Baudžiamoji byla Nr. 1S-705-579/2020

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00010-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.2.; 2.5.19.                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. priimto nutarimo Nr. 93-176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. V. nuteistas 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas, nustatant V. V. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2.       Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 27 d.

3.       2020 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-176 nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, buvo baustas drausmine nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo, kas neigiamai charakterizuoja V. V. ir sustiprina išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, negebės laikytis visiems privalomų elgesio taisyklių. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra pilnai padengęs. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, negeba atpažinti problemų. Padaryta išvada, jog bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. V. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, t. y. vieną kartą buvo baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, ši nuobauda panaikinta prieš terminą. Nors nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal OASys metodiką V. V. nustatyta žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 5 balai, o dinaminių net 20 balų, todėl nuteistasis šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

5.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš esmės grindė negaliojančios ir anksčiau laiko už gerą elgesį panaikintos drausminės nuobaudos paskyrimu, nevertino ir neatsižvelgė į kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teismo padarytos išvados paneigia įstatymų leidėjo įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus ir paskirtį, taip pat klaidingai įvertintas visuomenės poreikis. Be to, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų.

5.2.                       Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik atvykus į pataisos namus (po 1 mėnesio), tai yra trumpas laiko tarpas nuo atvykimo, kai jis dar objektyviai nebuvo pripratęs ir susigyvenęs su galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimu. Be to, ši nuobauda paskirta prieš metus laiko, po jos paskyrimo jis neturėjo daugiau jokių drausminių nuobaudų. Visą likusį laikotarpį elgėsi pavyzdingai ir stropiai, buvo keturis kartus skatinamas už gerą elgesį. Pažymima ir tai, kad pataisos įstaigos administracija, demonstruodama pasitikėjimą nuteistuoju, perkėlė jį į lengvąją grupę, suteikė teisę išvykti ir gyventi be sargybos už pataisos įstaigos ribų.

5.3.                       Skunde prašoma įvertinti šias aplinkybes: kad V. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis bausmės atlikimo metu nepriekaištingai dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepalaiko kriminalinės kultūros ir subkultūros, dvejus metus nuo nusikalstamos veikos padarymo iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios gyveno laisvėje ir nepadarė jokių nusikalstamų veikų, yra išsilavinęs, turintis galiojantį darbo pasiūlymą, nepraradęs reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos įgūdžių, turi mylinčią šeimą, mažamečius vaikus, su kuriais palaiko glaudžius ryšius, be to, jis ypatingai kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, jo nusikalstama veika padaryta iš gyvenimiškos patirties stokos, neteisingai įvertinus pačių veikų pavojingumą.

5.4.                       Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino jo argumentų, kad nebuvo informuotas apie nuobaudos paskyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsni 9 dalimi, apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam turėjo būti paskelbiama pasirašytinai, o nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikta nuteistajam. V. V. apie prieš metus paskirtą nuobaudą sužinojo tik iš Komisijos priimto nutarimo. Apie paskirtą nuobaudą nebuvo žinoma net ir nuteistojo auklėtojai – resocializacijos skyriaus specialistei K. M., kuri į bylą yra pateikusi išimtinai teigiamą nuteistojo įvertinimą. Kadangi nuteistasis nebuvo supažindintas su paskirta nuobauda, jis prarado galimybę ginti savo teises ir skųsti paskirtą nuobaudą. Nuteistajam nėra aišku net už ką tiksliai buvo paskirta ši nuobauda. Todėl remtis šia nuobauda teismas apskritai negalėjo.

5.5.                       Skundo autoriaus vertinimu, teismas nemotyvavo, kodėl šiuo metu taikant jam lygtinį paleidimą būtų pažeistas visuomenės interesas arba kodėl yra atliktas per trumpas paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas. Teismas formaliai vertino, kad nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, neanalizuodamas nei pačio nusikaltimo, nei jo padarymo aplinkybių, pavojingumo, nuteistojo charakteristikos. Iš tiesų, jis nėra pavojingas visuomenei ir nekelia grėsmės aplinkiniams, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstama veika nebuvo padaryta žala visuomenei, nėra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškinių, be to, jis jau atlygino ir sumokėjo Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą 3000 Eur baudą, kuria atlygino valstybės patirtą žalą. Nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas ir pačios pataisos įstaigos darbuotojų, jis neturi priklausomybių ir nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Priešingai nei nurodo teismas, ilgas buvimas pataisos namuose ir atitinkamų asmenų aplinkoje gali asmeniui daryti labiau neigiamą nei teigiamą poveikį. Nuteistojo laikymas pataisos įstaigoje kainuoja tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams.

5.6.                       Teismas priimtą nutartį taip pat grindžia tuo, kad V. V. turi skolų, tačiau šis argumentas nuteistajam visiškai nesuprantamas. Komisijos posėdžio metu jis pats pasisakė, kad į laisvę siekia išeiti, nes reikia dengti įmokas dėl būsto paskolos, šeimos automobilio lizingo, o taip pat turi likusią kelių tūkstančių skolą, kuri yra ir buvo mokama kiekvieno mėnesio įmokomis tiek prieš patenkant į pataisos namus, tiek ir buvimo pataisos įstaigoje metu, už nuteistąjį skolą moka jo šeima. Pažymima, kad baudžiamojo proceso metu teko padengti advokato išlaidas, sumokėti paskirtą 3000 Eur baudą, kas tikrai buvo nemaža finansinė našta. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad turimai skolai padengti nuteistojo vardu kiekvieną mėnesį įmokas atlieka jo sugyventinė V. Č.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio iki liepos mėnesio buvo padengta 900 Eur skolos, kas sudaro beveik pusę visos likusios skolos. Tai patvirtina, kad jis atsakingai žiūri į finansinius įsipareigojimus ir nevengia savo įsipareigojimų vykdymo.

5.7.                       Skundo autoriaus teigimu, priimant nutarimą, Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas turėjo būti priimtas nuteistojo naudai. Jam nepalankus nutarimas buvo priimtas pagal Komisijos posėdžio pirmininko balsavimą, tačiau tokia situacija, kai galutinį balsavimo rezultatą lemia formalus taisyklės taikymas, o ne visapusiškas reikšmingų aplinkybių įvertinimas, paneigia lygtinio paleidimo instituto esmę ir tikslus. Šiuo atveju reikia vadovautis principu, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkas posėdyje nedalyvavo, balsavimo rezultatus lėmė Komisijos pirmininko pavaduotojos balsas. Tuo tarpu visi Komisijos nariai, kurie su juo yra bendravę, pasisakė už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.8.                       Nuteistojo nuomone, teismas visiškai nevertino argumento, kad jis iki pat patekimo į pataisos namus, daugiau nei dvejus metus nuo nusikalstamos veikos padarymo, gyveno laisvėje, dirbo administracinį darbą (vadovaujančiose pareigose), rūpinosi savo šeima, išlaikė ją finansiškai. Dirbdamas atlygino žalą valstybei. Per šį laikotarpį jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kritiškai vertino savo veiksmus ir gailėjosi dėl savo veiksmų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Asmeniui, pirmą kartą susidūrusiam su teisėsauga ir nusikalstamą veiką padariusiam iš nežinojimo ir nesuvokimo, jau pats baudžiamasis procesas leido suprasti ir įvertinti savo veiksmų pasekmes bei atliko baudžiamąjį poveikį. Pataisos įstaigoje jis dirba bibliotekininko pareigose, darbo pareigas atlieka kruopščiai, atsakingai ir tinkamai. Be šių pareigų, papildomai savanoriškai prisideda pataisos namų administracijai organizuojant vidinius renginius (vedė sporto renginius, viktorinas). Taigi, jo elgesys yra tinkamas ir pavyzdingas, vertas pasitikėjimo. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja (nuo 33 iki 25 balų), todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis ir ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nenusikals.

5.9.                       Skunde pažymima, kad nuteistasis buvo nuteistas už tai, kad disponavo psichotropine medžiaga – modafiniliu, kuri yra mažiau pavojinga nei kitos psichotropinės medžiagos. Modafinilis yra įtrauktas į receptinių vaistų sąrašą ir Lietuvoje naudojamas medicininiais tikslais. Pačios nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo tai, kad jis nežinojo apie šios medžiagos priskyrimą prie draudžiamų medžiagų, siuntė šią medžiagą paštu. Ši medžiaga tik nuo 2016 m. liepos 1 d. (jo sulaikymas įvyko 2017 m. sausio mėnesį) buvo įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Dėl šios medžiagos klydo net Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri savo rašte nurodė, kad modafinilis nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pirmosios instancijos teismas jam skyrė netgi su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir pakeitė jam bausmės rūšį, tačiau pripažino, jog veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygotos iš esmės ekonominės nuteistojo padėties bei lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes.

6.       Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

8.       Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalieji bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią įstatyme įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar akivaizdi pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

9.       Nors V. V. teigia atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji kriterijai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai. Tačiau abi materialiosios sąlygos nėra tenkinamos, t. y. V. V. tinkamai nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (yra baustas drausmine tvarka), taip pat jo daroma pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

10.       Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4204 nurodoma, jog V. V. reguliariai palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, pataisos namuose jis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir iki šiol dirba bibliotekininko pareigose, be to, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, aktyviai dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, yra keturis kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Teigiamai vertinama ir tai, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, t. y. jis gailisi dėl savo poelgio ir nesiteisina. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo V. V. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, tačiau atsižvelgiama į visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog V. V. daro akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11.       Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad V. V. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 25 balai, iš kurių 5 balus sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir 20 balų sudaro dinaminiai taškai. Taigi, pavyzdingu elgesiu galimų koreguoti balų suma yra keturis kartus didesnė nei nekintančių balų, kas patvirtina, jog nuteistasis aktyviai nustatytos rizikos nusikalsti nemažina. Nuo paskutinio vertinimo (2020 m. gegužės 27 d.) ši rizika sumažėjo trimis balais nuo 28 iki 25 balų pagal OASys metodiką.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai nėra jo pirmasis teistumas. 2017 m. jis buvo teistas dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterijos apskaitos tvarkymo 36 MGL dydžio bauda. Šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir dėl labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo. Pažymėtina, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas bei šį nuosprendį pakeitęs Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai įvertino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, pobūdį, padarymo mechanizmą ir kitus reikšmingus duomenis, dėl kurių visumos nuspręsta taikyti V. V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, švelnesnę nei numatyta įstatymų leidėjo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas – terminuotą laisvės atėmimą, nėra niekaip susiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu. Įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomai vykdomas, o aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku (skundo argumentai apie tai, jog buvo disponuota mažiau sveikatai pavojinga psichotropine medžiaga, kuri neseniai įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą), nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios parodo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne iki bausmės vykdymo pradžios, todėl skundo teiginiai, kad V. V. iki sulaikymo dirbo vadovaujančiose pareigose, puoselėjo šeiminius ryšius su sugyventine ir mažamečiais vaikais, taip pat neturi lemiamos įtakos lygtinio paleidimo instituto taikymui.

13.       Apygardos teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (skunde nepagrįstai teigiama, jog bausmę apeliantas atlieka lengvosios grupės sąlygomis), bausmės atlikimo metu V. V. buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo, šiuo metu minėta nuobauda yra nebegaliojanti, t. y. ji 2019 m. spalio 23 d. panaikinta prieš terminą. Nuteistasis skunde teigia, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik atvykus į pataisos namus, kai jis dar objektyviai nebuvo pripratęs ir susigyvenęs su galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimu. Be to, apie šią nuobaudą jis sužinojo tik iš 2020 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimo. Apie paskirtą nuobaudą nebuvo žinoma net ir jo auklėtojai – resocializacijos skyriaus specialistei K. M.. Nuteistojo teigimu, jam nėra aišku už ką tiksliai buvo paskirta ši nuobauda, kurios jis netgi neturėjo galimybės skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog V. V. neneigia padaręs drausminį nusižengimą, tačiau teigia nieko nežinojęs apie gautą drausminę nuobaudą, apie ką neva nežinojo net jį prižiūrintys darbuotojai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais nuteistojo teiginiais, pažymi, jog Resocializacijos skyriaus specialistė K. M. išvadoje apie V. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus (b. l. 31) yra nurodžiusi, kad per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu yra negaliojanti. Taigi, K. M. neabejotinai buvo žinoma apie V. V. padarytą nusižengimą, ką ji aiškiai pažymėjo minėtoje išvadoje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apie padarytą nusižengimą turėjo būti žinoma ir pačiam nuteistajam. Nors pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar V. V. buvo pasirašytinai supažindintas su gauta nuobauda, tačiau paskirtos nuobaudos rūšis (nustatyta tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės) leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis suprato, jog nusižengė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, priešingu atveju jam nebūtų skirtos papildomos neatlygintinos pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde net kelis kartus akcentuoja, jog yra keturis kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, tuo tarpu pirmasis paskatinimas ir pasireiškė 2019 m. liepos 29 d. gautos nuobaudos panaikinimu prieš terminą, taigi, akivaizdu, jog V. V. teiginiai apie nežinojimą, jog buvo baustas drausmine tvarka, yra gynybiniai, siekiant save pateikti labiau iš teigiamos pusės. Nors nuobauda gauta bausmės atlikimo pradžioje, tačiau padarytas nusižengimas yra pakankamai šiurkštus, kas leidžia teigti, kad nuteistasis prasižengė sąmoningai, o ne dėl taikomo režimo taisyklių neišmanymo.

