Administracinė
byla Nr. I-483-386/2010
Proceso Nr. 3-63-3-00307-2010-8
Teismo procesinio sprendimo kategorija 22; 74

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės,
sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Žanui
Kiselevičiui, 2010-09-16 uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo Andriaus Pociaus skundą atsakovui Tauragės apskrities
vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo pareikšti oficialų perspėjimą
ir 2010-04-07 oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas Andrius Pocius kreipėsi
teismą, prašydamas (b.l.4-6):
panaikinti Tauragės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2010 m. balandžio
7 d. nutarimą Nr. 4 dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo;
panaikinti Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo
2010 m. balandžio 7 d. paskirtą oficialų perspėjimą.
Nurodo, jog Tauragės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 7 d. patvirtintas
nutarimas Nr. 4 ir jo pagrindu jam paskirtas 2010 m. balandžio 7 d. oficialus
perspėjimas yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti. Jam nebuvo įteiktas Tauragės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinto 2010 m.
balandžio 7 d. nutarimo dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4
nuorašas, tokiu būdu apribojant teisę skųsti šį nutarimą ir pažeidžiant teisę į
gynybą. Be to, nei skundžiamame nutarime, nei oficialiame perspėjime
nenurodyta, kokie neteisėti veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Pareigūno teiginiai ir išvados yra visiškai nepagrįsti jokiais, o tuo labiau
įstatymų nustatyta tvarka gautais, įrodymais. Pažymi, kad nepadarė jokių
veiksmų, kurie varžytų kitų asmenų teises bei laisves, sudarytų palankias
sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei
ekonominėms prielaidoms, todėl privalu vadovautis nekaltumo prezumpcija ir kol
konkretūs veiksmai teismo nėra pripažinti nusikalstamais, kol nėra nuteistas už
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kol nebus įsiteisėjęs
apkaltinamasis nuosprendis, pareigūnas negali teigti, kad pareiškėjo veiksmai
varžo kitų žmonių teises ir laisves. Teigia, jog vedęs, šeimoje laukiasi
naujagimio, ieškosi darbo ir yra registruotas darbo biržoje. Jam nustatytas tik
40 procentų darbingumas, todėl sunku susirasti darbą. Jų šeimą finansiškai
remia jų tėvai. Nesant įrodymų, kad jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės
saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms, mano, kad nebuvo jokio pagrindo skirti
oficialių perspėjimą, kuris žemina pareiškėjo, kaip žmogaus ir kaip Lietuvos Respublikos
piliečio, teises ir laisves.
Pareiškėjas
neatvyko, nes jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Jis apie teismo
posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, 2010-08-23 įteikiant teismo
šaukimą asmeniškai (b.l. 42).
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis
policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 20-22) prašo Andriaus Pociaus skundą
atmesti kaip neargumentuotą ir nepagrįstą. Nurodo, kad be įslaptintų dokumentų,
kuriuos galės pateikti teismui susipažinti, yra ir oficialių dokumentų apie
pareiškėją Andrių Pocių, t.y. 2010 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo
medžiaga Nr. 85-1-00399-10, pagal kurią Andriui Pociui yra pareikšti įtarimai
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį
(neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint
tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar
psichotropinių medžiagų kiekiu) bei 2010 m. gegužės 13 Tauragės rajono
apylinkės teismo nutartis paskirti Andriui Pociui kardomąją priemonę – suėmimą
2 mėnesiams. Šie oficialūs dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas galėjo daryti
nusikaltimus. Pažymi, kad oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio
priemonė, kuri gali būti taikoma esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo
įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, o būtent, jei iš įstatymų
nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis
grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas
manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir
prevencinio poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės
bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Duomenys apie Andrių Pocių, esantys operatyvinės informacijos sistemoje, bei
kituose teisės aktus reglamentuojančiuose dokumentuose yra pakankami oficialiam
perspėjimui pareikšti.
Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos
komisariato atstovas, išdėstęs tuos pačius argumentus, prašo skundą atmesti
kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad Andriui
Pociui ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas ir iki šiol yra taikoma kardomoji
priemonė suėmimas. Yra abejonių, ar Andriui Pociui pagrįstai nustatytas
neįgalumas.
Teismas konstatuoja:
Skundas
netenkintinas.
2010 m. balandžio 7 d.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr.04 ,
atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie Andriaus
Pociaus elgesį, atitinkantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo
užkardymo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjui nutarta pritaikyti prevencinio
poveikio priemonę - oficialų perspėjimą. Vykdydamas minėtą nutarimą pagal
įgaliojimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų
tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Vytautas Mikutis, nurodydamas, kad Andriaus
Pociaus veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje,
sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo
socialinėms ir ekonominėms prielaidoms, vadovaudamasis Organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė Andriui Pociui
oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę
visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių
teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu
jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar
nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai
grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei
informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba
padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę
žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš
teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos
grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio
įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta
tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Pareiškėjas teigia, kad oficialus
perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis neatliko veiksmų, dėl
kurių jam galėtų būti skiriamas oficialus perspėjimas. Šiuo metu jis yra
bedarbis, registruotas Tauragės darbo biržoje, sukūręs šeimą, jam nustatytas
neįgalumas ir jam nesuvokiama dėl kokių priežasčių ribojamos jo teisės ir
laisvės. Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių
duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar
jų nariais. Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, žeidžia jo
garbę ir orumą, grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises,
įtvirtintas ir ginamas įstatymų.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo
įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo
principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 straipsnis). Oficialus perspėjimas yra
prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4
straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnis). Pagal Organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje
numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš
įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis
grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas
manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir
prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės
bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta
oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai
įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir
laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis
pasekmėmis.
Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo
taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje
apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos
įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų
nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis),
kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo
kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57
straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialu perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų
ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais
gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą
reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios
informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti
detalūs duomenys apie operatyvinės
veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę
informaciją. Iš minėto teisinio
reguliavimo seka, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto
nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys negali ir
neturi būti pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą
yra pažymėjęs, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4
straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai
tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios
informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi
ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais
ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas
manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje
byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį
administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57
straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos
paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus
išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija
leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos
paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus
išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka paprastai
rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo
pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles,
nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo
19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje
įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys
valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti
naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių
įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka
neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra
absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia
teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos
įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima
daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis
teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos
paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors
subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti
įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į
atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės
įvykdyti teisingumą.
Atsakovas
teismui pateikė viešus duomenis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas dėl
oficialaus perspėjimo pareiškimo – policijos įskaitos duomenis apie Andrių
Pocių, žinybinio registro duomenis apie jį (b.l.45-81). Andrius Pocius teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16
d. ir 2008 m. lapkričio 26 d. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė
duomenis, jog 2010 m. gegužės 11 d. Tauragės
apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas
Nr. 85-1-00399-10 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 straipsnio 1
dalies požymius (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis
medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai
dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), dėl šios veikos padarymo
įtariami keturi asmenys, 2010-05-12 įtarimai pareikšti Andriui Pociui, 2010 m.
gegužės 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismas jam paskyrė kardomąją priemonę
suėmimą nuo iki 2010 m liepos 13 d. (b.l. 44). 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu
teismui buvo pateikta ir teismas susipažino su atsakovo atstovo pateikta
įslaptinta operatyvinės veiklos medžiaga. 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas
konstatavo, kad susipažino su šia bylos medžiaga ir nutarė jos turinio
neatskleisti, o vertinti
kaip įrodymus bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylą vieša bylos medžiaga (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).
Iš atsakovo pateiktos viešos
bylos medžiagos – policijos įskaitos, žinybinio registro duomenų, kuriais
patvirtinama apie asmens anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas, bei neviešos
bylos medžiagos akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo
užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės poveikio priemonės
taikymo pagrindai yra. Pagal policijos žinybinio registro duomenis nustatyta,
kad Andrius Pocius yra ne kartą teistas,
įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260
straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo
nustatyta tvarka gauti duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas yra susijęs
ryšiais su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų
nariais ir gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsakovo
pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo
įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų
nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo
reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Aplinkybių, leidžiančių
teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės
teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti
išvadą, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės
apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją
(viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos. Ginčijamas oficialus
perspėjimas grindžiamas ne vien įslaptinta medžiaga, bet ir viešais duomenimis,
kuriuos atsakovas pateikė ir šių duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu yra
pakankama daryti išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė -
oficialus perspėjimas pritaikyta esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje
numatytiems pagrindams. Būtent tokia teisminė
praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo,
nagrinėjant analogiško pobūdžio bylose (žr.: nutartis administracinėse
bylose Nr. A556-567/2009; Nr. A146-499/2010;
Nr. A525-597/2010).
Nepagrįsti pareiškėjo
teiginiai, kad jam nebuvo įteiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos
komisariato viršininko patvirtinto 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo dėl
prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4 nuorašas, tokiu būdu apribojant
teisę skųsti šį nutarimą ir pažeidžiant teisę į gynybą, kad su 2010 m.
balandžio 7 d. oficialiu perspėjimu supažindintas 2010 m. balandžio 6 d.
Pareiškėjas Andrius Pocius su
oficialiu perspėjimu supažindintas 2010 m. balandžio 7 d. pasirašytinai (b.l.
26), tą pačią dieną tyrėjui Andrius Pocius paaiškino dėl savo veiksmų,
atsakydamas į klausimus (b.l. 25). Oficialaus perspėjimo nuorašas jam buvo
įteiktas, jį pridėjo prie skundo teismui. 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu dėl
prevencinių poveikio priemonių taikymo Nr. 4, patvirtintu Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato viršininko, buvo nutarta taikyti pareiškėjui
prevencinę poveikio priemonę – oficialų įspėjimą. Pareiškėjo teisės nebuvo
pažeistos.
Taigi įrodymų (tiek įslaptintų, tiek neslaptų) visuma, bylojanti
ne pareiškėjo naudai, suponuoja teiginį, jog oficialus perspėjimas buvo
paskirtas pagrįstai. Konstatavus, kad buvo teisinės prielaidos oficialaus
perspėjimo pareiškimui akivaizdu, kad nėra teisinių prielaidų panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viršininko patvirtintą 2010 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 4 dėl prevencinio
poveikio priemonių taikymo bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo paskirtą 2010 m.
balandžio 7 d.oficialų perspėjimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 -87
straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo Andriaus Pociaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti
skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per
Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė
Remigijus Arminas
Aušrelės Mažrimienės