Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-332/2015

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02036-2014-5                                                                                     

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          

                                                         1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.4.5.; 2.1.7.;

                                                                     2.1.7.4.; 2.1.15.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

                                           (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmanto Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,

gynėjui advokatui Vidmantui Lazickui,

nuteistajam M. S. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžio, kuriuo M. S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį  ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant  jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. S. A. 172,42 Eur žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

M. S. A. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-15, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), D. G. namuose, tyčia vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė M. G. į veidą, po to vieną kartą kakta sudavė jam į nosį, po ko nukentėjusysis M. G. pargriuvo ant grindų, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į abiejų akių vokus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. A. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. A. nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą M. G., nes jis M. G. smūgiuodamas nosies nesulaužė (nei kumščiu, nei galva nesudavė), o pats buitiniu laikytinas konfliktas įvyko ne apie 21 val., o apie 19 val. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra pripažino, kad, būdamas supykęs, vieną kartą ranka sudavė M. G. per veidą, taip pat nurodė, kad su D. G. turi keturis vaikus, bet pastaruoju metu su ja gyvena atskirai. 2014-11-15, apie 19 val., jam telefonu paskambino A. D. ir pranešė, kad pažįstamas M. G. girtauja su žmona ir su D. G., todėl jis (apeliantas) važiavo patikrinti, ką veikia jo vaikų motina D. G.. Nuvykęs į D. G. namus, jis rado D. G., M. G. ir jo sugyventinę I. G., kurie sėdėjo prie stalo, tačiau jis (apeliantas) baimindamasis dėl mažamečių vaikų, liepė M. G. ir jo sugyventinei išeiti. Jiems neišėjus, jis (apeliantas), būdamas susijaudinęs ir supykęs, vieną kartą ranka sudavė M. G. per veidą. Jis M. G. daugiau jokių smūgių nesudavė, t.y. nesudavė su kumščiu į veidą ir su galva į jo nosį. M. G. kraujas nebėgo. Nuteistasis įsitikinęs, kad jis negalėjo M. G. sulaužyti nosies, nežino, kas ir kada jam sulaužė nosį. Apelianto teigimu, jis pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad jis dėl vieno suduoto smūgio M. G. į veidą nuoširdžiai gailisi, bet tai padarė siekdamas išsaugoti šeimą. Kadangi jis M. G. jokios žalos nepadarė, nesutinka dėl teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nes yra įsitikinęs, kad M. G. nosies nesulaužė.

Nuteistojo M. S. A. teigimu, teismas, kritiškai vertindamas jo ir jo vaikų motinos D. G. parodymus, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių M. G. nosies sulaužymą, patikėjęs didžiąja dalimi tikrovės neatitinkančiais, melagingais nukentėjusiojo M. G. ir suinteresuota esančios M. G. sugyventinės I. G. parodymais, nepagrįstai jo (apelianto) atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo M. S. A. įsitikinimu, teismas, neatskleidęs bylos esmės, padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka 2014-11-15 D. G. namuose įvykusio tarp jo ir neblaivaus M. G. konflikto faktinių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistasis M. S. A. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. S. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. S. A. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už nesunkų M. G. sveikatos sutrikdymą. Tvirtina, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė jo ir liudytojos D. G. parodymus, taip pat nepagrįstai vadovavosi melagingais nukentėjusiojo M. G. ir suinteresuotos liudytojos M. G. sugyventinės I. G. parodymais ir jį nepagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę ir stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo ir nukentėjusiajam palankius parodymus davusios liudytojos parodymus.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Kelmės rajono apylinkės teismo išvados dėl M. S. A. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė kaltinamojo M. S. A., nukentėjusiojo M. G., liudytojų I. G., D. G., A. D. parodymus, nukentėjusiojo M. G. ir M. S. A. akistatos protokole, I. G. ir M. S. A. akistatos protokole, 2014-11-16 M. G. pareiškime, užregistruotame Kelmės rajono policijos komisariate, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, o ne vien nukentėjusiojo M. G. ir liudytojos I. G. parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad M. S. A. tyčia sudavė smūgius su delnu, kumščiu ir galva nukentėjusiajam M. G. į veidą, dėl šių smūgių sudavimo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistojo M. S. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl M. S. A. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. S. A. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. S. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį M. S. A. atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija M. S. A. apeliacinio skundo teiginius, kad jis, būdamas susijaudinęs ir supykęs, vieną kartą ranka sudavė M. G. per veidą, kad jis M. G. smūgiuodamas nosies nesulaužė, daugiau jokių smūgių nesudavė, t.y. nesudavė su kumščiu į veidą ir su galva į jo nosį, kad M. G. kraujas nebėgo, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo M. G. parodymai yra tikrovės neatitinkantys, melagingi, o liudytoja M. G. sugyventinė I. G. yra suinteresuota bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. G. ir liudytojos I. G. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, nukentėjusysis ir liudytoja iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir minėtos liudytojos duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo ir liudytojos suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį M. S. A., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Nuteistasis M. S. A. skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo liudytojos D. G. parodymais. Tačiau atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kadangi liudytoja D. G. yra nuteistojo vaikų motina, suinteresuota bylos baigtimi, be to, ji, kaip pati nurodė, nematė visos tarp M. S. A. ir nukentėjusiojo M. G. kilusio konflikto eigos, nes buvo išėjusi į kitą kambarį, todėl galėjo net nematyti to momento, kada M. S. A. panaudojo smurtinius veiksmus M. G. atžvilgiu.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam M. S. A. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, pagrįstai M. S. A. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.

Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog M. S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys žalai, patirtai gydant                   M. G., atlyginti priteistas pagrįstai. Minėtas civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa apmokėjo už M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 172,42 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas iš M. S. A. Šiaulių teritorinei ligonių kasai pagrįstai priteisė visą prašomą priteisti patirtos žalos dydį – 172,42 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. S. A. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo M. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Raimundas Jurgaitis

Teisėjai                                                                                                                 Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                   

                                                                                                                         Vidmantas Mylė