Civilinė byla Nr. e2A-352-924/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09012-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3;
2.6.10.5.2.17; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skandea“, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. B., A. K., S. K., A. K., A. G., A. G., A. K., A. C., A. V. (dabar S.), A. B., A. G., A. P., A. S., A. V., A. D., A. I., A. P., A. K., A. R., D. B., D. D., D. T., D. A., D. V., D. S., D. N., D. A., D. J., D. G., D. K., E. A., E. K., E. S., E. K., E. A., E. Š., E. B., E. V., G. G., G. K., G. J., G. T., G. L., G. J., G. N. (dabar T.), H. E., I. B., I. G., I. G. (dabar N.), I. P., I. Y., I. J., J. M., J. V., J. B., J. B., J. P., J. S., J. G., J. G., J. N., J. E., K. A., K. M., K. T., I. U., M. U., J. V., T. V., V. K., T. L., M. A., I. K., L. A., J. B., J. R., R. Š., R. V., I. G., J. N., J. Č., L. Č., G. A., D. K., S. L., R. L., L. B., V. K., M. G., E. A., A. A., A. F., R. A. F., T. A., K. D., E. Š., K. C., K. I., L. S., L. B., L. B., L. K., L. K., M. A., M. K., M. L., M. I., M. K., M. V., M. L., M. P., M. Š., N. Š., N. Č., N. J., O. R., O. D. B., R. J., R. G., R. J., R. A., R. L., R. K., R. P., R. Š., R. T., R. P., R. G., S. A., S. K., S. V., S. B., T. K., T. M., U. G. V., V. B., V. K., V. A., V. J., V. M., V. B., V. N., V. J., V. K., V. J. J., V. J., V. N., V. R., Z. B., Ž. A., V. M., V. M., V. K., A. S., G. Ž., D. Ž., R. Z., T. J., G. J.-K., D. K., A. V., S. K., R. B., S. B., M. M., Ž. M., P. J., L. T., J. T., P. K., V. P., K. P., G. B., J. P., S. K., G. D., E. K., M. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skandea“ (toliau – ir atsakovė) veiksmus įrengiant kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808 ir horizontalaus kelio ženklinimą 1.27 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausančio servituto teritorijoje, bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos (toliau – ir policija) veiksmus, išdėstytus 2022 m. gegužės 24 d. rašte (sprendime, kuriuo atsisakyta panaikinti kelio ženklų derinimą) bei įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808 ir horizontalaus kelio ženklinimą 1.27 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Skandea“ neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, skirti atsakovei 10 000 Eur baudą ir pripažinti ieškovams teisę pašalinti kelio ženklus patiems, kartu išieškant iš atsakovės UAB „Skandea“ reikiamas išlaidas; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ grąžinti ieškovams priklausančius metalinius tvoros segmentus (32 vnt.) bei metalinius tvoros stulpus (22 vnt.), o negalint atsakovei grąžinti šio turto, priteisti ieškovams iš atsakovės UAB „Skandea“ 19 544 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos užvedimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ netrukdyti ieškovams apsitverti segmentine 1,25 m aukščio tvora nustatytą ir išimtiniam ieškovų naudojimui paskirtą 0,06 ha kelio servituto (toliau – ir kelio servitutas) plotą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 17-2792 patvirtintame detaliojo plano brėžinyje bei nustatytą 2006 m. birželio 9 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6849 ir 2014 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-782 pagal pridedamą tvoros įrengimo schemą; 4) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovai yra 0,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai. Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su 0,8318 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai yra atsakovė UAB „Skandea“ ir šiame sklype pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai – tretieji asmenys. Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6948 J. M. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžintas natūra 0,5585 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojosi su ieškovų žemės sklypu, be to, ieškovų naudojamas privažiavimo kelias, dalis komunikacijų ir įvažiavimai į pastatus pateko į grąžintą žemės sklypą, todėl tuo pačiu Kauno apskrities viršininko spendimu grąžintame sklype buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis daiktas) per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 17-2792 buvo patvirtintas detalusis planas (toliau – ir detalusis planas), pagal kurį žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-782 buvo patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatyta, kad pirmiau minėtu apskrities viršininko sprendimu nustatytas kelio servitutas išlieka. Pagal detaliojo plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suprojektuoti atskiri įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) ir visas eismas sklype turi vykti ratu pagal sklypo ribas, o ieškovų naudojamas servituto kelias prie ieškovams priklausančių butų į šiuos suprojektuotus įvažiavimus nepatenka. Detaliojo plano rengimo viešojo svarstymo metu detaliojo plano organizatoriai nusprendė 600 kv. m kelio servitutą numatyti naudotis tik žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, o detaliojo plano organizatoriai (tuo metu buvę ginčo sklypo savininkai R. Š. ir A. Š.), atstovaujami Ž. V. (dabartinio atsakovės UAB „Skandea“ direktoriaus), sutikimą, kad kelio servitutu naudotųsi tik gretimo sklypo savininkai ir naudotojai patvirtino 2014 m. kovo 19 d. raštu. Po šio viešojo svarstymo, buvo pakeisti transporto organizavimo sprendiniai detaliajame plane ir vietoje numatomo įvažiavimo į sklypą per servituto kelią, buvo suprojektuotas lygiagrečiai atskiras įvažiavimas į ginčo sklypą. Detaliajame plane tarnaujančiojo daikto savininkai atsisakė teisės naudotis servituto keliu ir užtikrino ieškovų išimtinę teisę naudotis kelio servitutu. Atsakovė UAB „Skandea“ įsigijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastačiusi daugiabučius namus, 2019 m. persigalvojo dėl 2014 m. susitarimo, nevykdė detaliojo plano sprendinių – lygiagrečiai kelio servituto neįrengė atskiro 5,50 m pločio kelio automobilių eismui, todėl ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl įpareigojimo įrengti kelią. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir šis sprendimas buvo paliktas galioti tiek apeliacinio, tiek kasacinio teismo nutartimis. Nors teismo sprendimas vėliau buvo įvykdytas ir kelias įrengtas, tačiau atsakovė ir visas daugiabučio gyventojų automobilių srautas vis tiek važiuoja per ieškovų servituto kelią, kas pažeidžia ieškovų teises. 2020 m. atsakovė suderinusi su policija ženklų pastatymo schemą, prie ieškovams nustatyto servitutinio kelio pastatė kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808, ir atliko horizontalaus kelio ženklinimą 1.27 (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, apribojant ieškovų teisę laisvai naudotis servitutiniu keliu. Po šių kelio ženklų pastatymo ieškovai kreipėsi į policiją, prašydami panaikinti minėtų kelio ženklų įrengimą. Policija 2021 m. balandį priėmė sprendimą panaikinti kelio ženklų įrengimą (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. schemos suderinimą ir įpareigoti kelio savininką nustatyta tvarka pagal schemą įrengtus kelio ženklus pašalinti. Tačiau atsakovei pateikus naują prašymą policijai, ši priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino 2021 m. balandžio 9 d. išsiųstame pranešime nustatytą įpareigojimą kelio savininkui panaikinti minėtus kelio ženklus, motyvuojant, kad nėra duomenų apie ieškovų teisių pažeidimą. 2022 m. balandžio 12 d. ieškovai pateikė naują prašymą policijai, kuriuo prašė panaikinti kelio ženklų įrengimą (duomenys neskelbtini), suderinimą su policija ir pačius kelio ženklus. Policija 2022 m. gegužės 24 d. rašte nurodė, kad kelio savininkas pateikė prašymą derinti ženklus, nederinti kelio ženklų įrengimo schemos nebuvo jokio teisinio pagrindo, kad darbai susiję su kelių ženklų montavimu nėra priskiriama policijos funkcijoms, kad nėra duomenų, jog daikto savininkas piktybiškai trukdo kelio servituto turėtojui. Kadangi tiek administraciniais aktais, tiek įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir prejudiciniais faktais nustatyta, jog servitutiniu keliu turi teisę naudotis tik ieškovai, todėl atsakovės savavališkas kelio ženklų įrengimas, draudžiantis ieškovams sustoti jiems priskirtoje teritorijoje, negali būti pateisinamas. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nėra servituto turėtojai, jie servitutiniu keliu neturi teisės naudotis, todėl jokių eismo trukdymų nepatiria ir negali patirti. Jų judėjimui, išvažiavimui kitoje kelio pusėje stovinčios transporto priemonės niekaip netrukdo ir negali trukdyti. Policija 2022 m. gegužės 24 d. rašte atsisakydama panaikinti kelio ženklų suderinimą ne tik, kad nepaisė įsiteisėjusių teismo sprendimų, detaliojo plano sprendinių, tačiau visiškai nepaisė ieškovų teisių. Šiame rašte išdėstytas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių individualaus administracinio akto pagrindimą. Sprendime nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra derinami naujai įrengiami kelio ženklai Nr. 333, Nr. 808 privačiame žemės sklype, apribojant šalia esančio žemės sklypo servitutinio kelio savininkų teises, saugomas įstatymų. Jokiais faktais ir rašytiniais įrodymais nepagrindžiamas sprendimo argumentas, jog įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims. Automobilių eismo nukreipimas per servituto kelią prieštarauja ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 141, 1411, 146 punktų reikalavimams. Kelio ženklai įrengti be servituto turėtojų sutikimo, todėl atsakovė neturėjo teisės statyti kitų asmenų teises ribojančių ženklų, o policija neturėjo teisės derinti tokių ženklų pastatymo. Jokių aplinkybių ar grėsmių, sudarančių prielaidas apriboti eismą (duomenys neskelbtini) atkarpoje, nėra, todėl atsakovai neturi teisės uždrausti stovėjimo servitutiniame kelyje. Ieškovai iki nuosavybės teisių grąžinimo buvo apsitvėrę metaline tvora naudojamą teritoriją, tačiau atsakovė šią tvorą nugriovė ir sukrovė žemės sklype. 2019 m. atsakovė atliko neteisėtus savavališkus veiksmus ir be ieškovų sutikimo išsivežė ir pasisavino ieškovams priklausančius metalinius tvoros segmentus (32 vnt.) bei metalinius tvoros stulpus (22 vnt.), padarydama ieškovams 19 544 Eur nuostolius, ir iki šiol ieškovams šio turto negrąžino. Atsižvelgiant į nuolatinį ieškovų teisių pažeidinėjimą, jie pageidauja įrengti tvorą apsitveriant servitutinį kelią. Kadangi kelio servitutu naudojasi ir turi teisę naudotis tik ieškovai, todėl servituto aptvėrimas įstatymų reikalavimus atitinkančia tvora nepažeis trečiųjų asmenų teisių bei užtikrins ieškovų kaip servituto turėtojų teisę tik jiems naudotis servitutiniu keliu.
3. Atsakovė UAB „Skandea“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. policija pritarė eismo organizavimo schemai (duomenys neskelbtini), joje numatant 3 kelio ženklus Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, 1 papildomą lentelę Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ ir horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždraustą stovėti“, todėl atsakovė 2020 m. pabaigoje įrengė minėtus kelio ženklus. 2021 m. kovo 25 d. policijoje buvo gautas ieškovo T. T. prašymas dėl kelio ženklinimo panaikinimo. 2021 m. balandžio mėn. policija, atsižvelgdama į ieškovo T. T. gautą prašymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, panaikino eismo organizavimo schemos (duomenys neskelbtini), suderinimą ir pritarimą kelio ženklų Nr. 333, Nr. 808 įrengimui. 2021 m. balandžio 9 d. atsakovė kreipėsi į policiją su skundu dėl priimto sprendimo panaikinti kelio ženklus, pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, bendraturčių sutikimą, įgalinantį atsakovę minėtame žemės sklype statyti pastatus, statinius, tiesti komunikacijas, taip pat nuotrauką, kurioje užfiksuotas automobilių laikymas kelio važiuojamojoje dalyje iki minėtų kelio ženklų įrengimo, kai stovintis automobilis trukdo kitų transporto priemonių eismui. 2021 m. balandžio mėn. policija nustatė, kad panaikinus esamus kelio ženklus Nr. 333, bus panaikintas draudimas stovėti kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Kairėje kelio pusėje stovinčios transporto priemonės smarkiai ribotų kelio matomumą išvažiuojantiems iš požeminių garažų į stačią įkalnę, kur kelio matomumas jau ir taip yra ribotas. Toks transporto priemonių eismo organizavimas keltų grėsmę pėsčiųjų ir transporto eismo saugumui. Po atlikto patikrinimo ir eismo saugumo įvertinimo buvo priimtas sprendimas, kuriuo panaikintas nepagrįstas įpareigojimas kelio savininkui panaikinti kelio ženklus ir nuspręsta 2020 m. rugpjūčio 5 d. kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą palikti galiojančią. 2022 m. balandžio 7 d. ieškovai kreipėsi į policiją su prašymu panaikinti kelio ženklų suderinimą su policija ir įpareigoti atsakovę panaikinti kelio ženklus arba suteikti leidimą patiems ieškovams tai padaryti. 2022 m. gegužės 24 d. policija rašte nurodė, kad policija derindama kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą, vertino galimas grėsmes eismo saugumui. Kelio savininkas pateikė prašymą, kelio ženklų įrengimo schemą, nuosavybę patvirtinančius, įgaliojimus suteikiančius ir kitus reikšmingus dokumentus, todėl nederinti kelio ženklų įrengimo schemos nebuvo teisinio pagrindo. Darbai susiję su kelio ženklų montavimu ar demontavimu, nėra priskiriami policijos uždaviniams ir funkcijoms, taip pat policija nėra įgaliota išduoti leidimų kitiems asmenims atlikti tokio pobūdžio darbų. Policijoje nebuvo gauta duomenų, kad tarnaujančiojo daikto savininkas piktybiškai trukdo kelio servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamą teisę – eiti ir važiuoti keliu. Policija 2022 m. gegužės 24 d. raštu paliko galioti 2020 m. rugpjūčio 5 d. policijos patvirtintą eismo organizavimo schemą adresu (duomenys neskelbtini). Kelio ženklų ir kelio ženklinimo įrengimui nėra reikalingas daiktinių teisių turėtojų, šiuo atveju kelio servituto naudotojų, sutikimas. Įrengti kelio ženklai ir kelio ženklinimas neprieštarauja ieškovų naudai nustatytam servitutui, kadangi ieškovai turi teisę tik važiuoti transporto priemonėmis per nustatytą kelio servitutą, t. y. ieškovams nėra numatyta teisė valdyti 0,06 ha servitutinį kelią, esantį atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nenumatyta ir teisė servituto ribose statyti ar įrengti automobilių parkavimo aikštelę, tvorą. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. vykdomuoju raštu, vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007, nusprendė įpareigoti (duomenys neskelbtini) nugriauti ant pareiškėjoms R. P., V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius vartelius, automatinius vartus, tvoras, metalinius tinklus, nugriauti pavėsinę, sūpuokles bei pašalinti sodinius ir želdinius. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1442-451/2011 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir leido pareiškėjoms R. P. ir V. M. įvykdyti sprendime (duomenys neskelbtini) nurodytus įpareigojimus. 2019 m. atsakovė UAB „Skandea“, turėdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), ankstesnių savininkų leidimą, išmontavo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. vykdomajame rašte nurodytus metalinius tvoros segmentus ir metalinius tvoros stulpus bei padėjo juos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kampe. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad jie turi nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytus metalinius tvoros segmentus bei metalinius tvoros stulpus. Minėtų civilinių bylų duomenys patvirtina, kad ieškovų reikalaujami grąžinti metaliniai tvoros segmentai ir stulpai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai neturi teisės reikalauti grąžinti jiems niekada nepriklausiusio ir šiai dienai nepriklausančio turto. Į bylą pateikta lokalinė sąmata nepatvirtina ieškovų nurodomos aplinkybės, kad metalinių tvoros segmentų ir stulpų vertė yra 19 544 Eur, kadangi lokalinė sąmata neatitinka esminių lokalinės sąmatos formai ir turiniui keliamų reikalavimų, joje nėra detaliai aprašyti ir specifiškai nurodyti tie požymiai, kurie patvirtintų, kad būtent tos metalinės tvoros elementų, detalizuotų minėtose civilinėse bylose bendra vertė yra 19 544 Eur, taip pat lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta, kokia yra asmens, surašiusio sąmatą, kvalifikacija. Atsakovė reikalaujamų grąžinti metalinių tvoros segmentų ir metalinių tvoros stulpų savo dispozicijoje neturi bei neturi informacijos nei kur jie yra, nei kur jie galėtų būti. Atsakovė niekada nebuvo įpareigota saugoti neteisėtai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytos metalinės tvoros elementus, todėl negali būti atsakinga už metalinės tvoros nuostolių atlyginimą ieškovams. Atsakovė sutinka, kad kelio servitutu turi teisę naudotis tik ieškovai, tačiau pažymi, jog ieškovai turima daiktine teise neturi teisės piktnaudžiauti ir reikalauti daugiau teisių nei ieškovams suteikia nustatytos daiktinės teisės turinys/apimtis. Žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ant kurios yra numatytas kelio servitutas, nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims, už kurį žemės sklypo savininkai moka žemės mokestį. Ieškovų norima įsirengti tvora pažeis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises. Vien aplinkybė, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypo valdytojai ir gyventojai turi atskirą įvažiavimą prie jiems priklausančių butų, nereiškia, jog ieškovai apsitverdami kelio servitutą nepažeis atsakovės ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Leidus ieškovams apsitverti kelio servituto teritoriją, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teisės būtų pažeistos, kadangi faktiškai iš jų būtų atimta jiems priklausančio žemės sklypo dalis, taip pat teisė vaikščioti servitutiniame kelyje.
4. Atsakovas Kauno apskrities VPK (toliau – ir atsakovas) prašė reikalavimo dėl kelio ženklų įrengimo schemos suderinimo panaikinimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad policijoje suderinta kelio ženklų ir kelio horizontaliojo ženklinimo schema ir pagal ją sklypo savininko įrengti kelio ženklai yra neteisėti ir apriboja ieškovų teisę naudotis kelio servitutu. 2021 m. balandžio 12 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sublokuotų gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini), galimos automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos stačioje įkalnėje, įvažiavimuose į požeminius garažus. Panaikinus kelio ženklus Nr. 333, bus panaikintas draudimas stovėti kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Kairėje kelio pusėje stovinčios transporto priemonės smarkiai ribotų kelio matomumą išvažiuojantiems iš požeminių garažų į stačią įkalnę, kur kelio matomumas jau ir taip yra apsunkintas. Toks transporto priemonių eismo organizavimas keltų grėsmę pėsčiųjų ir transporto priemonių eismo saugumui. Po atlikto patikrinimo ir eismo saugumo įvertinimo (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas, kuriuo yra panaikintas 2021 m. balandžio 9 d. išsiųstame pranešime nustatytas įpareigojimas kelio savininkui panaikinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808. Taip pat priimtas sprendimas 2020 m. rugpjūčio 5 d. policijos suderintą kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą palikti galiojančią. 2022 m. balandžio 13 d. policijoje buvo gautas ieškovų prašymas panaikinti draudžiamųjų kelio ženklų, esančių (duomenys neskelbtini), suderinimą su policija ir įpareigoti atsakovę panaikinti kelio ženklus arba suteikti leidimą patiems ieškovams tai padaryti. Policija derindama kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą, vertino galimas grėsmes eismo saugumui. Kelio savininkas pateikė prašymą, kelio ženklų įrengimo schemą, nuosavybę patvirtinančius, įgaliojimus suteikiančius ir kitus reikšmingus dokumentus, todėl nederinti kelio ženklų įrengimo schemos nebuvo teisinio pagrindo. Darbai susiję su kelio ženklų montavimu ar demontavimu, nėra priskiriami policijos uždaviniams ir funkcijoms, taip pat policija nėra įgaliota išduoti leidimų kitiems asmenims atlikti tokio pobūdžio darbų. Policijoje nebuvo gauta duomenų, kad tarnaujančio daikto savininkas piktybiškai trukdo kelio servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamą teisę – eiti ir važiuoti keliu, sustoti iškrauti ar pakrauti krovinius. Policija neatsižvelgė ir nevertino (duomenys neskelbtini), gyventojams galimai kilusių nepatogumų dėl galimybės ar poreikio transporto priemones statyti ir nuolat laikyti kelyje su servitutu, kur šiuo metu yra įrengti eismo saugumą gerinantys draudžiamieji kelio ženklai, o ne automobilių stovėjimui skirtose jų pačių gyvenamųjų namų požeminėse automobilių saugyklose (garažuose). Įvertinus tai, kad keliu vyksta transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas, nėra draudžiama keliu naudotis aptarnaujančiajam ar taksi transportui, susidaro būtinybė kelią tvarkyti ir prižiūrėti, žiemos metu valyti sniegą bei atlikti kitus priežiūros darbus. Įrengti kelio ženklai (duomenys neskelbtini) nėra pertekliniai, eismo saugumo neblogina, o taip pat gali padėti kelio savininkui užtikrinti kelio savininko prievoles.
5. Tretieji asmenys A. K., Z. B., A. G. ir M. Š. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims, ieškovams yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), tačiau nenaudoti servitutinį kelią kaip transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar kitais ne servituto esmės poreikiais. Tai reiškia, kad servitutinis kelias skirtas tik transporto priemonių važiavimui, tačiau ne jų parkavimui. Kelio ženklų įrengimas ir horizontalaus kelio ženklinimas yra įrengtas vadovaujantis teisės aktais ir suderintas su policija. Panaikinus ženklus ir horizontalaus kelio ženklinimą, servitutinio kelio užstatymas taptų ypatingai pavojingas tretiesiems asmenis, kadangi įvykus nelaimei specialiosioms tarnyboms privažiuoti ir suteikti (duomenys neskelbtini) namo gyventojams pagalbą taptų sudėtinga ar netgi neįmanoma. Bet kokios kliūtys, tai yra kūgiai, bortai ar tvoros aptvėrimas (ties servitutiniu ir įrengtu atskiru keliu) sudarytų nesaugias eismo sąlygas. Dvi važiuojamosios dalys negali būti atskiriamos jokiomis kliūtimis tuo labiau tvora.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovei UAB „Skandea“ 4 500,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 944,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Ieškovams bendrąja daline nuosavybės teise priklauso 0,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).
7.2. Atsakovei UAB „Skandea“ ir tretiesiems asmenims bendrąja daline nuosavybės teise priklauso 0,8318 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).
7.3. Atsakovė UAB „Skandea“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1176 pagrindu, šį sklypą užstatė daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir pardavė tretiesiems asmenims (2023 m. gegužės 4 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis atsakovė šiame žemės sklype jokio nekilnojamojo turto neturi).
7.4. Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6948, atkūrus J. M. įpėdiniams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžinus natūra 0,5585 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžintame sklype buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis daiktas) per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
7.5. 2014 m. detaliojo plano rengimo viešojo svarstymo metu detaliojo plano organizatoriai – tuometiniai ginčo sklypo savininkai R. Š. ir A. Š., atstovaujami UAB „Skandea“ direktoriaus Ž. V., nusprendė 600 kv. m kelio servitutą numatyti naudotis tik žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, ir tai patvirtino 2014 m. kovo 19 d. raštu.
7.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 17- 2792 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m. žemės sklypą (šiuo metu (duomenys neskelbtini)).
7.7. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-782 buvo patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatyta, kad pirmiau minėtu apskrities viršininko sprendimu nustatytas 0,06 ha kelio servitutas išlieka.
7.8. Atsakovė UAB „Skandea“, gavusi policijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. pritarimą jos parengtai eismo organizavimo schemai (duomenys neskelbtini), ten įrengė 3 kelio ženklus Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, 1 papildomą lentelę Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ ir horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždraustą stovėti“.
7.9. 2021 m. balandžio 9 d. policija panaikino eismo organizavimo schemos (duomenys neskelbtini), suderinimą ir pritarimą kelio ženklų Nr. 333, Nr. 808 įrengimui. Atsakovei UAB „Skandea“ apskundus šį sprendimą, policija panaikino 2021 m. balandžio 9 d. pranešimą, kuriuo kelio savininkas įpareigotas panaikinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808, (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu policijos suderintą kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą paliko galioti.
7.10. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007 konstatuota, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje, už ką 2004-2005 metais bendrijos pirmininkas buvo baustas administracine tvarka, reikalaujant nugriauti tvorą, o ieškovėms R. P. ir V. M. paveldėjus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jų reikalavimu teismas nusprendė įpareigoti bendriją nugriauti nelegaliai pastatytus vartelius, automatinius vartus ir tvoras, kaip pažeidžiančius ieškovių teises. Atsakovei nevykdant šio sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1442-451/2011, vykdymo procese pakeitė 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007 vykdymo tvarką ir leido ieškovėms pačioms įvykdyti įpareigojimus atsakovei (duomenys neskelbtini) šios lėšomis.
7.11. Policijos medžiaga pagal pranešimą ROIK 0119000347193 nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d. gautas D. V. pranešimas dėl senos tvoros krovimo į automobilį (duomenys neskelbtini) be šeimininkų leidimo. Policijos pareigūnams nuvykus į vietą, pranešėjas paaiškino, kad statybininkai pervežė tvorą į kitą vietą ir nesutinka atiduoti. Statybų rangovas T. K. paaiškino, kad tvorą grąžins jos savininkams, nes reikės pateikti sąskaitą už nelegaliai pastatytos tvoros išmontavimą.
7.12. Rangovo K. Š. sudarytoje lokalinėje sąmatoje, sudarytoje 2022 m. birželio mėn. kainomis, nurodyta, kad tvoros segmentų gamybos, gruntavimo, dažymo, tvoros stulpų, jų gruntavimo, dažymo bendra vertė yra 19 544 Eur.
8. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į ieškovų naudojamo kelio servituto turinį, leidžiantį nurodytu keliu važiuoti, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad policija, derindama ginčijamą kelio ženklų įrengimo schemą su atsakove, privalėjo gauti jų, kaip servituto naudotojų, sutikimus, yra nepagrįsta.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teiginius dėl kelio ženklų įrengimo be pagrindo ir neteisėtų atsakovo Kauno apskrities VPK veiksmų paneigia Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2022 m. balandžio mėnesį atlikto patikrinimo dėl ginčijamų ženklų išvados ir 2022 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 20-S-7503 išdėstytos aplinkybės, kur nurodoma, kad policija, gavusi kelio savininko prašymą su pagrindžiančiais dokumentais derinti kelio ženklų įrengimo schemą (duomenys neskelbtini), vertino galimas grėsmes eismo saugumui ir nustatė, kad kairėje kelio pusėje stovinčios transporto priemonės smarkiai riboja kelio matomumą išvažiuojantiems iš požeminių garažų į stačią įkalnę, kur kelio matomumas jau ir taip yra ribotas, o tai kelia grėsmę pėsčiųjų ir transporto eismo saugumui. Duomenų, kad tarnaujančio daikto savininkas piktybiškai trukdo kelio servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamą teisę – eiti ir važiuoti keliu, sustoti iškrauti ar pakrauti krovinius, patikrinimo metu nebuvo gauta.
10. Teismas sprendė, kad atsakovo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos veiksmai, 2022 m. gegužės 24 d. panaikinus savo ankstesnį nutarimą ir palikus galioti suderintą kelio ženklų įrengimo schemą, yra teisėti, kadangi atlikti tikslu organizuoti saugų transporto priemonių eismą, kas nepažeidžia ieškovų teisių.
11. Teismas atsakovės UAB „Skandea“ veiksmus, įrengiant draudžiamuosius kelio ženklus pagal suderintą su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba kelio ženklų įrengimo schemą, vertino kaip teisėtus, atliktus, siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas servitutiniame kelyje, kaip tai numatyta kelio savininkams Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje.
12. Teismas darė išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, atsakovų ginčijamuose veiksmuose įstatymo pažeidimų nekonstatuota, draudžiamieji kelio ženklai įrengti teisėtai, atsižvelgiant į eismo saugumo sąlygas. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad įrengti kelio ženklai tiesiogiai trukdo jiems naudotis nustatytu kelio servitutu – transporto priemonėmis važiuoti per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
13. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė teismui pakankamų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, o kelio ženklų įrengimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, ar kad jis neatitinka įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
14. Teismas nurodė, kad ieškovai savo nuosavybėn butus įsigijo 2004–2015 metais, nekilnojamojo turto įsigijimo sutartyse tvoros kaip pirkimo pardavimo objekto nebuvo. Liudytojo J. D., šios bendrijos pirmininko, parodymais nustatyta, kad tvora nepriklauso (duomenys neskelbtini), kurios nariai yra ieškovai. Tvora buvo pastatyta už namo gyventojų pajus, jokių dokumentų nebuvo, tvora buvo pastatyta nelegaliai ir ją vėliau teismo sprendimu nugriovė. Teismo vertinimu, ieškovai byloje nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad prašoma grąžinti išardyta metalinė tvora yra jų nuosavybė. Nenustačius duomenų apie tvoros priklausomumą ieškovams, teismas dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ netrukdyti ieškovams apsitverti segmentine 1,25 m aukščio tvora nustatytą ir išimtiniam ieškovų naudojimui paskirtą 0,06 ha kelio servituto plotą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, kadangi pagal 2023 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą atsakovė UAB „Skandea“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokio nekilnojamojo turto neturi ir nėra materialiai suinteresuota ir atsakinga dėl šios ieškinio dalies. Įrodymų, kad atsakovė, nebūdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, trukdytų ieškovams įgyvendinti savo teises, į bylą nepateikta.
16. Teismas darė išvadą, kad ieškinio dalis dėl įpareigojimo netrukdyti ieškovams apsitverti segmentine 1,25 m aukščio tvora nustatytą ir išimtiniam ieškovų naudojimui paskirtą 0,06 ha kelio servituto plotą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pareikšta netinkamam atsakovui, ieškovai nesutiko jį pakeisti tinkamu, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovai L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, kurių didžioji dalis yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, netyrė ir neįvertino įrodymų visumos, kuri aiškiai patvirtina, jog atsakovės kelio ženklų įrengimas buvo tik atsakovės neteisėtas būdas trukdyti ieškovams naudotis servitutiniu keliu bei išvengti administracinių aktų, detaliojo plano bei įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo, tam, kad tretieji asmenys – daugiabučių namų gyventojai faktiškai galėtų naudotis servituto kelio dalimi, kaip patogesniu pravažiavimu.
17.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti motyvuotu, kadangi spręsdamas šalių ginčą, teismas nepasisakė kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad abiejų atsakovų veiksmai savo esme ir siekiamais tikslais neprieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams, detaliojo plano sprendiniams, kokiu teisiniu reglamentavimu pateisinami atsakovų veiksmai, nepaaiškinama kokios realios grėsmės egzistavo trečiųjų asmenų ir atsakovės eismo saugumui privačiame sklype, ypač servitutinio kelio dalyje, kuria atsakovė UAB „Skandea“ ir tretieji asmenys neturi teisės naudotis, kurios sudarytų pagrindą įrengti draudžiamuosius kelio ženklus. Teismas nepasisakė kaip įvertino šalių pateiktus įrodymus, kodėl juos atmetė ar kodėl jais vadovavosi. Įstatymo normų pacitavimas ir abstraktus nurodymas bylos medžiagos ar nurodymas, kad teismas įvertino bylos faktines aplinkybes, kai net neaišku, kokias, nelaikytinas motyvais.
17.3. Nagrinėjamoje byloje buvo pakankamai įrodymų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, o kelio ženklų įrengimas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, kurie jau eile įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių buvo apginti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tais teismų sprendimais, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriomis buvo atskleista šio ginčo servitutinio kelio suvaržymų apimtis, ieškovų pripažintų teisių apimtis, kaip ir aiškiai nustatytas draudimas atsakovės UAB „Skandea“ ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo savininkams naudotis kelio servitutu ir trukdyti šio kelio naudojimą ieškovams.
17.4. Toje servitutinio kelio dalyje, kuri atsakovės paženklinta geltonu zigzagu draudžiančiu automobiliams sustoti (stovėti), faktiškai atsakovė ir tretieji asmenys – daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai važiuoja savo transporto priemonėmis, nors tokios teisės neturi tiek pagal detaliojo plano sprendinius, tiek pagal susitarimą ir įsiteisėjusius teismų sprendimus. Atsakovė privalėjo įsirengti atskirą pravažiavimo kelią, greta ieškovų naudojamo servitutinio kelio, ir nors tą po kelių metų bylinėjimosi teisme ir padarė, tačiau faktiškai įrengtas naujas pravažiavimo kelias daugiabučių gyventojų dažnai naudojamas kaip automobilių parkavimo zona, eliminuojant galimybę šia atkarpa naudotis kaip pravažiavimo keliu. Dėl šios situacijos atsakovei ir daugiabučių namų gyventojams ir nepatogu, kad ieškovai savo automobilius stato šiai dienai zigzagu pažymėtoje atkartoje, kaip tą darė dvidešimt metų, nes tokiu būdu daugiabučio gyventojai nebegali naudotis šia servitutinio kelio dalimi, kaip pravažiavimo keliu. Teismo sprendime pacituoti atsakovų argumentai, jog kelio ženklai buvo įrengti teisėtai, kadangi toks jų įrengimas neprieštarauja teisės aktams, laikytini formaliais, neatskleidžiančiais šios bylos esmės ir tikrųjų šiais veiksmais siektų atsakovės tikslų.
17.5. Teismų yra nustatyta, kad išimtinai ieškovai yra servitutinio kelio naudotojai, o kelių ženklų įrengimas savo esme riboja servituto dydį, apimtį ir ribas, todėl nei atsakovė UAB „Skandea“, nei atsakovas Kauno VPK negalėjo apriboti servituto turinio, o tuo pačiu ir ieškovų teisės naudotis servitutiniu keliu.
17.6. Ieškovai naudodamiesi servitutu, įskaitant ir automobilių statymą, netrukdo ir negali trukdyti pėsčiųjų trečiųjų asmenų transporto priemonių eismui, kadangi jis servitutinio kelio dalyje negali vykti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų ir trečiųjų asmenų versijų ir pateiktų paaiškinimų prieštaringumo, kadangi tretieji asmenys ir atsakovė teigė, kad nesinaudoja servitutinio kelio dalimi, tačiau tokiu atveju, jie neturėtų jokio intereso servitutinio kelio dalyje įrengti stovėjimą draudžiančius ženklus, kadangi jų teisė privažiuoti, išvažiuoti turi būti užtikrinta atskiroje įrengto kelio dalyje pagal detaliojo plano sprendinius. Šis atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijų prieštaringumas patvirtina, kad servitutiniu keliu jie iš tiesų naudojasi, o tokiam neteisėtam kelio naudojimui ir trukdo ieškovų pastatyti automobiliai.
17.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių aiškių ir ieškovams suprantamų motyvų, kokiu teisiniu pagrindu buvo atmesti ieškovų argumentai, kad atsakovės ženklų įrengimas, draudžiantis ieškovams sustoti išimtinai jų naudojimuisi priskirtoje teritorijoje (servituto dalyje), buvo įrengtas neegzistuojant tokių ženklų įrengimo teisiniams ir faktiniam pagrindui. Taip pat ieškovams nesuprantama, kokiu pagrindu buvo atmesti jų argumentai, kad 2022 m. gegužės 24 d. atsakovo Kauno apskrities VPK rašte išdėstytas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.
17.8. Atsakovė Kauno apskrities VPK priėmė du vienas kitam prieštaraujančius administracinius sprendimus, t. y. vienu kartu pripažino, kad ženklų įrengimas neteisėtas, kitu gi kartu visgi vertino, jog ženklai įrengti teisėtai, ir tą padarė tų pačių faktinių aplinkybių ir tų pačių duomenų pagrindu. Tokie atsakovo kaip valstybinės institucijos veiksmai yra nesuderinami su jam patikėtomis viešojo administravimo funkcijomis.
17.9. Atsakovas Kauno apskrities VPK, priimdamas sprendimą leisti įrengti kelio ženklus ir atsisakydamas panaikinti jų derinimą, pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus, pažeidė įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir administraciniais aktais nustatytą ir išaiškintą servitutinio kelio turinį ir apimtį, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Atsakovė UAB „Skandea“, pastatydama draudžiančius stovėti kelio ženklus, pažeidžia ieškovų teises netrukdomai naudotis servitutiniu keliu. Atsakovo Kauno apskrities VPK sprendimas suderinti schemą yra neteisėtas ir nepagrįstas, schema parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, derinimo žymą ant prašymo įrengti kelio ženklus uždėjęs Kauno apskrities VPK policijos pareigūnas viršijo jam numatytus įgaliojimus, eismo organizavimo schemą atliko pažeisdamas nustatytą teisinį reglamentavimą bei ieškovų teises, todėl pirmasis ieškinio reikalavimas turėtų būti patenkintas.
17.10. Priešingai teismo išvadoms, aplinkybes, kad UAB „Skandea“ pasisavinta tvora priklausė ieškovams patvirtino liudytojų D. V., J. D. ir T. K. parodymai, iš policijos išreikalauta medžiaga. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kad ieškovų 2004–2015 metais įsigyto turto pirkimo–pardavimo sutartyse tvora nebuvo paminėta, kaip pirkimo–pardavimo objektas, savaime nereiškia, jog tokia tvora neegzistavo ar nebuvo ieškovų nuosavybės objektas. Tvoros segmentai yra kilnojamas turtas ir jo registracija nereikalinga.
17.11. Nors ieškovai ir buvo (duomenys neskelbtini) nariai, tačiau tvora buvo statoma iš jų asmeninių, o ne bendrijos lėšų. Iš teismo sprendimo turinio visiškai nesuprantama, kam gi be ieškovų galėjo priklausyti ginčo tvora. Praėjus ilgam laikui nuo tvoros įrengimo nebuvo išsaugoti tvoros elementų įsigijimo ir jos montavimo išlaidų dokumentai, tačiau teismo reikalavimas tokius dokumentus pateikti, yra neteisingas ir neproporcingas, juo labiau įvertinus, jog ginčo dėl tvoros egzistavimo ir priklausomybės iki šios bylos inicijavimo niekada nebuvo.
17.12. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų nuosavybės teisių įrodymų nebuvimo, paneigia Kauno apskrities VPK 2019 m. liepos 17 d. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareigūnui telefonu susisiekus su statybos direktoriumi Ž. (pastaba – atsakovės UAB „Skandea“ vadovas), kuris paaiškino, kad jokių konfliktinių situacijų šioje situacijoje neįžvelgia. Gyventojams paaiškinta, kad tai buvo daroma vykdant teismo priimtą nutartį, ir, kad po tvoros demontavimo ji bus grąžinta jos savininkams kada jie pateiks prašymą. Tarnybiniame pranešime fiksuota ne tik tai, kad tvorą demontavo ir savavališkai išvežė UAB „Skandea“ vadovas, bet ir tai, kad atsakovei buvo suprantama, jog tvora priklauso ieškovams, užfiksuotas UAB „Skandea“ vadovo įsipareigojimas ir pažadas grąžinti šią tvorą jų savininkams – ieškovams. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai eilę kartų nuo 2019 metų reiškė prašymus atsakovei grąžinti tvorą, tačiau atsakovė atsisako grąžinti tvorą arba atlyginti nuostolius už pasisavintą turtą.
17.13. Ieškovų prašymas dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieškovams tvora apsitverti išimtiniam jų naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį, yra teisėtas ir pagrįstai, nes ieškovų supratimu, tai yra vienintelis būdas apsiginti nuo atsakovės UAB „Skandea“ neteisėtų veiksmų, kuriais ilgą laiką, net ir priėmus palankius teismo sprendimus, yra pažeidinėjami ieškovų interesai ir teisėti lūkesčiai. Be to, ieškovai prašo teismo leisti statyti tokią tvorą (tvoros tipą ir rūšį), pagal tvoros įrengimo schemą, kurią galiojančios teisės normos leidžia įrengti nesant besiribojančių sklypo savininkų sutikimo.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Skandea“ prašo ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Aplinkybės, kad nustatytu kelio servitutu turi teisę naudotis (juo transporto priemonėmis važiuoti) tik ieškovai, atsakovė UAB „Skandea“ neginčijo, tačiau ieškovai turima daiktine teise neturi teisės piktnaudžiauti ir reikalauti daugiau teisių nei ieškovams suteikia nustatytos daiktinės teisės turinys/apimtis. Priešingai nei nurodo ieškovai, aplinkybė, kad ieškovai dvidešimt metų statė savo automobilius servitutiniame kelyje, nekeičia nustatyto servituto apimties. Be to šios aplinkybės ieškovai pirmosios instancijos teisme nenurodė ir neįrodinėjo, ją nurodė tik apeliaciniame skunde. Nei ieškovų apeliaciniame skunde nurodytuose teismų sprendimuose, nei teisės aktuose nėra nurodyta ieškovų teisė statyti automobilius kelio servitute skirtam transporto priemonių pravažiavimui. Kelio ženklų nebuvimas ir automobilių parkavimas servitutiniame pravažiavime trukdytų naudotis servituto suteikiama teise važiuoti transporto priemonėmis servitutiniu keliu.
18.2. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neva nesivadovavo įsiteisėjusiais: Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2570-559/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, o vadovavosi tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nėra pagrįstas ir prieštarauja pačiame teismo sprendime nurodytiems faktams.
18.3. Atsakovė jokiu būdu nesinaudoja ieškovų naudai nustatytu kelio servitutu: nei juo važiuoja transporto priemonėmis, nei jame parkuoja transporto priemones, nei naudoja kitu būdu. Atsakovei nepriklauso nei žemės sklypas ar jo dalis adresu (duomenys neskelbtini), nei kitas nekilnojamasis turtas, esantis jame, atsakovė neturi nei faktinio, nei teisinio suinteresuotumo naudotis žemės sklype esančiu kelio servitutu ar tuo labiau trukdyti juo naudotis ieškovams.
18.4. Tuo atveju, jeigu ieškovai kelia pretenzijas daugiabučio namo gyventojams, kad šie naudojasi ieškovų naudai nustatytu kelio servitutu, šios pretenzijos ieškinio forma ir turi būti reiškiamos būtent daugiabučio namo gyventojams, juos byloje nurodant atsakovais, o ne UAB „Skandea“.
18.5. Atsakovė nėra įrengusi nei vieno kelio ženklo, kuris ieškovams draustų pravažiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o įrengti kelio ženklai pašalina kliūtis ieškovams naudotis kelio servitutu.
18.6. Priešingai nei teigia ieškovai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kelio servitutinėje dalyje stovinčios transporto priemonės kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, riboja matomumą. Kauno apskrities VPK nustatė, kad panaikinus įrengtus kelio ženklus ir kelio ženklinimą transporto priemonių eismo organizavimas keltų grėsmę pėsčiųjų ir transporto eismo saugumui.
18.7. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007 nustatyta, kad žemės sklype tvorą nelegaliai pastatė būtent (duomenys neskelbtini), kuri teismo sprendimu ir buvo įpareigota ją nugriauti. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pripažino įrengusi tvorą ir aplinkybės, kad tvora priklausė ar galėjo priklausyti ieškovams L. M., A. M., G. L., L. B., T. T., net nenurodė. Ieškovai šioje byloje įrodymų, paneigiančių įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007 konstatuotų aplinkybių, kad tvora nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), nepateikė.
18.8. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) savavališkai pastatytu statiniu yra imperatyvus, todėl ieškovai, įsigydami butus, negalėjo įsigyti savavališkai pastatytos tvoros nei kaip pagrindinio daikto, nei kaip pagrindinio daikto priklausinio – antraeilio daikto. Atsižvelgiant į tai, ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad neva ieškovai tvorą įsigijo pirkdami butus kaip šių butų priklausinį, yra nepagrįsti.
18.9. Atsakovės rangovai tik perkėlė išardytos tvoros segmentus ir stulpus, kurie trukdė statybos darbams, iš jai priklausančio sklypo į kitą to paties žemės sklypo vietą, tačiau šių tvoros segmentų ir stulpų iš žemės sklypo neišvežė ir jų nepasisavinoo, kaip nurodo ieškovai. Atsakovė ieškovų reikalaujamų grąžinti metalinių tvoros segmentų ir metalinių tvoros stulpų savo dispozicijoje neturi bei neturi informacijos nei kur jie yra, nei kur jie galėtų būti. Atsakovė niekada nebuvo įpareigota saugoti neteisėtai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytos metalinės tvoros elementus, todėl negali būti atsakinga už metalinės tvoros nuostolių atlyginimą ieškovams.
18.10. Ieškovų pateiktoje 2022 m. birželio mėn. K. S. pažymoje nurodytas tvoros aukštis yra 2000 mm, nors faktiškai buvusios savavališkai pastatytos tvoros aukštis buvo 1600 mm, taip pat pažymoje nurodytos metalinės tvoros segmentų gamyba, gruntavimas, dažymas, nors faktiškai buvusi savavališkai pastatyta tvora buvo ne tik metalinė, bet ir medinė, darytina išvada, kad K. S. pažyma nepatvirtina ir negali patvirtinti buvusios savavališkai pastatytos tvoros vertės.
18.11. Nors ieškovai patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams apsitverti kelio servituto, tačiau ieškovai į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovai bandė teisėtai vykdyti tokios tvoros tvėrimo darbus ir kad šiems darbams atsakovė UAB „Skandea“ trukdė.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities VPK prašo ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Derinant kelio ženklų įrengimą privačiame sklype policijos kompetencija eismo saugumo užtikrinimo atžvilgiu yra ribota, kadangi eismo organizavimo teisė ir pareiga yra nustatyta kelio savininkui, todėl šiuo konkrečiu atveju policija nėra niekaip susijusi su kitų asmenų priimtu savarankišku sprendimu įrengi draudžiamuosius kelio ženklus (duomenys neskelbtini). Policijoje suderinta kelio ženklų įrengimo schema nenustato jokių terminų ir besąlygiškai neįpareigoja prašymą teikusio asmens įrengti projektuojamus kelio ženklus, ypač jei tam, kas ketina įrengti kelio ženklus, yra žinomos aplinkybės, kad kelio ženklų įrengimas gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus susitarimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl kelio ženklinimo įrengimo (ne)teisėtumo.
21. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Skandea“ veiksmus įrengiant kelio ženklus Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ ir papildomą lentelę Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ ir horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždraustą stovėti“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausančio servituto teritorijoje, bei Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos veiksmus, išdėstytus 2022 m. gegužės 24 d. rašte (sprendime, kuriuo atsisakyta panaikinti kelio ženklų derinimą), ir įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808 ir horizontalaus kelio ženklinimą 1.27 žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Skandea“ neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, skirti atsakovei UAB “Skandea” 10 000 Eur baudą ir pripažinti ieškovams teisę pašalinti kelio ženklus patiems, kartu išieškant iš atsakovės UAB „Skandea“ reikiamas išlaidas.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą konstatuodamas, kad atsakovių UAB „Skandea“ ir Kauno apskrities VPK KP valdybos ginčijamuose veiksmuose įstatymo pažeidimų nenustatyta, draudžiamieji kelio ženklai įrengti teisėtai, o ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad įrengti kelio ženklai trukdo jiems naudotis nustatytu kelio servitutu – transporto priemonėmis važiuoti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
23. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodami tuo, kad jau teismų sprendimais yra nustatyta, kad išimtinai ieškovai yra servitutinio kelio naudotojai, o kelio ženklinimo įrengimas savo esme riboja servituto dydį, apimtį ir ribas, todėl nei atsakovė UAB „Skandea“, nei atsakovas Kauno VPK negalėjo apriboti servituto turinio, o tuo pačiu ir ieškovų teisės naudotis servitutiniu keliu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.
24. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
25. Kelio servituto turinį reglamentuoja CK 4.117 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Žemės sklype esant nustatytam kelio servitutui, suteikiančiam teisę važiuoti transporto priemonėmis, ta žemės sklypo vieta, kurioje nustatyta teisė naudotis tokiu servitutu suteikiamomis teisėmis, bendriausia prasme servituto turėtojas turi teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti kaip pėsčiasis ir vesti už pasaito galvijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 32 punktas).
26. Byloje nekilo ginčo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius ieškovams yra nustatytas kelio servitutas. Administraciniais aktais ginčo servituto turinys apibrėžtas kaip ieškovų teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat nekilo ginčo, jog nustatytu servitutu turi teisę naudotis tik gretimo žemės sklypo savininkai (ieškovai) ir naudotojai. Kelio servitutą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymu Nr. 17-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei vykdydami Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2570-559/2019, įvažiavimo kelią (lygiagrečiai 0,06 ha kelio servituto) įrengė atsakovė UAB „Skandea“, kuri buvo daugiabučių gyvenamųjų namų statytoja ir statybos pradžioje – ginčo sklypo savininkė (įgijimo pagrindas: 2015-03-13 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1176). Atsakovė UAB „Skandea“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), užstatė daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir pardavė tretiesiems asmenims.
27. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė ir tretieji asmenys, neturėdami, teisės naudotis kelio servitutu, neturėjo teisės ir įrengti draudžiamųjų kelio ženklų bei kitokio ženklinimo. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė bei tretieji asmenys buvo žemės sklypo, kuriame nustatytas kelio servitutas, savininkai. Nors nėra ginčo, kad kelio servituto teisėti naudotojai yra ieškovai (0,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo butų, savininkai), tačiau tai nereiškia, kad žemės sklypo, kuriame nustatytas kelio servitutas, savininkai be ieškovų sutikimo negalėjo įrengti kelio servituto ženklinimo. Apeliantai nenurodo, koks teisės aktas buvo pažeistas atsakovei kelio servitute įrengus draudžiamuosius kelio ženklus bei horizontalųjį ženklinimą, tokio pažeidimo pagrįstai nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantai nurodo, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2022 m. gegužės 24 d. rašte išdėstytas sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti kelio ženklų derinimą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatyto reguliavimo (nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra derinami naujai įrengiami kelio ženklai), tačiau teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad ši apeliantų nurodoma aplinkybė nagrinėjamu atveju nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, nes nėra skundžiamas minėtas administracinis aktas. Antra, atsakovei Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui jokie reikalavimai pareikšti nėra, o vien jo atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi administracinio akto bei policijos veiksmų teisėtumas šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje negali būti vertintinas.
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju policija, gavusi kelio savininko prašymą, kelio ženklų įrengimo schemą, nuosavybę patvirtinančius, įgaliojimus suteikiančius ir kitus reikšmingus dokumentus, derindama kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą, vertino galimas grėsmes eismo saugumui. 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nuvykus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sublokuotų gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini), galimos automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos stačioje įkalnėje, įvažiavimuose į požeminius garažus. Panaikinus šiuo metu esamus kelio ženklus Nr. 333, bus panaikintas draudimas stovėti kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Kairėje kelio pusėje stovinčios transporto priemonės smarkiai ribotų kelio matomumą išvažiuojantiems iš požeminių garažų į stačią įkalnę, kur kelio matomumas jau ir taip yra apsunkintas. Toks transporto priemonių eismo organizavimas keltų grėsmę pėsčiųjų ir transporto priemonių eismo saugumui. Po atlikto patikrinimo ir eismo saugumo įvertinimo (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. VPK KP valdyboje buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas 2021 m. balandžio 9 d. išsiųstame pranešime nustatytas įpareigojimas kelio savininkui panaikinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808, (duomenys neskelbtini). Priimtas sprendimas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje suderintą kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini), schemą palikti galiojančią. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje kelio savininkui (valdytojui) numatytos pareigos, susijusios su saugių eismo sąlygų užtikrinimu keliuose, todėl apeliantų argumentai, kad atsakovės tokie veiksmai turėtų būti įvertinti kaip neteisėti, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės įrengtas kelio ženklinimas savo esme riboja servituto dydį, apimtį ir ribas, nes trukdo jiems naudotis kelio servitutu. Tačiau, sprendžiant ar kelio ženklinimas pažeidžia ieškovų teises, turi būti įvertintas nustatyto kelio servituto turinys. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčo, kad administraciniais aktais ginčo servituto turinys apibrėžtas kaip ieškovų teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nustatyto kelio servituto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įrengtas kelio ženklinimas neriboja ieškovų turimų teisių jiems naudotis nustatytu kelio servitutu – transporto priemonėmis važiuoti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nors apeliantai nurodo, kad tokiu būdu atsakovė sudarė galimybę jai ir jai priklausiusio turto pirkėjus faktiškai naudotis kelio servitutu, tačiau ši apeliantų nurodoma aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga bei nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės ar trečiųjų asmenų teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. Nėra ginčo, kad nustatytu servitutu turi teisę naudotis tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai. Vien tai, kad, be (duomenys neskelbtini) gyventojų (savininkų) ir naudotojų, kelio servitutu faktiškai naudojasi ir kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įrengdama draudžiamuosius ženklus ir horizontalų kelio ženklinimą nepagrįstai bei neteisėtai apribojo ieškovų teises naudotis kelio servitutu bei atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ pašalinti kelio ženklus Nr. 333, Nr. 808 ir horizontalaus kelio ženklinimą 1.27 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Juo labiau byloje nustačius, kad atsakovė šiame žemės sklype jokio nekilnojamojo turto nuo 2022 m. lapkričio 3 d. neturi (perleido tretiesiems asmenims), t. y. nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė bei negali būti laikoma atsakinga už įrengto kelio ženklinimo pašalinimą. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovams buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir išaiškintos procesinės pasekmės, tačiau ieškovai atsisakė pakeisti atsakovę UAB „Skandea“ kitu asmeniu (-imis) (CPK 45 straipsnio 3 dalis)
.
Dėl įpareigojimo grąžinti išardytą tvorą
30. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad buvo apsitvėrę metaline tvora naudojamą teritoriją, tačiau UAB „Skandea“ šią tvorą nugriovė ir pasisavino ieškovams priklausančius metalinius tvoros segmentus (32 vnt.) bei metalinius tvoros stulpus (22 vnt.), kurių vertė 19 544,00 Eur. Kadangi gera valia atsakovė turto negrąžina, prašo įpareigoti ją tai padaryti arba, negalint atsakovei grąžinti šio turto, priteisti tvoros ir stulpų vertę (19 544 Eur).
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovai neįrodė, jog jiems tvora priklausė nuosavybės teise, ieškinį dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti metalinius tvoros segmentus (32 vnt.) ir metalinius tvoros stulpus (22 vnt.), ar dėl tvoros ir stulpų vertės (19 544 Eur) priteisimo atmetė.
32. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, jog ieškovai buvo (duomenys neskelbtini) nariai, o tvora buvo statoma iš jų asmeninių, o ne bendrijos lėšų, todėl tvora yra jų nuosavybė. Be to, apeliantų vertinimu, net ir ieškovų įsigyjamo turto pirkimo-pardavimo sutartyse neįvardijus tvoros, kaip perkamo objekto, ieškovų nuosavybėn perėjo ir tvora, kaip pagrindinio daikto priklausinys – antraeilis daiktas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais (CPK 185 straipsnis).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovams priklausantį ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą (tvoros segmentus bei metalinius tvoros stulpus), ar, negalint atsakovei grąžinti šio turto, priteisti tvoros ir stulpų vertę.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi apeliantai, reikšdami vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.
35. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007, konstatuota, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje, už ką 2004-2005 metais bendrijos pirmininkas buvo baustas administracine tvarka, reikalaujant nugriauti tvorą, o ieškovėms R. P. ir V. M. paveldėjus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jų reikalavimu teismas nusprendė įpareigoti bendriją nugriauti nelegaliai pastatytus vartelius, automatinius vartus ir tvoras, kaip pažeidžiančius ieškovių teises. Atsakovei nevykdant šio sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1442-451/2011, vykdymo procese pakeitė 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2007 vykdymo tvarką ir leido ieškovėms pačioms įvykdyti įpareigojimus atsakovei (duomenys neskelbtini) šios lėšomis.
36. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad tvora pastatyta dar iki ieškovams įsigyjant žemės sklypo dalį (ieškovai savo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą įsigijo 2004 – 2015 metais), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo, (duomenys neskelbtini) pagal 1998-04-16 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N19/98-0661 buvo šio žemės sklypo nuomininkė, kuri ir buvo įpareigota savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą nugriauti. Atsakovei (duomenys neskelbtini) nevykdant teismo sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi, buvo leista ieškovėms pačioms įvykdyti sprendime atsakovui (duomenys neskelbtini) nurodytus įpareigojimus atsakovo (duomenys neskelbtini) lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) reikiamas šių veiksmų atlikimo išlaidas. Teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi prejudicinę galią (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Šių bylų nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) nariai, kaip savininkai, nereiškė jokių pretenzijų dėl tvoros priklausomybės bei neginčijo, kad už jos nugriovimą yra atsakinga būtent (duomenys neskelbtini). Byloje objektyvių duomenų, kad statant tvorą buvo panaudotos būtent ieškovų piniginės lėšos nėra. Ginčo tvora buvo pastatyta neteisėtai, todėl akivaizdu, jog ieškovams įsigyjant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, priešingai nei teigia apeliantai, nuosavybės teisės į šį turtą kaip pagrindinio daikto priklausinį negalėjo pereiti. Pažymėtina ir tai, kad nėra ginčo, jog ginčo tvora teisėtai buvo nugriauta, tai yra jos faktiškai kaip statinio nėra, todėl ieškovai negali būti laikomi tvoros savininkais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovams asmeninės nuosavybės teisės į tvorą ar po tvoros nugriovimo likusias medžiagas. Priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, suteikianti daliai bendrijos narių (ieškovams), kurie net neįrodė, kad prisidėjo prie šios tvoros statybos, galimybę reikalauti po tvoros nugriovimo likusių medžiagų, nors įsiteisėjusiu teismų sprendimu pripažinta, kad būtent atsakovo (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už buvusioje valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą tvorą bei jos nugriovimą (išardymą), kuri (ar (duomenys neskelbtini) nariai), beje, teismo sprendimo net neįvykdė (patys nenugriovė neteisėtai pastatytos tvoros). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai nuosavybės teise niekada nevaldė ginčo tvoros ar po tvoros nugriovimo likusių medžiagų, todėl negalėjo ir prarasti valdymo teisės į jas, todėl sprendžia, kad ieškovai neįrodė ir antrosios vindikacinio ieškinio sąlygos – savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios.
Dėl įpareigojimo nekliudyti aptverti tvora kelio servitutą
37. Ieškovai ieškiniu, siekdami apsisaugoti nuo jų išimtinės teisės naudotis kelio servitutu pažeidinėjimų, vykdomų atsakovės (ir trečiųjų asmenų), ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ netrukdyti jiems apsitverti segmentine tvora servitutinį kelią.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė šį ieškovų reikalavimą, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertinęs tai, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė, nebūdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, trukdo ieškovams įgyvendinti šią teisę.
39. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, jog tai yra vienintelis būdas apsiginti nuo atsakovės UAB „Skandea“ neteisėtų veiksmų, kuriais ilgą laiką, net ir priėmus palankius teismo sprendimus, yra pažeidinėjami ieškovų interesai ir teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų nurodytais argumentais.
40. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė UAB „Skandea“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokio nekilnojamojo turto nuo 2022 m. lapkričio 3 d. neturi (perleido tretiesiems asmenims), t. y. nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovams pasiūlė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir išaiškintos to procesinės pasekmės, tačiau ieškovai atsisakė pakeisti atsakovę UAB „Skandea“ kitu asmeniu (-imis) (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
41. Pagal CK 45 straipsnio 1 dalį, nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalis). Byloje nustačius, kad atsakovė UAB „Skandea“ nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas kelio servitutas, bendrasavininkė, taip pat tai, kad ieškovai, pirmosios instancijos teismui pasiūlius netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, aiškiai išreiškė valią, kad nesutinka pakeisti atsakovę UAB „Skandea“ kitu asmeniu (-imis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamai atsakovei.
42. Apeliantai nurodo, kad nuo 2019 metų atsakovė jų atžvilgiu veikia neteisėtai, nes įvairiais būdais siekia, jog jos pastatytų dviejų daugiabučių gyvenamųjų būtų savininkai galėtų automobiliais važiuoti ne per naujai įrengtą, o per esamą 600 kv.m. servitutinį kelią, o naują kelią naudotų automobiliams parkuoti. Kadangi, ieškovų vertinimu, jų teisės ir interesai yra nuolatos pažeidinėjami, nes daugiabučių namų gyventojai praktiškai toliau važinėja servitutiniu keliu, dėl ko ieškovai ketina apsitverti jų naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį.
43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė nebūdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, vis dar turi interesą naudotis servitutiniu keliu bei trukdo ieškovams (viešpataujančiojo daikto savininkams) įgyvendinti jų ieškinyje nurodytą reikalavimą (apsitverti jų naudojimui paskirtą kelio servitutą (trečiųjų asmenų žemės sklypo dalį)). Apeliantai šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniame skunde iš esmės neginčija bei pripažįsta, kad būtent tretieji asmenys turi interesą naudotis kelio servitutu. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad atsakovė buvo anksčiau vykusių teisminių ginčų iniciatorė, kad būtent atsakovė reiškė prašymą dėl kelio ženklinimo įrengimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad UAB „Skandea“ ir neturėdama jokio suinteresuotumo naudotis kelio servitutu, vis dar atlieka ar gali ateityje atlikti kokius nors veiksmus, pažeidžiančius ieškovų teises bei teisėtus interesus, susijusius su kelio servituto naudojimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog vietoje UAB „Skandea“ įtraukus visus daugiabučio gyvenamųjų namų butų savininkus, sprendimo priėmimas šioje byloje būtų itin apsunkintas, nėra teisiškai reikšmingas bei nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė UAB „Skandea“ negali būti atsakinga pagal šį ieškinio reikalavimą.
44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus bei motyvavo teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Atsižvelgiant į itin didelį trečiųjų asmenų kiekį, dėl ko teismo procesinių dokumentų siuntimas visiems be išimties byloje dalyvaujantiems asmenims lemtų ir itin didelių pašto išlaidų susidarymą, bei vadovaujantis proceso operatyvumo bei ekonomiškumo kriterijais, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio proceso principų įgyvendinimas gali būti užtikrintas ir nustačius, jog apie šią priimtą teismo nutartį tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bus pranešta viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje patalpinus atitinkamo turinio pranešimą (CPK 117, 130 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Atsakovė UAB „Skandea“ prašė priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, dėl to prašymas negali būti tenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apie priimtą šią teismo nutartį tretiesiems asmenims pranešti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė