Administracinė byla Nr. I-4435-968/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03533-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atstovei Neringai Pėtnyčytei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija) dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja J. V. padavė teismui skundą (b. l. 1–3), prašydama priteisti iš atsakovės 6 760,34 Lt turtinės žalos ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 sprendimu Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ bei tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,12 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir 0,39 ha miško sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus – 0,51 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,58 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0.45 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). R. L., atstovaujantis A. K., 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-762 0,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė Š. G. Š. G. ir D. G. 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2812 0,58 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė M. V. M. V. 2011-05-31 dovanojimo sutartimi Nr. RK-2227 padovanojo J. V. 0,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-379-505/2012, priėmė 2012-10-02 sprendimą, kuriuo panaikino Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas); Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 sklype (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu pripažino negaliojančia 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7625 dalį, kuria A. K. pardavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2008-12-08 sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. I-7626 dalį, kuria A. K. perdavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2812 dalį, kuria Š. G. ir D. G. pardavė M. V. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 dalį, kuria M. V. padovanojo J. V. 0,05 valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); taikė vienašalę restituciją natūra ir įpareigojo J. V. grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) valstybei.

Valstybės institucijos šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie vėliau teismų buvo panaikinti. Pareiškėja prarado 0,05 ha žemės sklypą, kuris, pritaikius restituciją, iš jos neatlygintinai buvo paimtas valstybei. J. V. įpareigojus grąžinti valstybei 0,05 ha žemės sklypo dalį, kurią ji buvo gavusi dovanų iš savo sūnaus, jai buvo padaryta 4 310,34 Lt turtinė žala. Be to, pareiškėja gindama savo teises bei tikėdamasi išsaugoti nuosavybę, kreipėsi į advokatą, kuriam sumokėjo 2 400,00 Lt, taip pat sumokėjo 50,00 žyminio mokesčio. Pareiškėja dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė 6 760,34 Lt turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Pareiškėja žemės sklypą nuosavybėn įsigijo 2011 metais ir jį valdė 3 metus. Per šį laiką ginčo žemės sklypas buvo pakeistas, jo būklė pagerinta, atlikti kadastriniai matavimai. Valdydama ginčo žemės sklypo dalį, pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių valdyti jį toliau ir plėtoti jau pradėtą kaimo turizmo veiklą. Dėl to, ir dėl ilgo teismo proceso, kuris sukėlė nepatogumus, stresą, pareiškėja patyrė nervinę įtampą, kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė, dėl žemės sklypo dalies, kurioje pareiškėja tikėjosi susikurti tinkamą gyvenimo aplinką praradimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visam priklausančiam sklypui (ne ginčo sklypo daliai) pareiškėja patyrė 5 000,00 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėja ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

3. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–39). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija. Pareiškėja, manydama, kad Kauno apylinkės teismui 2014-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikius vienašalę restituciją valstybės padėtis pagerėjo, nes valstybė sklypo dalį gavo neatlygintinai, ir dėl tokio restitucijos būdo taikymo buvo pažeisti pareiškėjos interesai, turėjo teisę šį Kauno apylinkės teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tokiu būdu pareiškėja sutiko, kad teismas teisingai išsprendė restitucijos klausimą, todėl pareiškėjos argumentai, kad valstybė įgijo pranašumą pareiškėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje neturėtų įrodomosios galios.

Kauno apskrities viršininko priimti neteisėti aktai dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), patys savaime nepagrindžia žalos atsiradimo fakto. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja prašo priteisti 6 760,34 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikia žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nors pareiga įrodyti žalos dydį tenka pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad iš sūnaus dovanų gautą žemės sklypą sutarties šalys įvertino 50 000,00 Lt. Tačiau dokumentų, patvirtinančių kokiu vertinimu remiantis pareiškėja 0,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvertina 50 000,00 Lt suma byloje nėra. Pagal 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 2.2 punktą indeksuota 0,58 ha žemės sklypo vertė yra 643,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė 3 200,00 Lt. Šie duomenys nustatyti vadovaujantis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma Nr. 44-3410808 ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo straipsnį nuo jų įrašymo laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014, 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. I-7625 A. K. 0,58 ha sklypą (duomenys neskelbtini), Š. G. pardavė už 5 000,00 Lt. Š. G. šį žemės sklypą
2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2812 M. V. pardavė už 5 000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turto vertės, prašymas dėl 4 310,34 Lt turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas. Pareiškėja 2 400,00 Lt turtinei žalai pagrįsti pateikia 2012-10-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 606394 ir nurodo, kad gindama savo teises bei tikėdamasi išsaugoti nuosavybę, samdėsi advokatą, kuriam privalėjo mokėti ir dėl to patyrė 2 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios pareiškėjos išlaidos nėra pagrįstos teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas, be to, iš pateikto 2012-10-12 pinigų paėmimo kvito Nr. 606394 negalima nustatyti, kad 2012-10-12 pinigų paėmimo kvitas Nr. 606394 yra už teisines paslaugas administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012.

Pareiškėja iš Lietuvos valstybės prašo priteisti ir 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau tik abstrakčiais teiginiais nurodo, kad dėl teismo proceso patyrė nepatogumus, stresą, nervinę įtampą. Pažymėtina, kad rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Atsižvelgiant į tai, kad nei 5 000,00 Lt, nei pats neturtinės žalos padarymo faktas byloje nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą. Nors pareiškėja nurodo, kad per 3 metus, kuomet valdė žemės sklypą nuosavybės teise, ginčo sklypas buvo pakeistas, jo būklė pagerinta, pradėta plėtoti kaimo turizmo veikla, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikia. Pareiškėja 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl jos teiginiai, kad ji džiaugėsi turėdama mišką, ir įgijo teisėtus lūkesčius jį valdyti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėja iš neatlygintinai įgyto 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,05 ha, t. y. tik nedidelį žemės plotą grąžinus valstybei, visos sąlygos naudoti jai priklausantį žemės sklypą pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį išliko, todėl panaikinus Kauno apskrities viršininko administracinius aktus jokia žala pareiškėjai realiai nebuvo padaryta.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais atsiliepimuose išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 125–128). Nurodo, kad pareiškėja 2 400,00 Lt žalai pagrįsti pateikia 2012-10-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 606394 ir nurodo, kad gindama savo teises samdėsi advokatą, kuriam privalėjo mokėti ir dėl to patyrė 2 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjos nurodyta 2 400,00 Lt suma nėra teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas. Pagal 2012-10-12 pinigų paėmimo kvitą Nr. 606394 negalima nustatyti kokioje byloje (administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012 ar civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014) yra apmokėtos teisinės paslaugos. Pareiškėja iš Lietuvos valstybės prašo priteisti 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau tik abstrakčiai teigia, kad dėl teismo proceso patyrė nepatogumus, stresą, nervinę įtampą, t. y. jokiais įrodymais nepagrindžia, kad jai padaryta 5 000,00 Lt neturtinė žala. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl skundas atmestinas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, remdamasi iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašo nagrinėti skundą teismo nuožiūra (b. l. 120), jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į 6 760,34 Lt turtinės ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš neteisėtų Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 02-05-11470, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, inter alia, į 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), kurį Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu pritaikęs vienašalę restituciją natūra, įpareigojo J. V. grąžinti valstybei.

2. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos (inter alia, turtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

3. Remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymu Nr. 02-05-11470 (b. l. 85–86) ir 2008-10-13 sprendimu Nr. 52/23916 (b. l. 89) A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, inter alia, į (duomenys neskelbtini) esantį 0,58 ha sklypą (b. l. 88), kurį A. K. 2008-12-08 pardavė už 5 000,00 Lt Š. G., o Š. G. ir D. G. 2010-07-08 sutartimi pardavė M. V. (b. l. 40–46); M. V. 2011-05-31 dovanojimo sutartimi Nr. RK-2227 šį 0,58 ha sklypą (duomenys neskelbtini) perdavė neatlygintinai motinai J. V. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 24–26); Kauno apygardos administracinis teismas 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012, pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą, panaikino Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–72), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013-03-28 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 59–66); Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pagal Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, pripažino negaliojančia, inter alia, 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 dalį, kuria M. V. padovanojo savo motinai J. V. 0,05 valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), ir, be kita ko, taikė vienašalę restituciją natūra, įpareigodamas J. V. grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško valstybei (b. l. 52–56).

Įvertinus šias aplinkybes nagrinėjamai administracinei bylai aktualiu aspektu, darytina išvada, kad pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančio 0,05 ha valstybinės reikšmės miško grąžino valstybei, nes tai padaryti ji buvo įpareigota Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu dėl to, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 ir 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 dalys, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį, kurią vėliau sudarytos sutarties pagrindu įsigijo pareiškėja, buvo pripažinta neteisėta; taigi Kauno apskrities viršininkas priimdamas neteisėtus 2008-10-13 įsakymą Nr. 02-05-11470 ir sprendimą Nr. 52/23916 atliko neteisėtus veiksmus.

4. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad jos nurodytą 6 760,34 Lt turtinę žalą, sudaro:

– 4 310,34 Lt suma, kuria ji įvertino 0,05 ha ginčo sklypą;

– 2 400,00 Lt teismo išlaidos, kurias ji patyrė samdydama advokatą, ir 50,00 Lt žyminio mokesčio nagrinėjant administracinę bylą, kurioje buvo priimti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriais Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį, kurią vėliau sudarytos sutarties pagrindu įsigijo pareiškėja, buvo pripažinta neteisėta.

4.1. Sprendžiant dėl pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo atlyginti 4 310,34 Lt dydžio turtinę žalą, kurią ji kildina iš 0,05 ha žemės sklypo dalies vertės, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikė vienašalę restituciją natūra, įpareigodamas J. V. valstybei grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad J. V. turtą, kuriam taikoma restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, atsakovės atstovo nurodoma 5000-6000 Lt suma kaip restitucijos taikymo pasekmė jai iš valstybės nėra priteistina“. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje aiškinant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad pareiškėjai, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, turi teisę reikalauti iš valstybės atlyginti prarasto turo vertę, tačiau tai turi būti atliekama pagal restitucijos taisykles – atlyginant patirtas turto įsigijimo išlaidas, kurios neturi viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, t. y. atlyginamos turto įsigijimo išlaidos, jų dydį ribojant parduodamo turto rinkos kaina, kuri buvo sandorio sudarymo metu (žr., pvz., LVAT    2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-120/2013).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos kontekste aktualią LVAT praktiką, konstatuotina, kad J. V. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikyta restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra patyrusi jokių šio turto įsigijimo išlaidų; taigi 4 310,34 Lt dydžio turtinė žala, kurią ji kildina iš 0,05 ha ginčo sklypo vertės, pareiškėjai nėra atsiradusi. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas atlyginti 4 310,34 Lt dydžio turtinę žalą atmestinas nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės žalos atlyginimo sąlygų – žalos.

4.2. Sprendžiant dėl pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo atlyginti 2 400,00 Lt teismo išlaidas ir 50,00 Lt žyminio mokesčio, pažymėtina, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusia civiline atsakomybe, todėl atsakovas yra atsakingas už šių išlaidų atsiradimą. Pagrįsdama šias išlaidas pareiškėja pateikia pinigų priėmimo kvitą (b. l. 27) ir žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 28). Iš šių dokumentų analizės matyti, kad pareiškėja teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2400,00 Lt. Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012, kurioje buvo sprendžiamas Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 02-05-11470 dalių pripažinimo neteisėtomis klausimas, pareiškėjai, kuri šioje administracinėje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklėmis, turėtos bylos vedimo išlaidos negalėjo būti patenkintos, kadangi ji palaikė atsakovo poziciją, o Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 sprendimas Nr. 52/23916 ir įsakymas Nr. 02-05-11470 dalyse buvo pripažinti negaliojančiais. Tačiau žalos atlyginimo instituto taikymo prasme, šios išlaidos pripažintinos žala, kurią turi atlyginti atsakovas, nes šios žalos atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais, pastarajam priėmus neteisėtą administracinį aktą.

Iš šioje byloje surinktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas M. V. dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-379-505/2012, pareiškėja šioje byloje teikė apeliacinį skundą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja patyrė teisines išlaidas sumokėjusi 50,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Taip pat pareiškėja patyrė 2 400,00 Lt teismo išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija maksimaliai leistino tokių išlaidų dydžio, nustatyto teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto 8 punkte.

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos kontekste aktualią LVAT praktiką, aktualų Administracinių bylų teisenos įstatymo, CPK, Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti 2 450,00 Lt (709,57 Eur) turtinės žalos.

5. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti 5 000,00 Lt neturtinės žalos.

Teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2007-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008-04-16 LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) yra konstatuota, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006;
2007-11-15 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėja skunde nurodo, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl to, kad: sklypą nuosavybėn įsigijo 2011 metais ir jį valdė 3 metus, per šį laiką ginčo žemės sklypas buvo pakeistas, jo būklė pagerinta, atlikti kadastriniai matavimai; valdydama ginčo žemės sklypo dalį, pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių valdyti jį toliau ir plėtoti jau pradėtą kaimo turizmo veiklą; ilgas teismo procesas sukėlė nepatogumus, stresą, pareiškėja patyrė nervinę įtampą, kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė, dėl žemės sklypo dalies, kurioje pareiškėja tikėjosi susikurti tinkamą gyvenimo aplinką praradimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visam priklausančiam sklypui (ne ginčo sklypo daliai).

Įvertinus pareiškėjai tiek šios bylos, tiek minėtų administracinės ir civilinės bylų nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia sąlyginai trumpą laikotarpį, kurį pareiškėja naudojosi ginčo turtu tenkindama savo interesus, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos.

6. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, pareiškėjai priteistina: 709,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 709,57 Eur (septynis šimtus devynis eurus, 57 ct) turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Rytis Krasauskas