14.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. V. skunde yra ir daugiau klaidingų teiginių, pavyzdžiui, nurodoma, jog nuteistajam pataisos įstaigos administracija yra suteikusi be sargybos teisę, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje ši aplinkybė neatsispindi. Pažymėtina, jog be sargybos (vykimo be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) teisė asmeniui paprastai suteikiama už nepriekaištingą elgesį kaip paskatinimo priemonė, tačiau V. V. yra skatintas visiškai kitais būdais – 2020 m. sausio 31 d. jam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, o 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. liepos 28 d. padidintas didžiausios pinigų sumos, už kurią gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, dydis. Duomenų, ar po skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo (2020 m. rugsėjo 9 d.) V. V. buvo taikytos kokios nors skatinamosios priemonės, teisėjų kolegija neturi, tačiau net jeigu šiuo metu nuteistajam be sargybos teisė ir yra suteikta, tai jos taikymo laikas yra per trumpas išvados darymui, jog nuteistasis gali taisytis ir švelnesnėmis priežiūros sąlygomis.

15.       Nors V. V. nepripažįsta, jog turimi skoliniai įsipareigojimai galėtų trukdyti jo sėkmingai probacijai, tačiau teisėjų kolegija pritaria Komisijos ir apylinkės teismo padarytai išvadai, kad turimos skolos išieškojimo perdavimas antstoliams tik patvirtina, jog susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais nuteistasis negeba, šiuo metu jo turimas skolas dengia šeimos nariai, nors kiekvienas asmuo privalo individualiai prisiimti atsakomybę už savo neapgalvotus veiksmus. Tai, jog artimieji palaiko V. V. ir jam padeda, neabejotinai yra svarbus resocializacijai veiksnys, vis dėlto, šeimos nariai negali „išpirkti“ nuteistojo kaltės ar atsakyti už jo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai, už kurių padarymą V. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryti siekiant greitos materialinės naudos, taigi, finansinis aspektas nuteistajam yra itin svarbus, todėl turimos skolos didina jo galimybę pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija įvertina ir kitą nuteistajam nustatytą kriminogeninį veiksnį – negebėjimą atpažinti problemų, iš tiesų, negebant identifikuoti turimų problemų, nėra ir galimybių jų efektyviai spręsti. Pažymėtina, jog V. V. privalo aktyviai dalyvauti ne tik laisvalaikio praleidimo užsiėmimuose (tritaškių ir baudų turnyre, smiginio turnyre ir kt.), tačiau ir socialinės reabilitacijos programose, nes tik tokiu būdu yra ugdoma asmenybė, plečiamas mąstymas bei koreguojamas ydingas elgesys.

16.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus V. V. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą bei anksčiau jam taikytų poveikių priemonių menką efektyvumą (ankstesnis teistumas nesulaikė nuo pakartotinio priešingo teisei veikimo). Pakankamai motyvuotas minėtų aplinkybių įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. V. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir Komisijos narių po lygiai pasiskirstę balsai (trys „už“ ir trys „prieš“). Apylinkės teismas pagrįstai išaiškino, jog Komisijos posėdyje teisėtai dalyvavo šeši nariai, o pasiskirsčius balsams po lygiai balsavimo rezultatą nulėmė Komisijos pirmininko pavaduotojos balsas. Teigti, jog šis balsavimas buvo formalus, neteisėtas ar nepagrįstas, nėra jokio pagrindo, nes jis pilnai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 237 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                Danutė Giačaitė

                Evaldas Gražys

                Arūnas Paštuolis