Baudžiamoji byla Nr. 2K-338/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino
Sirvydžio,
sekretoriaujant Ritai
Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjoms Nijolei Gaižutienei,
Virginijai Bradulskienei,
nuteistiesiems A. Š., K. B.,
nukentėjusiesiems ir civiliniams
ieškovams R. G., E. J., A. K.,
nukentėjusiųjų ir civilinių
ieškovų atstovui Vaidotui Sviderskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. bei
jo gynėjos kasacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio
12 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir pagal nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų R. G., K. G., I. J., E. J., A. J., S. K., A. K. atstovo
advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties.
Utenos rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Š. ir K. B. pripažinti
kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant
atviroje kolonijoje, taip pat jiems atimta teisė trejus metus vairuoti
transporto priemones. Nuosprendžiu nuspręsta R. G., K. G., I. J., E. J., A. J.,
V. G., S. K., A. K., Z. V., O. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl
turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti
civilinio proceso tvarka. Taip pat nuosprendžiu buvo priteista neturtinė žala: solidariai
iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys
neskelbtini) 300 Lt R. G. ir K. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt
bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt I. J. ir E. J.;
solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys
neskelbtini) 300 Lt S. K. ir A. K.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt
bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt A. J. ir V. G.;
solidariai iš A. Š. ir K. B. 50 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys
neskelbtini) 300 Lt O. V. ir Z. V..
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi
iš dalies pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį
dėl neturtinės žalos ir ją priteisė: solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš
AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini)
350 Lt R. G. ir K. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys
neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt I. J. ir
E. J.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini)
350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt S. K. ir A. K.; solidariai
iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš
AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt A. J. ir V. G.; solidariai iš A. Š. ir
K. B. 50 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys
neskelbtini) 350 Lt O. V. ir Z. V.. Kolegija taip pat pašalino iš kaltinimo
K. B. aplinkybę, kad jis privertė A. Š. vairuojamą automobilį priartėti prie
dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir ištaisė rašymo apsirikimą
nuosprendyje – nurodytą automobilio, kurį eismo įvykio metu vairavo A. Š.,
valstybinį numerį iš (duomenys neskelbtini) pataisė į (duomenys
neskelbtini).
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų
atstovo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G., E. J., A. K. ir prokuroro,
prašiusių patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį
skundą ir atmesti nuteistųjų bei K. B. gynėjos kasacinius skundus, nuteistųjų
ir jų gynėjų, prašiusių patenkinti jų kasacinius skundus ir atmesti
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. Š. ir K. B. pagal
BK 281 straipsnio 5 dalį nuteisti už tai, kad pažeisdami Kelių eismo taisyklių
reikalavimus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo keturi žmonės ir dviem žmonėms
buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismai nustatė, kad 2006 m. gegužės 5 d.,
apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), K. B. vairuojamu automobiliu
blogai matomame kelio ruože lenkė A. Š. vairuojamą automobilį, tačiau šis
trukdė jį aplenkti, o atsiradus kliūčiai – iš priekio atvažiuojančiam
krovininiam automobiliui bei dviratininkų grupei, K. B. nesulėtino vairuojamo
automobilio greičio ir, stengdamasis apvažiuoti kliūtį, pasuko į dešinę, taip
sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to dešinėje važiavęs A. Š.
priartėjo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stengdamasis išvengti
užvažiavimo ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą automobilį į kairę ir dėl per
didelio greičio jo nesuvaldė – automobilis prarado skersinį stabilumą kelyje,
išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė šia juosta
važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N. K., o po to apvirto.
Teismai konstatavo, kad A. Š. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo
taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 173, 182 punktų reikalavimus, o K. B. – KET 53,
145, 161, 172, 173, 180.4, 184.3 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio žuvo
dviratininkai K. J. ir M. G. bei A. Š. vairuojamo automobilio keleiviai K. B.
ir K. V., kuris mirė ligoninėje, o dviratininkams M. G. bei N. K. buvo sunkiai
sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis
A. Š. prašo pakeisti jam priimtus teismų sprendimus: sumažinti pagal BK 281
straipsnio 5 dalį jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų ir
panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kasatorius teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jo apeliacinį skundą,
dėl jam priimto nuosprendžio padarė neteisingas išvadas bei esminius BPK
pažeidimus, ir nurodo šiuos argumentus. Jam šioje byloje dėl itin didelio
žiniasklaidos dėmesio buvo surašyti keli skirtingi nuosprendžio variantai, nes
pagal byloje esantį nuosprendį jis buvo nubaustas septynerių metų laisvės
atėmimo bausme, o jam įteiktame nuosprendžio variante buvo nurodyta šešerių
metų laisvės atėmimo bausmė ir mažesnės nukentėjusiesiems priteistinos sumos.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nepatikrino,
jos neįvertino teismo nešališkumo aspektu. Kolegija taip pat nepasisakė, ar
skirtingi nuosprendžio variantai yra BPK 22, 29, 310 straipsnių pažeidimas, ir
padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju A. Š. teisės nebuvo suvaržytos. A. Š.
taip pat teigia, kad jam yra paskirta neteisinga bausmė ir nepagrįstai paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė. Jis apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas,
nepadaręs KET pažeidimų, nebaustas administracine tvarka, šį nusikaltimą padarė
blaivus, nusikaltimą nulėmė K. B. veiksmai bei atsitiktinės ir nepalankios įvykio
aplinkybės, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Taip pat teismai nepagrįstai
nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis dėl
padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo noru
atlygino dalį žalos. Tai, kad byloje yra minėtos aplinkybės, liudija jo
nuoseklūs parodymai dėl jam inkriminuotų KET, tarp jų – KET 53, 182 punktų
pažeidimo, taip pat – kasatoriaus pastangos atlyginti žalą ir dalies žalos
atlyginimas, nepaisant to, kad jis pradėjo žalos atlyginimo procesą be draudimo
bendrovės. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra
nepagrįstos, neišsamios ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Kasaciniu skundu
nuteistasis K. B. bei jo gynėja prašo panaikinti jam priimtus teismų sprendimus
ir jį išteisinti, o iš jo priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.
Kasatoriai teigia, kad teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo
įstatymo pritaikymo, ir nurodo šiuos argumentus. Tarp K. B. veiksmų ir eismo
įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio, nes iš byloje esančių įrodymų matyti,
kad A. Š. vairuojamas automobilis susidūrė su dviratininkais ir apvirto dėl
paties A. Š. padarytų KET pažeidimų, o kasatorius tuo metu jau buvo pravažiavęs
įvykio vietą ir negalėjo turėti įtakos A. Š. veiksmams. Teismai, vertindami, ar
tarp kasatoriaus veikos ir eismo įvykio padarinių yra priežastinis ryšys, netinkamai
pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas ir neteisingai įvertino byloje
esančius įrodymus. Teismų sprendimais pripažinta, kad A. Š. kasatoriui kliudė
baigti lenkimo manevrą, didino greitį, taip sukeldamas pavojų eismo dalyviams,
todėl kasatorius laiko, kad A. Š. automobilio aplenkimas šiomis aplinkybėmis
nors ir prieštaravo KET reikalavimams, tačiau nenulėmė eismo įvykio padarinių.
Kasatoriaus veiksmai iki lenkimo neprieštaravo KET 184.3 punkto reikalavimams,
nes A. Š. vairuojamą automobilį jis lenkė įkalnės viršuje ir kelio ruožas buvo
gerai matomas. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
kasatorius savo veiksmais neprivertė A. Š. sukti į dešinę ir kairę. Tačiau dėl
eismo įvykio mechanizmo, šiuo klausimu išdėstytų ekspertizės akto išvadų,
kasatoriaus veiksmų vertinimo, kitų duomenų teismų išvados yra nepagrįstos,
neatitinkančios įrodymų, tarp jų – liudytojų A. C., A. G. parodymų. Apeliacinės
instancijos teisme eksperto nurodytos aplinkybės apie nesaugų šoninį atstumą
tarp kasatoriaus ir A. Š. vairuojamo automobilio, kuriomis kolegija rėmėsi
atmesdama apeliacinį skundą, nebuvo nurodytos kasatoriui pareikštame kaltinime,
be to, šios aplinkybės prieštarauja pirmiau nurodytiems įrodymams. Kasatoriai
taip pat teigia, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus. Pirmosios
instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų pastabų dėl teisiamojo posėdžio
protokolo BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka. K. B. šioje byloje buvo
surašyti keli skirtingi nuosprendžio variantai, o tai yra esminis jo teisės į
gynybą pažeidimas, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino netinkamai. Be
to, kolegija, pripažinusi, kad K. B. automobilio valstybinis numeris
nuosprendyje nurodytas neteisingai, pati padarė klaidą, nes neteisingai nurodė,
kad šį automobilį vairavo A. Š..
