Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-483-386-2010].doc
Bylos nr.: I-483-386/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

     Administracinė byla Nr. I-483-386/2010

     Proceso Nr. 3-63-3-00307-2010-8

     Teismo procesinio sprendimo kategorija 22; 74

 

 

  

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 21 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant  atsakovo atstovui Žanui Kiselevičiui, 2010-09-16 uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Andriaus Pociaus skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo pareikšti oficialų perspėjimą ir 2010-04-07 oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Andrius Pocius kreipėsi teismą, prašydamas (b.l.4-6):

 panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 4 dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo;

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2010 m. balandžio 7 d.  paskirtą oficialų perspėjimą.

Nurodo, jog  Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 7 d.  patvirtintas nutarimas Nr. 4 ir jo pagrindu jam paskirtas 2010 m. balandžio 7 d. oficialus perspėjimas yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti. Jam nebuvo įteiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinto 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4 nuorašas, tokiu būdu apribojant teisę skųsti šį nutarimą ir pažeidžiant teisę į gynybą. Be to, nei skundžiamame nutarime, nei oficialiame perspėjime nenurodyta, kokie neteisėti veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pareigūno teiginiai ir išvados yra visiškai nepagrįsti jokiais, o tuo labiau įstatymų nustatyta tvarka gautais, įrodymais. Pažymi, kad nepadarė jokių veiksmų, kurie varžytų kitų asmenų teises bei laisves, sudarytų palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, todėl privalu vadovautis nekaltumo prezumpcija ir kol konkretūs veiksmai teismo nėra pripažinti nusikalstamais, kol nėra nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kol nebus įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, pareigūnas negali teigti, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves. Teigia, jog vedęs, šeimoje laukiasi naujagimio, ieškosi darbo ir yra registruotas darbo biržoje. Jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas, todėl sunku susirasti darbą. Jų šeimą finansiškai remia jų tėvai. Nesant įrodymų, kad jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms, mano, kad nebuvo jokio pagrindo skirti oficialių perspėjimą, kuris žemina pareiškėjo, kaip žmogaus ir kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises ir laisves.

Pareiškėjas neatvyko, nes jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Jis apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, 2010-08-23 įteikiant teismo šaukimą asmeniškai (b.l. 42).

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 20-22) prašo Andriaus Pociaus skundą atmesti kaip neargumentuotą ir nepagrįstą. Nurodo, kad be įslaptintų dokumentų, kuriuos galės pateikti teismui susipažinti, yra ir oficialių dokumentų apie pareiškėją Andrių Pocių, t.y. 2010 m. gegužės 12 d.  ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-1-00399-10, pagal kurią Andriui Pociui yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) bei 2010 m. gegužės 13 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis paskirti Andriui Pociui kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams. Šie oficialūs dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas galėjo daryti nusikaltimus. Pažymi, kad oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, o būtent, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencinio poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Duomenys apie Andrių Pocių, esantys operatyvinės informacijos sistemoje, bei kituose teisės aktus reglamentuojančiuose dokumentuose yra pakankami oficialiam perspėjimui pareikšti.

             Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, išdėstęs tuos pačius argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad Andriui Pociui ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas ir iki šiol yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Yra abejonių, ar Andriui Pociui pagrįstai  nustatytas neįgalumas.

 

            Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas. 

2010 m. balandžio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr.04 , atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie  Andriaus Pociaus elgesį, atitinkantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjui nutarta pritaikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą. Vykdydamas minėtą nutarimą pagal įgaliojimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus  vyresnysis tyrėjas Vytautas Mikutis, nurodydamas, kad Andriaus Pociaus veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė Andriui Pociui oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėjas teigia, kad oficialus perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti skiriamas oficialus perspėjimas. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas Tauragės darbo biržoje, sukūręs šeimą, jam nustatytas neįgalumas ir jam nesuvokiama dėl kokių priežasčių ribojamos jo teisės ir laisvės. Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, žeidžia jo garbę ir orumą, grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 straipsnis). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnis). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

  Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu  policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju  pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialu perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę informaciją. Iš minėto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys  negali ir neturi būti pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį  administracinėje byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008  ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka paprastai rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo  57 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija)  negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Atsakovas teismui pateikė viešus duomenis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo – policijos įskaitos duomenis apie Andrių Pocių, žinybinio registro duomenis apie jį (b.l.45-81). Andrius Pocius teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. ir 2008 m. lapkričio 26 d. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė duomenis, jog 2010 m. gegužės 11 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00399-10 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 straipsnio 1 dalies požymius (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), dėl šios veikos padarymo įtariami keturi asmenys, 2010-05-12 įtarimai pareikšti Andriui Pociui, 2010 m. gegužės 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismas jam paskyrė kardomąją priemonę suėmimą nuo iki 2010 m liepos 13 d. (b.l. 44). 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta ir teismas susipažino su atsakovo atstovo pateikta įslaptinta operatyvinės veiklos medžiaga. 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas konstatavo, kad susipažino su šia bylos medžiaga ir nutarė jos turinio neatskleisti, o vertinti kaip įrodymus bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylą vieša bylos medžiaga (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Iš atsakovo pateiktos viešos bylos medžiagos – policijos įskaitos, žinybinio registro duomenų, kuriais patvirtinama apie asmens anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas, bei neviešos bylos medžiagos akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai yra. Pagal policijos žinybinio registro duomenis nustatyta, kad Andrius Pocius yra ne kartą teistas, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas yra susijęs ryšiais su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos. Ginčijamas oficialus perspėjimas grindžiamas ne vien įslaptinta medžiaga, bet ir viešais duomenimis, kuriuos atsakovas pateikė ir šių  duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu yra pakankama daryti išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas pritaikyta esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylose (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A556-567/2009;  Nr. A146-499/2010; Nr. A525-597/2010).

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo įteiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinto 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4 nuorašas, tokiu būdu apribojant teisę skųsti šį nutarimą ir pažeidžiant teisę į gynybą, kad su 2010 m. balandžio 7 d. oficialiu perspėjimu supažindintas 2010 m. balandžio 6 d.

Pareiškėjas Andrius Pocius su oficialiu perspėjimu supažindintas 2010 m. balandžio 7 d. pasirašytinai (b.l. 26), tą pačią dieną tyrėjui Andrius Pocius paaiškino dėl savo veiksmų, atsakydamas į klausimus (b.l. 25). Oficialaus perspėjimo nuorašas jam buvo įteiktas, jį pridėjo prie skundo teismui. 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4, patvirtintu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko, buvo nutarta taikyti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – oficialų įspėjimą. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Taigi įrodymų (tiek įslaptintų, tiek neslaptų) visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, suponuoja teiginį, jog oficialus perspėjimas buvo paskirtas pagrįstai. Konstatavus, kad buvo teisinės prielaidos oficialaus perspėjimo pareiškimui akivaizdu, kad nėra teisinių prielaidų panaikinti   Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 4 dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo paskirtą 2010 m. balandžio 7 d.oficialų perspėjimą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n  d ė  :

 

pareiškėjo Andriaus Pociaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                              Laimutė Jokubauskaitė

 

                                                                                                                         

 

                                                                                                                          Remigijus Arminas

 

 

                                                                                         

                                                                                                                          Aušrelės Mažrimienės