Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2492-480-2012].doc
Bylos nr.: 2S-2492-480/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Žaidas 149650823 tretysis asmuo
SEB bankas 112021238 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl valdymo gynimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. 2S-2492-480/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01213-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1;122.2;122.3; (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3962-454/2012 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovėms D. P., J. U., tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, AB SEB bankas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovei J. K., atsakovei J. U., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms D. P., J. U., prašydama nustatyti tarp šalių 0,1023 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir rūsio, esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.

Atsakovė D. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti 0,1023 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimo nustatymo planą; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio dalį, pažymėtą R-1 (17,87 kv. m.) ir R-2 (4,77 kv. m.), ją paskiriant D. P., palėpės 9,65 kv. m. dalį, pastogės plane pažymėtą B, ją paskiriant D. P.,  palėpės 13,17 kv. m. dalį, pastogės plane pažymėtą E, ją paskiriant J. K., ir palėpės 6,44 kv. m. dalį, pastogės plane pažymėtą D, ją paskiriant J. U..

Atsakovė priešieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jai netrukdomai naudotis 9,65 kv. m. pastogės, esančios name, (duomenys neskelbtini), dalimi iki teismo sprendimo priėmimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovės D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovės prašymas nemotyvuotas, o ieškinio užtikrinimo priemonės neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, pažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Atsakovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra analogiškas piešieškinio dalykui. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kyla pastovūs ginčai ir konfliktai dėl bendrai valdomo turto naudojimo, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šiems šalių konfliktams išspręsti. Tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek priešieškinyje suformuluoti reikalavimai bus nagrinėjami teismo posėdžio metu. Be to, teismas nurodė, kad atsakovė, dėstydama motyvus dėl būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad bus vengiama vykdyti teismo sprendimą, kuriuo bus išspręsti šioje byloje keliami šalių reikalavimai, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių priimto sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovė D. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti atsakovei teise netrukdomai naudotis 9,65 kv. m. pastogės, plane pažymėtos B, esančios gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), dalimi.

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė vieno iš pareikštų materialinių teisinių reikalavimų (palėpės dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir procesinio reikalavimo (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) tapatumą, taip pat klaidingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Vieno iš priešieškinio reikalavimų sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi nekliudo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio, be to, negalės turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui. Be to, prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti vertinamas ir kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo esmės išsakymas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas faktas, kad apeliantei kartu su ieškove J. K. ir atsakove J. U., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 29,26 kv. m. ploto pastogė. Byloje yra sprendžiama tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nustatymo. Ieškovei tapus gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturte, ji užėmė visas gyvenamojo namo palėpės patalpas, nepaisant to, kad tam tikra jų dalis priklauso ir kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Dėl to apeliantė neteko galimybės naudotis jai priklausančia palėpės dalimi. Ieškovė neleidžia patekti į palėpės patalpas, jas naudoja išimtinai savo poreikiams tenkinti. Tokie jos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę turtui, kurio apeliantei priklausančią dalį (9,65 kv. m.), ji ir prašė atidalinti pareikštu priešieškiniu. Apeliantei negalint patekti į ginčo palėpės patalpas, ieškovė gali savavališkai pertvarkyti jas, ar rekonstruoti taip, kad apeliantei priklausančios dalies atidalijimas natūra labai pasunkėtų arba apskritai taptų neįmanomas. Neužtikrinant teisės nekliudomai patekti į palėpės patalpas, apeliantė neturi galimybės patikrinti tų patalpų techninį stovį ir įvertinti, ar ieškovė savavališkai naudodamasi palėpės patalpomis nedaro joms jokios žalos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 145 str. 2 d.). Viena iš tokių priemonių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte, yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

Kaip matyti iš suformuotos civilinės bylos medžiagos, ieškinio bei priešieškinio turinio, ieškovei J. K. ir atsakovėms D. P. bei J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1023 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 32,13 kv. m. rūsys ir 29,26 kv. m. pastogė. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių, byloje yra pareikštas ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą ir rūsį dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, ir atsakovės D. P. priešieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai tenkančią rūsio bei pastogės dalį, tačiau faktiškai ji prašo nustatyti naudojimosi tvarką šiuo ginčo turtu. Apeliantė priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jai netrukdomai naudotis 9,65 kv. m. pastogės, esančios name, (duomenys neskelbtini), dalimi iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka jos paskirties, numatytos įstatyme, ji netikslinga, neproporcinga, nes nepadės užtikrinti apeliantei galimai palankaus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo, be to, nepagrįstai gali pažeisti ieškovės ir atsakovės J. U. teises, nes ginčo turtas dar nėra padalintas, naudojimosi tvarka šiuo turtu nėra nustatyta, todėl visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu turtu tiek ieškovė, tiek ir atsakovės turi teise naudotis bendrai. Apeliantė, prašydama taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad gali būti padaryta jai žala, jeigu nebus imtasi šių priemonių, ar kad ieškovė neleidžia jai patekti į palėpės patalpas, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė siekia parduoti jai priklausančią šio nekilnojamojo turto dalį. Taigi, iš esmės nėra nurodytos net aplinkybės, kurios galėtų įtakoti tokią situaciją, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo būdo pasirinkimo tikslingumo, ieškinio ar priešieškinio pagrįstumo. Vertinama, ar pagal pareikštus priešieškinio reikalavimus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, jeigu taip, tai, kokios rūšies bei apimties priemonės turėtų būti taikomos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias vienaip ar kitaip įtakoti būsimo galimai teigiamo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, atsižvelgti tiek į kreditoriaus, tiek į skolininko interesus. Įvertinant tai, kad priešieškinyje nurodoma, jog ieškovei ir atsakovėms D. P., J. U. minėta pastogė priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau yra kilęs ginčas dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo, nėra pagrindo suteikti apeliantei nepagrįsto pranašumo prieš ieškovę ir atsakovę J. U.. Sudarius nekliudomas sąlygas apeliantei patekti į ginčo pastogę, nesant nustatytos naudojimosi ginčo pastogės tvarkos, tarp šalių gali kilti dar didesnis konfliktas, todėl darytina išvada, jog apeliantės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja proporcingumo principui. Kadangi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirajame skunde nurodytas prielaidas, jog yra grėsmė žalai atsirasti nesant galimybės apeliantei netrukdomai disponuoti, valdyti bei naudoti turtą – jai tenkančią pastogės dalį, tuo pačiu ir tinkamai įgyvendinti savo teises.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, dėstydama motyvus dėl būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad bus vengiama vykdyti teismo sprendimą, kuriuo bus išspręsti šioje byloje keliami šalių reikalavimai, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių priimto sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ji palikti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė