Administracinė byla Nr.P438-16/2011
Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos
pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo
G. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.
Nr.A442-1542/2009 pagal pareiškėjo G. J. skundą
atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, dalyvaujant trečiajam
suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų
ministerijos, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro
viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.38-S9-TE-31s dalį, kuria nustatytas
ištarnautas laikas išeitinei išmokai skaičiuoti - 16 metų 1 mėnuo 23 dienos;
panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2008 m. liepos 24 d. sprendimą
Nr.38-S-1250 ir įpareigoti Lietuvos kriminalinės policijos biurą įskaityti į
ištarnautą laiką išeitinei išmokai išmokėti laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1
d. iki 1992 m. kovo 30 d. bei išmokėti dviejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį,
tai yra 10640 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kriminalinės
policijos biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.38-S9-TE-31s jis
buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau - ir
Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad jo
ištarnautas laikas išeitinei išmokai skaičiuoti - 16 metų 1 mėnuo 23 dienos. Tačiau
2008 m. gegužės 30 d. darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr.319 nurodyta,
kad jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudaro 22 metus 8 mėnesius ir 18
dienų. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape taip pat nurodytas daugiau
kaip dvidešimties metų jo darbo stažas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas,
atleisdamas jį iš vidaus tarnybos, neteisingai taikė Statuto 57 straipsnio 2
dalį. Pareiškėjo vidaus tarnybos stažas sudaro daugiau kaip 20 metų. Todėl
atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, privalėjo išmokėti ne
keturių, o šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę
kompensaciją.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su
pareiškėjo skundu nesutiko.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2009 m. sausio 15 d. sprendimu panaikino Lietuvos kriminalinės policijos biuro
2008 m. liepos 24 d. sprendimą Nr.38-S-1250 ir priteisė iš Lietuvos
kriminalinės policijos biuro pareiškėjui dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio
išeitinę kompensaciją.
Teismas nurodė, kad atsakovo 2008 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr.38-S9-TE-31s pareiškėjas atleistas iš tarnybos nuo 2008 m. gegužės
23 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įsakyme
nurodytas pareiškėjo ištarnautas laikas vidaus tarnyboje ir ištarnautas laikas
vidaus reikalų sistemoje pensijai skaičiuoti sudaro 22 metus 8 mėnesius 18 dienų,
o ištarnautas laikas išeitinei išmokai skaičiuoti - 16 metų 1 mėnesį 23 dienas.
Atsakovas 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr.38-S-1250 atsisakė papildomai
išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę
kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nepertraukiamas ištarnautų metų
darbovietėje, tai yra vidaus reikalų sistemos statutinėse įstaigose, stažas yra
skaičiuojamas nuo 1992 m. kovo 30 d., kai pareiškėjas pradėjo tarnauti
policijos pareigūnu vidaus reikalų įstaigoje. Teismas nurodė, kad Vyriausybė
1995 m. sausio 20 priėmė nutarimą Nr.83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo,
krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam
priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, kurio 4.2 punktas nustatė, jog
asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais,
tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus
metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo,
krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
16 straipsnyje. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės
saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 6 punktas nustatė, kad asmenims,
priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo,
krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką
pensijai skirti įskaitomas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose
pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas ir pusė
mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse
mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Analogiškas
teisinis reglamentavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto
37 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuriame nustatyta, jog į vidaus tarnybos stažą
papildomai įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko,
jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius,
pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip
pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Teismas
nurodė, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaičiuota pusė jo mokymosi
Karinės raudonosios vėliavos kūno kultūros institute laikotarpio (nuo 1985 m.
rugpjūčio 1 d. iki 1989 m. birželio 24 d.) ir tarnybos armijoje laikotarpis (nuo
1989 m. birželio 29 d. iki 1992 m. kovo 28 d.). Ginčo dėl šių laikotarpių įskaitymo
į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pagrįstumo nėra. Teismas nurodė, kad Vidaus
tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, kuriais grindžiama
vidaus tarnyba. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą
preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad
valstybė užtikrins savo pačios pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl
pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam
tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui (Vidaus
tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalis). Teismas nurodė, kad patvirtinus
pareigūno vidaus tarnybos stažą administraciniu aktu ir nepaneigus šio akto
teisėtumo bei nenustačius tarnybos nepertraukiamumo, vidaus tarnybos stažo
trukmė negali skirtis nuo tarnybos laiko trukmės išeitinei kompensacijai
išmokėti. Pareiškėjas, 1992 m. kovo 30 d. tapęs pareigūnu, tarnybos vidaus
reikalų sistemoje nebuvo nutraukęs. Pareiškėjo vidaus tarnybos stažas sudaro 22
metus 8 mėnesius 18 dienų, tai yra daugiau kaip 20 metų. Atsakovas, atleisdamas
pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą,
privalėjo pareiškėjui išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinę kompensaciją (Statuto 57 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl atsakovo 2008
m. liepos 24 d. sprendimas Nr.38-S-1250, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui
priklausančią išeitinę kompensaciją, naikintinas ir atsižvelgiant į tai, kad
pareiškėjui išmokėta keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė
kompensacija, jam iš atsakovo papildomai priteistina dviejų mėnesių darbo
užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Teismas nurodė, kad pareiškėjo
reikalavimas dėl dalinio atsakovo 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.38-S9-TE-31s
panaikinimo yra išvestinis reikalavimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl
kompensacijos priteisimo, minėto įsakymo panaikinimas ar pakeitimas ginčo
išsprendimui nėra reikšmingas.
II.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad išeitinės kompensacijos
dydžiui turi didelę reikšmę nepertraukiamas darbo stažas, kuris nustatomas
pagal faktiškai dirbtą laiką darbovietėje, vadovaujantis Darbo kodekso 140
straipsniu. Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo
sutartį pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to
darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Vidaus tarnybos statuto 57
straipsnis taip pat numato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, išmokama išeitinė kompensacija, kurios
dydis priklauso nuo nepertraukiamo ištarnauto laiko vidaus tarnyboje. Statuto
37 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas
nuo jo priėmimo į vidaus tarnybą. Į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas
ir tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laikotarpis iki 1990 m.
kovo 11 d.. Atsakovas nurodo, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu
Nr.940 patvirtintas Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar
savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose
aprašas (toliau - ir Aprašas) nustato nepertraukiamo darbo stažo skaičiavimo
tvarką nustatant darbuotojo skatinimo priemones ir papildomas garantijas
išmokant išeitines išmokas. Pagal Aprašo 7 punktą, į nepertraukiamą darbo stažą
įskaičiuojamas laikas, dirbtas vienoje įstaigoje, jeigu darbo santykiai toje įstaigoje
nebuvo nutrūkę; laikas, dirbtas keliose įstaigose, jeigu iš vienos darbovietės
į kitą darbuotojas buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais,
nenutraukiančiais darbo stažo; laikas, kurį darbo pertrauka neviršija teisės
aktuose nustatytų terminų; laikotarpiai, nurodyti Aprašo 8 punkte. Todėl darytina
išvada, kad Statuto 57 straipsnyje numatyta išeitinė kompensacija yra papildoma
garantija pareigūnams ir jos dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo,
kuris nustatomas nustatyta tvarka pagal faktiškai dirbtą laiką vienoje darbovietėje
ar vienoje sistemoje. Ši garantija nėra susijusi su kitomis išmokomis,
numatytomis Statute, kurių dydis nustatomas pagal kitus kriterijus (darbo stažą
vidaus tarnyboje ar valstybei). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nustatytas
stažas Lietuvos valstybei ir ištarnautas vidaus tarnyboje laikas (22 metai 8
mėnesiai 18 dienų) negali būti pripažintas nepertraukiamai ištarnautu laiku
vidaus tarnyboje, reikalingu išmokėti pareiškėjui išeitinę kompensaciją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė
apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2008 m. gegužės 22 d.
įsakyme Nr.38-S9-TE-31s nurodyta, jog pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei
stažas ir ištarnautas vidaus tarnyboje laikas yra 22 metai 8 mėnesiai 18 dienų,
ištarnautas laikas vidaus reikalų sistemoje pensijai skaičiuoti - 22 metai 8
mėnesiai 18 dienų. 2008 m. gegužės 30 d. darbo užmokesčio atestate (pažymėjime)
Nr.319 taip pat nurodyta, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 22
metai 8 mėnesiai 18 dienų. Esant nenuginčytam ir galiojančiam individualiam vidaus
administravimo aktui, privalu juo vadovautis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m.
gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009
atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimą panaikino, o
pareiškėjo G. J. skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas Lietuvos kriminalinės
policijos biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.38-S9-TE-31 (s)
buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies
4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Įsakyme dėl pareiškėjo
atleidimo iš tarnybos yra nurodyta, jog ištarnautas laikas vidaus tarnyboje yra
22 metai 8 mėnesiai 18 dienų, o ištarnautas laikas išeitinei išmokai skaičiuoti
yra 16 metų 1 mėnuo 23 dienos. Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalyje
(2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad atleidžiant pareigūną
iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16
punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė
kompensacija. Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio
1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai
ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10
metų - du kartus, daugiau kaip 20 metų - tris kartus. Teismas atkreipė dėmesį į
tai, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų išmokėta jo šešių mėnesių vidutinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, nes, pareiškėjo nuomone, jo
ištarnautas laikas išeitinei kompensacijai skaičiuoti yra 22 metai 8 mėnesiai
18 dienų. Pareiškėjo nuomone, jo vidaus tarnybos stažas turi būti prilygintas
nepertraukiamam tarnybos stažui, numatytam Vidaus tarnybos statuto 57
straipsnio 2 dalyje. Teismas akcentavo, jog į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą papildomai
buvo įskaitytas laikotarpis, kai jis faktiškai tarnavo kitų valstybių
ginkluotose pajėgose, iš kurių jis buvo išleistas į atsargą ir nuo 1992 m.
kovo 31 d. išbrauktas iš dalies asmeninės sudėties sąrašo. Pareiškėjas
policijos pareigūnu vidaus reikalų įstaigoje pradėjo tarnauti 1992 m. kovo 30
d..
Teismas pripažino, kad Vidaus tarnybos stažo
skaičiavimo tvarką ir laikotarpius, kurie įskaičiuojami į vidaus tarnybos stažą,
reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalis (2006 m. birželio 8
d. įstatymo Nr. X-665 redakcija ir 2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1705
redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui
nustatoma kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę
kategoriją bei nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis
(Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vidaus tarnybos statuto
37 straipsnyje nėra numatyta, kad pagal vidaus tarnybos stažą gali būti
padidinama Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyta išeitinė
kompensacija, todėl atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada,
kad vidaus tarnybos stažas negali būti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto 57
straipsnio 2 dalyje įtvirtintam nepertraukiamam tarnybos stažui. Teismas
akcentavo, jog iš teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūnų
teisinius santykius - Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo,
matyti, kad juose nėra įtvirtinta taisyklių, kurios nustatytų nepertraukiamojo
stažo skaičiavimo sąlygas ir tvarką. Tai lemia, kad remiantis Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, šiems teisiniams
santykiams gali būti taikomi darbo santykius ir socialines garantijas
reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A438-571/2009).
Teismas nurodė ir tai, kad Darbo kodekso 30 straipsnio
1 dalies 4 punkte nustatyta, jog nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas,
dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse,
įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta
darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba
jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų. Taigi, teismo vertinimu, pagal
darbo įstatymus, į nepertraukiamą darbo stažą įskaitomas tik laikas, dirbtas vienoje
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose,
organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių
susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, taip pat į
nepertraukiamą darbo stažą gali būti įskaičiuota nustatytų terminų neviršijanti
pertrauka. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju į pareiškėjo nepertraukiamą
tarnybos stažą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje, galėjo
būti įskaičiuojamas tik laikas, kai pareiškėjas tarnavo vidaus reikalų
tarnyboje. Taigi atsakovas pagrįstai nepertraukiamo darbo stažą, numatytą
Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje, skaičiavo nuo pareiškėjo priėmimo
į vidaus tarnybą datos, t. y. nuo 1992 m. kovo 30 d.. Apeliacinės instancijos
teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė
materialinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas
atmetamas.
III.
Pareiškėjas
G. J. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. Nr.A442-1542/2009, kurį grindžia šiais argumentais:
1. Pasak pareiškėjo, bylos duomenimis tarnybą jis atliko
įvairiose vidaus reikalų įstaigose: teritorinėje (Šiaulių miesto vyriausiajame
policijos komisariate), specializuotose - Greitojo reagavimo rinktinėje
„ARAS", Lietuvos policijos Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyboje,
Lietuvos kriminalinės policijos biure. Pareiškėjo teigimu, visos šios įstaigos
turėjo savarankišką teisinį subjektiškumą, buvo savarankiški darbdaviai,
turintys teisę priimti, atleisti darbuotojus. Pareiškėjas pabrėžia, jog vadovaujantis
Darbo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis nepertraukiamą darbo stažą, ir
atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus šioje
byloje, tokiu atveju, nepertraukiamas darbo stažas turėtų būti skaičiuojamas
kiekvienoje iš šių įstaigų atskirai, kadangi į kiekvieną iš šių įstaigų pareiškėjas
pereidavo tik savo valia, apsisprendimu ir be jokių darbdavių susitarimų.
Sprendimas pakeisti darbą buvo sąlygojamas išskirtinai tik paties pareiškėjo
apsisprendimo, nors taikant tokią Darbo kodekso normą, kurią nurodė apeliacinės
instancijos teismas, preziumuojama, kad pareiškėjas buvo perkeliamas iš vienos
darbovietės į kitą darbdavių susitarimu, o ne paties pareiškėjo valia, kas
aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas taikydamas šiuo atveju Darbo kodekso 30
straipsnio 1 dalies 4 punktą, neteisingai taikė materialinės teisės normas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog 1993 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3
patvirtintoje Komisijos posėdžio dėl procentinio priedo už ištarnautus vidaus
reikalų sistemoje metus išvadoje nurodyta, kad G. J., darbo stažas sudaro 6 metai, 12 mėnesių ir
27 dienos. 1995 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Komisijos
posėdžio dėl procentinio priedo už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus
išvadoje nurodytas pareiškėjo stažas sudarė 10 metų 27 dienos. Tarnybos laiko
(Darbo stažo) apskaitos lape nurodyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. vidaus
tarnybos sistemoje ištarnauta daugiau kaip 20 m. Lietuvos kriminalinės
policijos biuro viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 38-S9-TE~31s
nurodyta, kad ištarnautas vidaus tarnyboje laikas 2008 m. gegužės 23 dienai yra
22 metai 8 mėnesiai 18 dienų Anot pareiškėjo, akivaizdu, kad mokėtina kompensacija
galėtų būti didinama, jei nustatomos dvi sąlygos: 1) ištarnautų metų skaičius;
2) darbo stažo nepertraukiamumas. Pareiškėjo nuomone, bylos medžiaga
neginčijamai nustatyta, kad tarnybos (darbo) stažas sudaro daugiau kaip 20
metų, o šios tarnybos (darbo stažas) buvo nepertraukiamas. Asmens byloje nėra
jokių faktinių duomenų apie tai, kad tarnybos (darbo) stažas buvo nutrūkęs,
pasibaigęs ar buvo pertraukos. Taigi, pareiškėjo teigimu, neginčijamai
nustatyta, kad tarnybos (darbo) stažas sudaro daugiau kaip 20 metų ir atitinka vieną
iš Statute įtvirtintų sąlygų.
2. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas visiškai nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. administracinėje byloje Nr. A6-521/2001
pateiktos teisės aiškinimo taisyklės. Tuo tarpu Teismų įstatymo 33 straipsnio 4
dalyje numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų
bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismas, nagrinėdamas
bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas
konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės
normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios
bylos kontekste. Teisės normų aiškinimu pateiktu vienoje administracinėje
byloje privalu vadovautis kitoje administracinėje byloje, kuri iš esmės panaši
į ankstesnę, t. y. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma
identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Vienodai būtina spręsti tik tas bylas,
kurių faktinės aplinkybės sutampa. Anot pareiškėjo, pagrįstai galima
konstatuoti, kad ir nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. A6-521/2001
yra iš esmės panašios. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiose bylose nagrinėjamas
išeitinės kompensacijos išmokėjimo klausimas, o administracinėje byloje Nr. A6-521/2001
pateikta teisės aiškinimo taisyklė, kad ištarnautas laikas išeitinei pašalpai
išmokėti yra lygus ištarnautam laikui vidaus reikalų sistemoje yra taikytina ir
nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo nuomone, įvertinus nagrinėjamos
administracinės bylos faktines aplinkybes bei administracinės bylos Nr. A6-521/2001
teisės aiškinimo taisyklę laikytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas pažeidė aukščiau minėto principo dėl vadovavimosi teisės normų
aiškinimu, pateiktu vienoje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės
sutampa. Šiuo aspektu taip pat ypač svarbi administracinėje byloje Nr. A6-521/2001
suformuluota taisyklė, kad ištarnautas laikas išeitinei pašalpai išmokėti yra
lygus ištarnautam laikui vidaus reikalų sistemoje. Pagal šios bylos faktines
aplinkybes, į pareiškėjo stažą išeitinei pašalpai gauti buvo įskaičiuotas ne
tik darbas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje, tačiau ir ankstesnis tarnybos
stažas. Tokiu būdu, teismas šioje byloje konstatavo, kad į stažą išeitinei
kompensacijai išmokėti įskaitomas visas teisės aktais nustatytas tarnybos
(darbo) stažas vidaus reikalų sistemoje.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje
gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų
praktikos formavimą.
Atsižvelgiant į šios teisės
normos turinį pažymėtina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ
153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik
esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką.
Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta
atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus
atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius
administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Pareiškėjas
prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2
dalies 10 punktu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu
pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų
pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,
nutarimą ar nutartį.
Iš pareiškėjo G. J. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo administracinėje
byloje Nr. A442-1542/2009 turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vidaus tarnybos stažas negali
būti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 57 straipsnio 2
dalyje ((2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-665 redakcija ir 2008 m. liepos
15 d. įstatymo Nr. X-1705 redakcija) įtvirtintam nepertraukiamam tarnybos
stažui, pareiškėjo nuomone, į stažą išeitinei kompensacijai išmokėti privalėjo
būti įskaitytas visas teisės aktais nustatytas tarnybos (darbo) stažas vidaus
reikalų sistemoje.
Bylos
medžiaga patvirtina, jog ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas savo reikalavimus,
grindė Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, kuris numato vidaus tarnybos
stažo skaičiavimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje Statuto normoje
yra nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos
pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą
papildomai įskaitant laikotarpius, išvardytus Statuto 37 straipsnio 1 dalies
1-11 punktuose (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.). Naujausioje
bei šiuo metu dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje (žr. 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1241/2010)
pripažįstama, jog sisteminis Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas
pagrindžia išvadą, jog vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi
reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę
(Statuto 32 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalis); 2) suteikiant galimybę
įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Statuto 36 straipsnio 1 dalis, 37
straipsnio 2 dalis); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos
Lietuvos valstybei stažą (Statuto 37 straipsnio 3 dalis). Taigi vidaus tarnybos
stažo (Statuto 37 straipsnis) ir nepertraukiamos vidaus tarnybos (Statuto 57
straipsnio 2 dalis) sąvokos nėra tapačios. Atsižvelgiant į tai, darytina
išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A442-1542/2009,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, pagrįstai netaikė Vidaus tarnybos statuto
37 straipsnio nuostatų, nes ši įstatymo norma nagrinėjamo ginčo teisinių
santykių nereguliuoja. Šiuo klausimu aktualioje Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant kokie
laikotarpiai gali būti įskaityti į nepertraukiamą tarnybą Vidaus tarnybos
statuto 57 straipsnio 2 dalies prasme, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktą sąvoką
–„nepertraukiamasis darbo stažas“ (žr. 2009 m. gegužės 4 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A438-571/2009 bei 2010 m. spalio 15 d.
nutartį administracinėje byloje A146-1241/2010). Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, aiškinant tuos pačius teisės norminius
aktus taip pat buvo padarytos analogiškos išvados bei vadovautasi būtent Darbo
kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Apeliacinės instancijos,
įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus ir taikydamas minėtas teisės normas
teisingai nustatė, jog pareiškėjas nepertraukiamai tarnavo vidaus tarnyboje nuo
1992 m. kovo 30 d., t. y. nepertraukiamo darbo stažą, numatytą Vidaus tarnybos
statuto 57 straipsnio 2 dalyje, skaičiavo nuo pareiškėjo priėmimo į vidaus tarnybą
datos.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija)
„teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo
pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės
panašiose bylose [...]; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti
keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės
panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama
ar objektyviai būtina“. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra nei
teisinių, nei faktinių pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja
sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo dominuojančios, vieningos šioje
srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, jog
šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių
teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose
būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai. Administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009
pateiktas materialinės teisės normų aiškinimas visiškai atitinka šiuo klausimu
formuojamą administracinių teismų praktiką ir atitinkamai nėra pagrindo
pripažinti jį akivaizdžiai nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte numatytu pagrindu yra
netenkintas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo
G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti
atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr.A442-1542/2009 pagal
pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie
Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei
įpareigojimo atlikti veiksmus
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas