Civilinė byla Nr. e2A-545-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01433-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2021 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės LITGRID apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys AS Connecto Eesti, Leonhard Weiss OÜ ir uždaroji akcinė bendrovė „Stiemo“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Connecto Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) LITGRID pirkimų komisijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo „330kV Oro linijos Šiauliai – Kaunas (LN 306) rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 489918 (toliau – ir pirkimas) procedūras 1-oje objekto dalyje motyvus ir pagrindą bei nurodyti naujus sprendimo motyvus ir teisinį pagrindą, kurie atitiktų faktinę situaciją, pirkimo sąlygas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – Pirkimų įstatymą). Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje motyvus ir pagrindą, įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje pagal pirkimo sąlygų 1.14 papunktį, užsitęsus pirkimo procedūroms ir nespėjus paskelbti laimėjusio pasiūlymo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., bei laikyti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje pasibaigusiomis remiantis Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu. 

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė apie pirkimą, kuris suskaidytas į dvi pirkimo objekto dalis: 1-a pirkimo objekto dalis – 330 kV oro linijos Šiauliai – Kaunas (LN 306) rekonstravimo darbai (Šiaulių m. sav., Šiaulių raj. sav., Kelmės raj. sav.); 2-a pirkimo objekto dalis – 330 kV oro linijos Šiauliai – Kaunas (LN 306) rekonstravimo darbai (Raseinių raj. sav.). Ieškovė kartu su AS Connecto Eesti, Leonhard Weiss OÜ ir UAB „Stiemo“, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau visi kartu – ir ieškovė), pateikė pasiūlymą dėl pirkimo 1-os ir 2-os objekto dalių. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. raštu informavo apie sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje ir laikyti jas šioje dalyje pasibaigusiomis. Atsakovė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje ir laikyti jas šioje dalyje pasibaigusiomis motyvavo tuo, kad ieškovė nepratęsė pasiūlymo galiojimo, atsisakė pasirašyti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, o su pasiūlymų eilėje esančiu antru tiekėju sutarties sudarymas užsitęstų iki 2020 m. gruodžio mėn., todėl darbų atlikimas pirkimo dokumentuose nustatytais terminais būtų neįmanomas.

3.       Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais motyvais ir pagrindu nutraukti pirkimo procedūras. Nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai ieškovė buvo paskelbta pirkimo laimėtoja, iki ieškovės pateikto pasiūlymo galiojimo pabaigos 2020 m. spalio 11 d. atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad sutartis būtų sudaryta. Atsakovė, tvirtindama pirkimo sąlygas, numatė, kad pasiūlymas turi galioti ne trumpiau kaip 90 dienų. Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog sutartis su laimėtoju bus pasirašyta per šį terminą.

4.       Atsakovė sprendimą nutraukti procedūras nepagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį. Nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, nes ieškovė ne kartą ragino atsakovę pasirašyti sutartį ir tą daryti nedelsiant, bet šie raginimai buvo ignoruojami. Atsakovė nenurodė, kaip ieškovė buvo išreiškusi atsisakymą sudaryti sutartį.

5.       Ieškovė, siekdama pasirengti sutarties vykdymui, po jos paskelbimo laimėtoja sudarė sutartį dėl topografinių nuotraukų atlikimo, už tai įsipareigojo sumokėti 19 000 Eur, tačiau atsakovė sutarties su ieškove pasiūlymo galiojimo laikotarpiu nesudarė. Taip pat ieškovė, dalyvaudama pirkime, patyrė 9 975,24 Eur išlaidas už konsultavimo paslaugas bei techninių parametrų lyginimą su Estijos ir Suomijos aukštos įtampos oro linijomis. Taigi, ieškovė dėl atsakovės neveikimo patyrė tiesioginę žalą, kuri yra ne mažesnė kaip 28 975,24 Eur, bei netiesioginę žalą.

6.       Atsakovė pati patvirtino pirkimo sąlygas dėl darbų įvykdymo terminų. Nors ieškovė ne kartą nurodė, kad dėl procedūrų trukmės negali būti užtikrinti pirkimo dokumentuose nurodytų darbų vykdymo terminai, atsakovė šių argumentų nevertino, o vėliau tuos pačius argumentus nurodė kaip motyvą nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip pirkimą organizuojančio ir vykdančio subjekto, padėtimi.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2020 m. spalio 27 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje. 

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas yra netiesioginis, t. y. sudarant prielaidas įgyvendinti ieškovės subjektines teises, tokias kaip teisę į galimą žalos atlyginimą, jei pirkimo procedūros nutrauktos dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat teisę dalyvauti naujame atsakovės organizuojamame viešojo pirkimo konkurse dėl to paties objekto. 

