atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų, taip pat neįrodinėjo, kad dėl pasikeitusių kontaktinių duomenų patyrė su teismo procesu nesusijusių išlaidų, kurių teismo priteisti delspinigiai nekompensuoja.

28.       Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                              Raimonda Andrulienė

                                                         Aurimas Brazdeikis

                                                         Marius Dobrovolskis