9.       Teismas, vertindamas pirkimo procedūrų nutraukimo aplinkybes, nurodė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, jog sutartis su ieškove būtų sudaryta, nors turėjo pareigą aktyviai veikti, atsižvelgiant į pirkimo objekto svarbą ir numatytus darbų atlikimo terminus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose tik deklaratyviai nurodė, kad pasiūlymo galiojimo metu kreipėsi į savo valdymo organus dėl pritarimo pirkimo sutarties sudarymui, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. spalio 6 d. atsakovė neatliko jokių veiksmų tam, kad gautų reikalingą savo valdymo organų pritarimą sutarties sudarymui.

10.       Teismas aplinkybę, kad ieškovė atsisakė pratęsti pasiūlymo galiojimą, vertino ne kaip atsisakymą nuo sutarties pasirašymo. Teismo teigimu, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovės nurodyti tikslią pirkimo sutarties pasirašymo datą, taip pat pati siūlė konkrečias datas sutarties pasirašymui, tačiau atsakovė pirkimo sutarties nepasirašė. Teismas nenustatė aplinkybių, nepriklausančių nuo perkančiosios organizacijos, dėl kurių tolesnės pirkimo procedūros būtų buvusios negalimos ir dėl kurių atsakovė galėjo nutraukti pirkimo procedūras pirkimo sąlygų 1.13 papunkčio pagrindu. Dėl nurodytų argumentų teismas ieškinį tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovė AB LITGRID prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiojo subjekto (atsakovės) sprendimą. Ieškovė, nurodydama tariamus atsakovės pažeidimus, nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovės sprendimas kaip nors pažeidžia jos teises ar kaip nors apriboja galimybę sudaryti pirkimo sutartį dėl 1-os objekto dalies. Dėl šios priežasties ieškinys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tiekėjų galimybių ir teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimus.

11.2.                      Priimdamas sprendimą teismas peržengė ieškinio ribas, tokiu būdu pažeisdamas civilinio proceso normas. Teismas priėmė tokį sprendimą, kokio ieškovė net neprašė, ir kuriuo ji nėra suinteresuota, t. y. panaikino atsakovės sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, ir sukūrė situaciją, kai nėra aišku, kokiu būdu teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas. 

11.3.                      Teismas netinkamai vertino, kad ieškovė neatsisakė sudaryti pirkimo sutarties dėl 1-os pirkimo objekto dalies. Atsakovės teigimu, ieškovė atsisakė pirkimo sutarties dėl 1-os Pirkimo objekto dalies, o šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktų perkančiajam subjektui raštų turinys. Teismo sprendime pateiktos išvados yra ne tik nepagrįstos, bet ir stokoja logikos, kadangi atsakovė negalėjo sudaryti pirkimo sutarties dėl 1-os pirkimo objekto dalies tokiomis sąlygomis, kokias nepagrįstai kėlė ieškovė. Netinkamas atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų ir įrodymų įvertinimas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. 

11.4.                      Atsakovė, vykdydama pirkimo procedūras, nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, jas atliko atitinkamu tempu dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad situaciją nulėmė atsakovės veiksmai ir esą nebuvo pagrindo nutraukti pirkimo procedūras pagal pirkimo sąlygų 1.13 papunktį. Atsakovės teigimu, ne pasiūlymo galiojimo termino nepratęsimas ar faktinis pirkimo sutarties sudarymo atsisakymas, o vėliau sekusios aplinkybės šiuo atveju tapo nenumatytomis, kurių pagrindu pirkimo procedūros buvo nutrauktos.

11.5.                      Teismas neįvertino, kad nei imperatyvios pirkimus reguliuojančios normos, nei pirkimo sąlygos neįpareigoja perkančiojo subjekto sudaryti pirkimo sutartį per pirminį pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjo pasiūlymo galiojimo terminą. 

12.       Ieškovė UAB „Connecto Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1.                      Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo procedūras. Teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, tarp jų, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir pan. Ieškovei nėra suprantama, kodėl atsakovė ginčija teismo sprendimą, jeigu pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas ir motyvai neturi teisinės reikšmės.

12.2.                      Skundžiamą sprendimą teismas priėmė ieškinio ribose, taip pat pasisakė dėl konkrečių pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų. Teismas sprendime nurodė, kad nors sprendimo nutraukti pirkimą pagrindas naikinamas, tačiau būtent perkančioji organizacija, o ne teismas, yra atsakinga už tolesnius pirkimo procedūrų veiksmus ir, esant teisiniam pagrindui, pirkimo procedūrų nutraukimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės, ar pirkimas galėtų būti nutrauktas pirkimo sąlygų 1.14 papunkčio pagrindu. Ieškovės teigimu, atsakovė turėtų teisę grįžti į atitinkamą procedūrų etapą, nustačiusi, kad laimėtojas nepratęsė pasiūlymo galiojimo ar dėl kitų priežasčių.  

12.3.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė nepateikė visiškai jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, o susidariusi situacija nulemta atsakovės neveikimo. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė buvo suinteresuota kuo greitesniu pirkimo sutarties sudarymu, nuolat klausdavo dėl sutarties pasirašymo datos.

12.4.                      Teismas pagrįstai vertino, kad nors numatyta perkančiosios organizacijos teisė prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą, tačiau tokia teisė nėra absoliuti. Pirkimo procedūrų tikslas yra įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, todėl visi perkančiosios organizacijos veiksmai turi būti nukreipti į sutarties sudarymą. Pasiūlymo galiojimo nepratęsimas nėra ta aplinkybė, kurios atsakovė negalėjo numatyti, tai negali suponuoti pirkimo procedūrų nutraukimo šiuo pagrindu. Atsakovei ilgą ir reikšmingą laiką neatlikus jokių veiksmų pirkimo procedūrose ir negalint paaiškinti tokio neveikimo priežasčių, kyla pagrįstų abejonių dėl pirkimo skaidrumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Atsakovė 2020 m. gegužės 29 d. paskelbė apie pirkimą, kuriuo siekė įsigyti 330 kV oro linijos Šiauliai – Kaunas (LN 306) rekonstravimo darbus. Pirkimas buvo skaidomas į dvi dalis: 1-a pirkimo objekto dalis – minėtos oro linijos rekonstravimo darbai Šiaulių m., Šiaulių raj., Kelmės raj. savivaldybėse, o 2-a pirkimo objekto dalis – oro linijos rekonstravimo darbai Raseinių raj. savivaldybėje. Pirkimo sąlygų 9.7 papunktyje nurodyta, kad pasiūlymai turi galioti 90 dienų nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

15.       Pirkimo sąlygų 1.13 ir 1.14 papunkčiuose buvo nustatyti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai. Pagal pirkimo sąlygų 1.13 papunktį perkantysis subjektas bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; pagal pirkimo sąlygų 1.14 papunktį tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi įsivertinti riziką, kad pirkimo procedūrų vykdymo metu paaiškėjus, kad investicijos nesuderinamos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, bus nutraukiamos pirkimo procedūros; taip pat užsitęsus pirkimo procedūroms ir nespėjus paskelbti visiems dalyvavusiems tiekėjams sprendimo dėl sudarytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., pirkimo procedūros bus taip pat nutrauktos. Pirkimo sąlygų 15.1 papunktyje buvo numatyta, kad perkantysis subjektas sudaryti pirkimo sutartį siūlys tam dalyviui, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu; pirkimo sutartys bus sudaromos tik gavus perkančiojo subjekto valdymo organų sutikimus pagal galiojančius perkančiojo subjekto įstatus.

16.       Ieškovė kartu su trečiaisiais asmenimis, kaip tiekėjų grupė, 2020 m. liepos 2 d. pateikė pasiūlymą abiem pirkimo objekto dalims. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu pranešė, kad ieškovės pasiūlymai abiejose pirkimo objekto dalyse pripažinti laimėjusiais ir nurodė, jog po sutarties sudarymo atidėjimo termino (10 dienų) ir gauto perkančiojo subjekto valdymo organų sutikimo ieškovė bus pakviesta sudaryti pirkimo sutarčių.

17.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama skubiai sudaryti pirkimo sutartis. Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. raštu informavo tiekėjų grupę, kad ji 2020 m. rugsėjo 10 d., pastebėjusi darbų žiniaraštyje esančius neatitikimus, 2-oje pirkimo objekto dalyje panaikino sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo ir nutarė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, tačiau vadovaudamasi pirkimo sąlygų 1.14 papunkčiu, nespėjus paskelbti sudarytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nutraukia pirkimo procedūras šioje dalyje. Dėl 1-os pirkimo objekto dalies atsakovė informavo, kad pirkimo sutartis galės būti sudaroma tik gavus perkančiojo subjekto valdymo organų sutikimus. Kartu atsakovė paprašė pratęsti šiai pirkimo daliai pateikto pasiūlymo galiojimo terminą iki 2020 m. spalio 30 d., o atsakymą dėl pasiūlymo galiojimo termino pratęsimo paprašė pateikti iki 2020 m. spalio 7 d. 

18.       Ieškovė 2020 m. spalio 7 d. rašte prašė pratęsti atsakymo dėl pasiūlymo galiojimo termino pratęsimo pateikimo terminą, kartu prašė nurodyti tikslią pirkimo sutarties pasirašymo datą. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. raštu informavo, kad pirkimo sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2020 m. spalio 30 d., taip pat atsakovė pratęsė atsakymo dėl pasiūlymo galiojimo termino pratęsimo pateikimo terminą iki 2020 m. spalio 9 d. Ieškovė 2020 m. spalio 8 d. raštu prašė atsakovės nevilkinti pirkimo procedūrų ir 2020 m. spalio 9 d. pasirašyti sutartį, be to, pareiškė pretenziją dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras 2-oje pirkimo dalyje ir dėl vilkinimo sudaryti sutartį 1-oje pirkimo dalyje. Atsakovė 2020 m. spalio 13 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos, dėl 1-os pirkimo dalies nurodė, kad nevilkina sutarties sudarymo, nes dar negavo direktorių tarybos bei valdybos sutikimų dėl sutarties sudarymo. Taip pat atsakovė prašė pateikti atsakymą dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo iki 2020 m. spalio 14 d. Atsakovė 2020 m. spalio 14 d. raštu pratęsė atsakymo dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo pateikimo terminą iki 2020 m. spalio 15 d.

19.       Ieškovė 2020 m. spalio 15 d. rašte nurodė, kad pasiūlymo galiojimo terminas jau pasibaigė, todėl jo pratęsti nėra galimybės, be to, nurodė, jog atsakovė nesudarė sutarties su ieškove dėl formalių priežasčių. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. rašte ieškovei nurodė, kad gavus pretenziją pasiūlymo galiojimo terminas sustojo, todėl pasiūlymas galioja iki 2020 m. spalio 16 d. ir pažymėjo, kad jeigu ieškovė iki 2020 m. spalio 16 d. pratęstų pasiūlymo galiojimą, ji organizuotų neeilinį direktorių tarybos posėdį dėl šiuo klausimu valdybai teikiamos medžiagos svarstymo. Be to, atsakovė paprašė ieškovės, net ir jai nesutikus pratęsti pasiūlymo galiojimo, pranešti, ar ji ketina sudaryti sutartį iki 2020 m. spalio 30 d., jeigu atsakovė gautų valdymo organų sutikimus sutarčiai. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. pateikė atsakymą, kad yra pasiruošusi atlikti darbus dėl abiejų pirkimo objekto dalių, su sąlyga, kad bus panaikintas neteisėtas sprendimas dėl 2-os pirkimo dalies, bus pratęstas darbų atlikimo terminas, taip pat techninio darbo projekto derinimo metu nebus vilkinamas laikas.

20.       Atsakovė, remdamasi pirkimo sąlygų 1.13 papunkčiu ir Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą nutraukti 1-os pirkimo objekto dalies procedūras. Atsakovė šiame sprendime nurodė, kad ji nepanaikins sprendimo dėl 2-os pirkimo dalies nutraukimo, kadangi jis yra teisėtas, taip pat nepratęs darbų atlikimo termino 1-oje pirkimo objekto dalyje, nes tai pažeistų Pirkimų įstatymo 29 straipsnyje minimus pirkimų principus. Atsakovė šiame sprendime nurodė, kad pagrindą nutraukti pirkimo 1-os dalies procedūras sudaro aplinkybės, kurių, atsakovės manymu, ji negalėjo numatyti – tai, kad ieškovė nepratęsė pasiūlymo galiojimo ir atsisakė pasirašyti sutartį, taip pat tai, kad sutarties sudarymas su antru pasiūlymų eilėje esančiu tiekėju užsitęstų iki 2020 m. gruodžio mėn., nes reikėtų patikrinti šio tiekėjo kvalifikaciją, priimti naujus sprendimus, gauti valdymo organų sutikimus, o atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose numatytų darbų apimtis atlikti šiuos darbus per pirkimo dokumentuose nustatytus terminus būtų neįmanoma.

21.       Ieškovė dėl atsakovės 2020 m. spalio 27 d. sprendimo 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė pretenziją, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti šio sprendimo motyvus ir pagrindą bei nurodyti naujus motyvus ir pagrindą. Pretenzijoje ieškovė laikėsi nuomonės, kad ji neatsisakė pasirašyti sutarties ir, priešingai, pats perkantysis subjektas ignoravo ieškovę bei iki pasiūlymo galiojimo pabaigos nesudarė sutarties. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras pirkimo sąlygų 1.13 papunktyje nurodytu pagrindu nepagrįstas, kadangi dalis sprendime nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės, o kitos aplinkybės nėra priskirtinos prie tokių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti. Atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. atmetė ieškovės pretenziją, nurodžiusi, kad pirkimo procedūras nutraukė, kadangi dėl susidariusios situacijos neįmanoma atlikti darbų per pirkimo dokumentuose nustatytus terminus, o ne dėl to, jog nebuvo pratęstas pasiūlymo galiojimas.

22.       Ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir, patikslinusi jo reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje motyvus ir pagrindą, įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje pagal pirkimo sąlygų 1.14 papunktį, užsitęsus pirkimo procedūroms ir nespėjus paskelbti laimėjusio pasiūlymo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. bei laikyti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje pasibaigusiomis remiantis Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2020 m. spalio 27 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje, kadangi nenustatė aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės, dėl kurių tolesnės pirkimo procedūros būtų buvusios negalimos. Teismas taip pat vertino, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad sutartis su ieškove būtų sudaryta, nors turėjo pareigą aktyviai veikti, atsižvelgiant į pirkimo objekto svarbą ir numatytus darbų atlikimo terminus. 

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ir tinkamo ieškinio reikalavimų kvalifikavimo

23.       Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras 1-oje objekto dalyje pagrindą ir motyvus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka. 

24.       Pirkimų įstatymo 107 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą dėl perkančiojo subjekto sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Ši nuostata viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose atspindi CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintą bendrą civilinio proceso principą, pagal kurį teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose teisę kreiptis į teismą turi ne bet kuris tiekėjas, o tik tas, kurio interesai yra pažeidžiami. Kitaip tariant, tiekėjui, siekiančiam ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ir (ar) sprendimus, būtinas teisinis suinteresuotumas. Jeigu tiekėjas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį.

25.       Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), tiek kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ir (ar) sprendimus yra pakankamai išplėtota. ESTT, aiškindamas 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos Direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (89/665/EEB) 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 papunktyje apibendrinta kasacinio teismo praktika). Tačiau tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (minėtos nutarties 35.10 papunktyje apibendrinta kasacinio teismo praktika).

27.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino netiesioginį ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, pasireiškiantį poreikiu sudaryti prielaidas įgyvendinti kitas ieškovės subjektines teises, tokias kaip teisę į galimą žalos atlyginimą, jei pirkimo procedūros nutrauktos dėl perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat teisę dalyvauti naujame atsakovo organizuojamame pirkime dėl to paties objekto. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai nustatė atsakovės veiksmus, kurie ieškovei apribojo galimybes sudaryti pirkimo sutartį.

29.       Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovei pripažinus ieškovės pasiūlymą 1-oje pirkimo objekto dalyje laimėjusiu, pirkimo sutartis iki ieškovės pasiūlymo galiojimo termino pabaigos nebuvo sudaryta. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo (plačiau žr. šios nutarties 17 – 19 punktus) galima spręsti, kad atsakovė prašė ieškovės pratęsti jos pateikto pasiūlymo galiojimo terminą, taip pat, net ieškovei nesutikus pratęsti pasiūlymo galiojimo, pranešti, ar ji ketina sudaryti sutartį iki 2020 m. spalio 30 d. Tačiau ieškovė pasiūlymo galiojimo nepratęsė ir sutarties pagal pirkimo sąlygas bei savo pasiūlymą nesudarė. Nors ieškovė 2020 m. spalio 16 d. atsakyme nurodė, kad ji yra pasiruošusi atlikti darbus dėl abiejų pirkimo objekto dalių, tačiau kartu reiškė papildomus reikalavimus tam, kad sutartis būtų sudaryta, t. y. reikalavo pratęsti darbų atlikimo terminus, panaikinti atsakovės sprendimą dėl kitos pirkimo dalies. Tokios aplinkybės aiškiai parodo, kad ieškovė pasibaigus jos pasiūlymo galiojimo terminui faktiškai prarado suinteresuotumą pirkimo sutarties sudarymu pagal pirkimo dokumentuose ir pateiktame pasiūlyme nurodytas sąlygas, ir su ieškove pirkimo sutartis nebegalėjo būti sudaroma. Vadinasi, po to, kai ieškovė nepratęsė savo pasiūlymo galiojimo, atsakovės vėliau priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras negalėjo apriboti ieškovės galimybių sudaryti pirkimo sutartį, nes nepriklausomai nuo to, ar toks sprendimas būtų priimtas ar ne, taip pat nepriklausomai nuo tokio sprendimo priėmimo pagrindo bei motyvų, su ieškove negalėjo būti sudaroma pirkimo sutartis. Vadinasi, ginčijamo atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo peržiūra (įskaitant ir tokio sprendimo motyvus bei pagrindą) nėra susijusi su ieškovės intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu. Be to, pabrėžtina, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras iš esmės neriboja ieškovės galimybių ateityje dalyvauti naujame vykdomame pirkime.

30.       Kita vertus, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių pakankamai aiškiai galima apibrėžti tuos atsakovės veiksmus, kurie nulėmė tai, kad ieškovė, būdama pirkimo laimėtoja, neteko galimybės sudaryti pirkimo sutarties. Šią situaciją lėmė atsakovės neveikimas, kai su ieškove jos pasiūlymo galiojimo laikotarpiu atsakovė nesudarė sutarties ir, užuot sudariusi sutartį, prašė pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti šį atsakovės neveikimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad atsakovė vėliau pirkimo procedūras nutraukė, nes, kaip buvo minėta, tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju, pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (šiuo atveju teisę į žalos atlyginimą). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisę reikalauti žalos atlyginimo paprastai sukuria įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio tiekėjas nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas, nebent tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 54.1 – 54.2 papunkčiai).

31.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis svarbiausia galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (ieškinio pagrindo), o ne jų pagrindu reiškiamų reikalavimų, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 48 punktą).

32.       Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje, formuluodama reikalavimus, įvardijo, kad ginčija atsakovės sprendimą nutraukti pirkimo procedūras (šio sprendimo motyvus ir pagrindą), tačiau tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ji nurodė argumentus dėl, jos nuomone, neteisėto atsakovės neveikimo nesudarant pirkimo sutarties per pasiūlymo galiojimo terminą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo teisę atsikirsti į tokius ieškovės argumentus ir faktiškai tai padarė, teismui nurodė aplinkybes, jos nuomone, pagrindžiančias tokio neveikimo priežastis, įrodinėjo, jog teisėtai elgėsi prašydama pratęsti ieškovės pasiūlymo galiojimo terminą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kokias pareigas pirkimo 1-oje dalyje ji vykdė nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. spalio 6 d., kada ir su kokiais dokumentais kreipėsi į AB LITGRID vidaus organus dėl pritarimo sudaryti su ieškove pirkimo sutartį ir kt. Atsakovė, vykdydama šią teismo nutartį, 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, nors ir privalėjo atmesti ieškovės ieškinį dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras kaip pareikštą teisinio suinteresuotumo neturinčio asmens, tačiau kartu, siekdamas užtikrinti veiksmingą  tiekėjo teisių gynybą, turėjo teisingai kvalifikuoti ieškovės ieškinio reikalavimus ir laikyti, kad ieškovė ieškiniu faktiškai prašo pripažinti neteisėtu ne tik atsakovės sprendimą nutraukti 1-os objekto dalies pirkimo procedūras, tačiau ir atsakovės neveikimą nesudarant pirkimo sutarties per pasiūlymo galiojimo terminą bei dėl jo priimti atitinkamą patvarkymą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. ieškovės argumentus, nurodytus kaip ieškinio pagrindas, susijusius su atsakovės neveikimu nesudarant su ja pirkimo sutarties, kvalifikuoti kaip ieškinio reikalavimą.

33.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės išnagrinėjo ieškovės ieškinio argumentus, susijusius su atsakovės neveikimu nesudarant su ieškove pirkimo sutarties (žr. skundžiamo sprendimo 100 – 102, 105 punktus), t. y. tokius argumentus laikė pagrįstais ir nurodė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, jog sutartis su ieškove būtų sudaryta, nors turėjo pareigą aktyviai veikti, atsižvelgiant į pirkimo objekto svarbą ir numatytus darbų atlikimo terminus. Vis dėlto teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės neveikimu nesudarant pirkimo sutarties per pasiūlymo galiojimo terminą, nepriėmė jokio patvarkymo ir tokio atsakovės neveikimo nepripažino neteisėtu (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas minėtus ieškovės argumentus iš esmės išnagrinėjo, tik dėl jų nepriėmė patvarkymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, teisėjų kolegija vertina, kad šį proceso pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi, kartu pasisakydamas, ar pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra pagrįsta.

Dėl atsakovės neveikimo nesudarant su ieškove pirkimo sutarties

34.       Atsakovė pirmosios instancijos teismo išvadą dėl neveikimo nesudarant pirkimo sutarties su ieškove ginčija tuo pagrindu, kad, jos nuomone, teismas neįvertino, jog nei imperatyvios pirkimus reguliuojančios normos, nei pirkimo sąlygos neįpareigoja perkančiojo subjekto sudaryti pirkimo sutartį per pirminį pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjo pasiūlymo galiojimo terminą. Atsakovės tvirtinimu, ji vykdydama pirkimo procedūras nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, procedūras atliko atitinkamu tempu dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Tokius atsakovės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

35.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakove, kad nei Pirkimų įstatymas, nei pirkimo sąlygos neįpareigoja perkančiojo subjekto sudaryti pirkimo sutartį per pirminį pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjo pasiūlymo galiojimo terminą. Nors perkantysis subjektas, rengdamas pirkimo sąlygas, turėtų įvertinti visas galimas aplinkybes, susijusias su pirkimo procedūrų terminais, ir pirkimo dokumentuose nustatyti pakankamą pasiūlymo galiojimo terminą, tačiau tam tikrais atvejais pirkimo procedūros gali užsitęsti dėl objektyvių priežasčių (gautų tiekėjų pretenzijų, poreikio priimti tam tikrus sprendimus ir pan.). Vis dėlto pastebėtina, kad Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų. Ši nuostata perkantįjį subjektą įpareigoja nustačius pirkimą laimėjusį pasiūlymą be nepagrįsto delsimo sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju. Operatyvus pirkimo sutarties sudarymas ypatingai svarbus, jeigu baigiasi laimėjusio pirkimą pasiūlymo galiojimas. Nors Pirkimų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančiojo subjekto teisė prašyti pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą (nagrinėjamo pirkimo atveju tokia atsakovės teisė buvo numatyta pirkimo sąlygų 9.7 papunktyje), tačiau Pirkimų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjo teisė atmesti perkančiojo subjekto prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą dėl to nepatiriant jokių neigiamų pasekmių. Ši teisė paaiškinama tuo, kad tiekėjui pasiūlymo sąlygos po tam tikro laiko gali tapti ekonomiškai neracionaliomis ar sunkiai įvykdytinomis.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pasiūlyme nurodė tokį jo galiojimo terminą, koks buvo nustatytas pirkimo sąlygose, t. y. 90 dienų nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Byloje nekyla ginčo, kad ieškovės pasiūlymas galiojo iki 2020 m. spalio 11 d., o įvertinus aplinkybę, kad ieškovė 2020 m. spalio 8 d. buvo pareiškusi pretenziją dėl vilkinimo sudaryti sutartį 1-oje pirkimo objekto dalyje ir dėl to pasiūlymo galiojimo terminas sustojo, ieškovės pasiūlymas galiojo vėliausiai iki 2020 m. spalio 16 d. Ieškovė 1-os pirkimo objekto dalies laimėtoja buvo paskelbta dar 2020 m. rugpjūčio 27 d., o sutarties sudarymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. rugsėjo 7 d. Vadinasi, įvertinus atsakovei tekusią pareigą, nustatytą Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį, jai tenka pareiga pagrįsti, kokios objektyvios priežastys laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 16 d. sukliudė jai sudaryti su ieškove pirkimo sutartį. 

37.       Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, ragindama skubiai sudaryti sutartį (plačiau žr. šios nutarties 17 – 18 punktus), kartu atkreipdama atsakovės dėmesį į pirkimo dokumentuose numatytus konkrečius darbų įvykdymo terminus, tačiau pirkimo sutartis ieškovės pasiūlymo galiojimo terminu nebuvo sudaryta, priešingai, atsakovė nuo 2020 m. spalio 6 d. prašė ieškovės pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, taip pat nurodė atsakovei, kad pirkimo sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2020 m. spalio 30 d. Kaip jau minėta, ieškovė pasinaudojo savo teise ir nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino.

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytas priežastis, dėl kurių ieškovės pasiūlymo galiojimo terminu nebuvo sudaryta sutartis, tinkamai įvertino kaip nepagrįstas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakymų rengimu į kitų tiekėjų prašymus, negalėjo sukliudyti atsakovei sudaryti sutarties su ieškove, kadangi kitų tiekėjų prašymai ir atsakymai į juos buvo pateikti dar sutarties sudarymo atidėjimo termino metu, o aptariamoje pirkimo dalyje daugiau jokių prašymų ar pretenzijų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su priimtais sprendimais 2-oje pirkimo objekto dalyje (atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikinti pirkimo rezultatus 2-oje pirkimo objekto dalyje, pateikta pretenzija dėl šio sprendimo, 2020 m. spalio 6 d. sprendimu nutraukti pirkimo procedūras 2-oje pirkimo objekto dalyje), taip pat negali pagrįsti delsimo sudaryti su ieškove pirkimo sutartį 1-oje pirkimo objekto dalyje. Atsakovė, išskaidžiusi pirkimo objektą į dvi dalis, tuo faktiškai pripažino, kad pirkimų procedūros šiose dalyse gali būti vykdomos atskirai. Taigi, atsakovė 1-oje pirkimo objekto dalyje priimtų sprendimų negali pateisinti kitoje pirkimo objekto dalyje priimtais sprendimais. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovės argumentus, susijusius poreikiu gauti jos valdymo organų sutikimus. Nors pirkimo sąlygų 15.1 papunktyje tiekėjams buvo išviešinta informacija, kad pirkimo sutartys bus sudaromos tik gavus perkančiojo subjekto valdymo organų sutikimus pagal galiojančius perkančiojo subjekto įstatus, tačiau tokia pirkimo sąlygų nuostata neatleido atsakovės nuo Pirkimų įstatyme nustatytos pareigos sutartį su pirkimo laimėtoju sudaryti be nepagrįsto delsimo. Tai reiškia, kad atsakovei kilo pareiga nedelsiant kreiptis į savo valdymo organus dėl sutikimų gavimo ir juos gavus pasirašyti pirkimo sutartį. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pasiūlymo galiojimo metu atsakovė apskritai kreipėsi į savo valdymo organus dėl pritarimo pirkimo sutarties sudarymui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirkimo objekto svarbą, pirkimo dokumentuose numatytus darbų atlikimo terminus ir ieškovės pasiūlymo galiojimo terminą, atsakovė turėjo objektyvią galimybę pasirūpinti valdymo organų sutikimais pirkimo sutarčiai, net ir įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes dėl valdymo organų posėdžių dažnumo, termino, iki kurio turi būti valdymo organams pateikta svarstytino klausimo medžiaga ir pan.   

39.       Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovės neveikimas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 16 d. nesudarant su ieškove pirkimo sutarties buvo neteisėtas, juo buvo pažeista Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje numatyta pareiga pirkimo sutartį sudaryti nedelsiant ir ieškovės, kaip pirkimo laimėtojos, teisė sudaryti pirkimo sutartį 1-oje pirkimo objekto dalyje. Pirmosios instancijos teismas dėl šios ginčo dalies padarė pagrįstą išvadą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą dėl pirkimo procedūrų 1-oje pirkimo dalyje nutraukimo ir nepagrįstai panaikino šį sprendimą. Šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti kaip pareikštą neturinčio teisinio suinteresuotumo tiekėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės argumentus dėl atsakovės neveikimo nesudarant pirkimo sutarties per pasiūlymo galiojimo terminą teisėtumo, tačiau nepagrįstai šių argumentų nevertino (nekvalifikavo) kaip atskiro ieškinio reikalavimo ir atitinkamai dėl šių ieškovės argumentų nepriėmė patvarkymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl pirkimo procedūrų 1-oje pirkimo dalyje nutraukimo atmetant, o ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės neveikimo nesudarant pirkimo sutarties per pasiūlymo galiojimo terminą teisėtumo tenkinant.  

41.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi tenkinamas vienas ieškinio reikalavimas, o kitas atmetamas, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas ½ dalimi. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 5 008,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2 250 Eur sudaro žyminis mokestis ir 2 758,80 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškinį patenkinus ½ dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 504,40 Eur suma. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3 327,50 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus ½ ieškinio dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 663,75 Eur suma. Įskaičius šalių priešpriešinius tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 840,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.   

42.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atmetant vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina ½ dalis apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 851,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2 250 Eur sudaro žyminis mokestis ir 2 601,50 Eur atstovavimo išlaidos. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 425,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 306,80 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi šia nutartimi netenkinama ½ dalis apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šalių priešpriešinius tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 772,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ieškinį iš dalies patenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės LITGRID neveikimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 16 d., su tiekėjų grupe, susidedančia iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“, trečiųjų asmenų AS Connecto Eesti, Leonhard Weiss OÜ ir uždarosios akcinės bendrovės „Stiemo“, nesudarant viešojo pirkimo „330kV Oro linijos Šiauliai – Kaunas (LN 306) rekonstravimo darbai“ sutarties 1-oje objekto dalyje.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Connecto Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304915315) iš atsakovės akcinės bendrovės LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 840,65 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304915315) 1 772,35 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                         Marius Bajoras

Romualda Janovičienė

Vilija Mikuckienė