Kasaciniu skundu
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas prašo panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių,
priteistų solidariai iš A. Š. ir K. B., išsprendimo ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš minėtų nuteistųjų priteistas
neturtinės žalos sumas. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos
teismo išvadomis tik dėl nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteistinos
neturtinės žalos, teigia, kad kolegija neteisingai įvertino įrodymus dėl
ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio ir netinkamai pritaikė Civilinio
kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nesilaikė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasatoriaus nuomone,
kolegija žymiai sumažino nukentėjusiesiems apkaltinamuoju nuosprendžiu
priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgusi tik į nuteistųjų turtinę padėtį ir
nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais, bei to, kad
nuteistieji neatsiprašė ir jokiais būdais nesiėmė bent iš dalies atlyginti
žalą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kurią vertino ir pirmosios
instancijos teismas, negali būti lemiamas kriterijus, turintis įtakos nustatomam
neturtinės žalos dydžiui.
Nuteistųjų A. Š. ir
K. B. bei jo gynėjos kasaciniai skundai atmestini. Nukentėjusiųjų ir civilinių
ieškovų R. G., K. G., I. J., E. J., A. J., S. K., A. K. atstovo
kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 281 straipsnio
5 dalies taikymo
K. B. nurodo, kad dėl
jam inkriminuoto eismo įvykio jis nėra kaltas. A. Š. savo kaltės dėl šio eismo
įvykio ir veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija. Iš teismų sprendimuose
aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio žuvo keturi žmonės ir dviem
žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaltininkai yra K. B. ir A. Š..
KET 53 punktas
įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti
pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 172 bei 173 punktų reikalavimus
vairuotojas privalo važiuoti saugiu greičiu ir taip, kad kiekvienu metu galėtų
suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo
saugumui – sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba
apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš teismų
sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu K. B. vairuojamu
automobiliu blogai matomame kelio ruože, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo
liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, lenkė A. Š. vairuojamą
automobilį, nors KET 184.3 punktas draudžia lenkti kelių ruožuose, kur blogai
matomas kelias, o pagal KET 161 punkto nuostatas ištisinę kelio ženklinimo
liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies
kraštą arba stovėjimo vietą, o tuo metu A. Š., didindamas važiavimo greitį, trukdė
K. B. jį aplenkti, nors KET 182 punktas draudžia lenkiamos transporto priemonės
vairuotojui didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais trukdyti aplenkti,
tačiau K. B., nepaisydamas KET 180.4 punkto reikalavimų, kad prieš pradėdamas
lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, jog baigdamas lenkti, jis galės grįžti į
savo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkimą tęsė. Todėl
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. B. ir A. Š., pažeisdami šiuos KET
reikalavimus, lenktyniavo kelyje ir taip sudarė labai pavojingą eismo
situaciją, laikytina pagrįsta. Ši situacija lėmė tai, kad, esant dideliems
automobilių važiavimo greičiams ir atsiradus kelyje kliūčiai – A. C. vairuojamam
krovininiam automobiliui ir už jo važiavusiai dviratininkų grupei, abu
nuteistieji pasirinko nepriimtinus sprendimus, sukėlusius teismų sprendimuose
nurodytus padarinius. K. B., pamatęs minėtą kliūtį, į dešinę važiuojamosios
dalies pusę pradėjo grįžti pavojingu būdu, pažeisdamas 173, 145, 180.4 punktų
reikalavimus, nes lenkė A. Š. automobilį toliau didindamas važiavimo greitį ir
pavojingai iš kairės kelio pusės įstrižai judėjo į dešinę, taip A. Š. sudarydamas
kliūtį. A. Š., reaguodamas į šiuos K. B. veiksmus, nestabdė automobilio,
priartėjo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stengdamasis išvengti
užvažiavimo ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą automobilį į kairę ir dėl per
didelio greičio jo nesuvaldė. Automobilis prarado skersinį stabilumą kelyje,
išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė šia juosta
važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N. K., o po to apvirto. Dėl
šio eismo įvykio žuvo dviratininkai K. J. ir M. G. bei A. Š. vairuojamo
automobilio keleiviai K. B. ir K. V., kuris mirė ligoninėje, o dviratininkams
M. G. bei N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismai, įvertinę K. B. bei
A. Š. veiksmus bei atsižvelgę į byloje esančių įrodymų, tarp jų – ekspertų
išvadų, visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė teisingą išvadą, kad šio eismo
įvykio priežastis buvo abiejų nuteistųjų padaryti minėti KET pažeidimai. K. B.,
pavojingai lenkdamas A. Š., sudarė jam kliūtį, dėl to A. Š. pavojingai
manevravo ir susidūrė su dviratininkais, o po to apvirto. Šis eismo įvykis nulėmė
pirmiau nurodytus padarinius. Todėl nėra pagrindo sutikti su K. B. teiginiais,
kad tarp jo veikos ir minėtų eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio. Tai,
kad eismo įvykio padariniai šiuo atveju atsirado dėl A. Š. vairuojamo
automobilio susidūrimo su dviratininkais ir apvirtimo, o K. B. tuo metu jau
buvo pravažiavęs įvykio vietą, nešalina K. B. atsakomybės pagal BK 281
straipsnio 5 dalį, nes, kaip matyti iš bylos, A. Š. pavojingą manevravimą lėmė
K. B. netinkamu lenkimu sudaryta pavojinga kliūtis. K. B. teiginiai, kad jo
veiksmai iki lenkimo neprieštaravo KET 184.3 punkto reikalavimams, neatitinka
teismų sprendimuose aptartų įrodymų. K. B. ir jo gynėjos kasacinio skundo
teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie nesaugų
šoninį atstumą tarp K. B. ir A. Š. vairuojamų automobilio turėjo būti nurodytos
ir K. B. pareikštame kaltinime, atmestini, nes K. B. padarytų KET pažeidimų,
susijusių su A. Š. automobilio pavojingu lenkimu, esmė kaltinime yra nurodyta.
Kasatorių nesutikimas su teismų išvadomis dėl tam tikrų bylos aplinkybių bei
įrodymų yra susijęs su bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų nauju vertinimu ir
nėra grindžiamas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, o pagal BPK 376
straipsnio nuostatas tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
A. Š. ir K. B. pažeidė Kelių
eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo keturi
žmonės ir dviem žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tas, kas vairuodamas
kelių transporto priemonę pažeidė KET reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo
įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį
baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota A. Š. bei K. B. veika. K. B. ir jo
gynėjos kasacinio skundo teiginiai dėl BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių taikymo
bei prašymas atmesti iš K. B. priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius
siejami su, kasatorių nuomone, neteisingu K. B. veikos įvertinimu, todėl,
nustačius, kad K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5
dalį, atmetami.
Dėl A. Š. paskirtos
bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
K. B. dėl jam
paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės motyvų nenurodo. A. Š.
teiginiai dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nėra
pagrįsti.
A. Š. už
nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, teismas paskyrė bausmę
laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų
nepažeidė. Teismas, nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus,
atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, kad jis apibūdinamas teigiamai,
anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Tačiau teismas pagrįstai
atsižvelgė ir sunkius šio nusikaltimo padarinius – žuvo keturi žmonės ir dviem
žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, eismo įvykio aplinkybes bei į tai,
kad nusikaltimas buvo padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Todėl
teismo sprendimas skirti A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę laikytinas pagrįstu.
Iš kasacinio skundo matyti, kad A. Š. ginčija tik jam paskirtos laisvės atėmimo
bausmės dydį. Teismas, nustatydamas A. Š. laisvės atėmimo bausmės dydį,
atsižvelgė į jo asmenybę, kitas aplinkybes, tarp jų – susijusias su eismo
įvykiu bei sunkiais jo padariniais, taip pat – į tai, kad byloje nėra jo
atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai paskyrė didesnę
už BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę.
Kolegija laiko, kad šiuo atveju A. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo
reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.
Teismų išvada, kad byloje nėra A. Š. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta
atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius
nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas
padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant
teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus
gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė
nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti
nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto
prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir
nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš
bylos matyti, kad A. Š., duodamas parodymus, nepripažino esminių bylos
aplinkybių, susijusių tuo, kad jis trukdė K. B. lenkti didindamas važiavimo
greitį. Todėl teismams nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą
veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta
atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino
padarytą žalą. A. Š. kasaciniame skunde nurodė, kad yra atlyginęs dviem
nukentėjusiosioms 1000 Lt padarytos žalos. Šią aplinkybę jau buvo įvertinęs
apeliacinės instancijos teismas, kuris pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į
atlygintiną žalą, tai yra nedidelė suma, jog būtų pagrindas šią aplinkybę
pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš teismų sprendimų taip pat
matyti, kad pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas jo
nurodomas aplinkybes teismams nebuvo pagrindo.
BK 68 straipsnyje
nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis,
tarp jų teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis
šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Iš teismų sprendimais
nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė
naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismas nuosprendyje
atsižvelgė į tai, kad šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET
reikalavimus ir kad dėl tokios veikos atsirado pirmiau nurodyti sunkūs
padariniai. Todėl pirmosios instancijos teismas A. Š. kartu su bausme paskyrė
ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių
transporto priemones. Kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, laiko, kad
nėra pagrindo pripažinti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė A. Š. paskirta
nepagrįstai.
Teismai netiksliai
nurodė A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pavadinimą. Tačiau tai
nėra pagrindas laikyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė A. Š. paskirta neteisingai.
Dėl nuteistųjų ir K.
B. gynėjos kasaciniuose skunduose nurodomų BPK pažeidimų
Šališkumas yra
susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti
pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs
dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad
pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę
dėl A. Š. ir K. B. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios
instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje
išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.
Iš šios bylos matyti,
kad joje yra vienas nuosprendis, kurį paskelbus, nagrinėjimo teisme dalyviai jį
suprato. Iš bylos taip pat matyti, kad nuosprendžių nuorašuose buvo padarytos
techninės klaidos, o paskutinysis įteiktas nuosprendžio nuorašas atitiko byloje
esančio nuosprendžio originalą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šias
aplinkybes, nurodė, kad dėl nuosprendžių nuorašuose padarytų techninių klaidų
buvo suvaržyta teisė laiku gauti byloje paskelbto nuosprendžio nuorašą, tačiau
šio pažeidimo nelaikė esminiu BPK pažeidimu. Kitokiai išvadai šioje byloje pagrindo
nėra, nes paskutinysis įteiktas nuosprendžio nuorašas atitiko byloje esančio
nuosprendžio nuorašo originalą, būtent tokį nuosprendį nuteistieji apskundė
apeliacine ir kasacine tvarka. Pripažinti, kad minėtas klaidas nulėmė itin
didelis žiniasklaidos dėmesys, ir dėl to laikyti pirmosios instancijos teismą
šališku apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
Nuteistųjų
teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir neteisingo įrodymų vertinimo nepagrįsti.
Teismai šioje byloje savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė įrodymų visuma, nuteistųjų
nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Ar gauti duomenys laikytini
įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20
straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes
ir įrodymus, susijusius su A. Š. ir K. B. kalte, nesilaikė šių BPK reikalavimų,
nėra pagrindo. Nuteistiesiems nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas
laikyti, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neteisingai.
BPK 261 straipsnyje
nurodyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo
nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas,
taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja
teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų
teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo, o jei nesutinka –
pastabos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Iš bylos matyti, kad šią bylą
išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas patvirtino byloje pateiktas
pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir jas pridėjo prie minėto
protokolo. Todėl K. B. ir jo gynėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos
teismas neįvertino byloje pateiktų pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo
BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka, atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties
dviejose vietose yra nurodyta, kad automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo A. Š., tačiau iš bylos matyti, kad šį
automobilį vairavo K. B.. Šis apsirikimas laikytinas spausdinimo klaida.
Spausdinimo klaida laikytinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 10
lape esantis apsirikimas, kad lenkimo manevrą tęsė M. Š., nes iš bylos matyti,
kad tokius veiksmus atliko K. B..
Dėl nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų atstovo kasacinio skundo
BPK 109
straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar
neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam
arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims
civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys,
pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais
atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK
nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios
civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Kasaciniame
skunde minimi nukentėjusieji šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo
pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė
už neturtinę žalą priteisti: R. G. ir K. G. – 500 000 Lt, I. J. ir E. J. – 500
000 Lt, A. J. ir V. G., pareiškę ieškinį kaip nepilnamečio nukentėjusiojo M. G.
atstovai pagal įstatymą, – 400 000 Lt, S. K. ir A. K., pareiškę ieškinį kaip
nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. atstovai pagal įstatymą, – 400 000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinius tenkino iš dalies, priteisdamas
neturtinę žalą, be kita ko, solidariai iš nuteistųjų A. Š. ir K. B. – 300 000
Lt R. G. ir K. G., 300 000 Lt I. J. ir E. J., 250 000 Lt A. J. ir V. G., 250
000 Lt S. K. ir A. K..
Apeliacinės
instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistųjų apeliacinius skundus,
sumažino iš nuteistųjų priteistinos neturtinės žalos dydį ir, iš dalies
pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priteisė R. G. ir K. G.,
I. J. ir E. J., A. J. ir V. G., S. K. ir A. K. solidariai iš nuteistųjų už
neturtinę žalą po vienodą sumą – 80 000 Lt. Apygardos teismas nurodė, kad iš
nuteistųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos sumos viršija
jų realias galimybes atlyginti šias sumas, nes nuteistieji nėra pasiturintys ir
itin gerai uždirbantys asmenys, todėl padarė išvadą, kad iš A. Š. ir K. B.
priteistiną neturtinę žalą reikia sumažinti.
Kolegija laiko,
kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą
(BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinio
proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų
patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą
apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis
apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai
parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės
instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo
klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai
įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos
teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu ir neprieštarauti įstatymui.
Pagal Civilinio
kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,
reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į
jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato
atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo
patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2
dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tačiau
nesutikti su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo teiginiu, kad apeliacinės
instancijos teismas žymiai sumažino nukentėjusiesiems apkaltinamuoju
nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgęs tik į nuteistųjų
turtinę padėtį ir nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais, bei neatsižvelgė į kitas reikšmingas
žalos dydžio nustatymui aplinkybes, kolegija neturi pagrindo.
Iš apeliacinės
instancijos teismo nutarties matyti, kad apygardos teismas, privalėdamas
patikrinti priteisto neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus kiekvienam
nukentėjusiajam, ne tik neįvertino kiekvieno nukentėjusiojo patirtos neturtinės
žalos atskirai, bet žymiai sumažino jiems priteistinos neturtinės žalos dydį
remdamasi kriterijais, kuriuos vienodai taikė visiems nukentėjusiesiems. Teismas
nutartyje nevertino, kad dėl byloje nagrinėjamo eismo įvykio K. J. ir M. G.
žuvo, o M. G. bei N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nevertino M. G. ir N.
K., kurie šioje byloje taip pat pripažinti nukentėjusiaisiais, padarytos
neturtinės žalos, o sumažindama neturtinės žalos dydį kolegija iš esmės
pagrindinį dėmesį skyrė kaltininkų turtinei padėčiai. Tuo tarpu žalą padariusio
asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės
žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.
Apeliacinės
instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių
pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas. Teisingumo, protingumo,
proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės
normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui
atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų
pusiausvyrą. Todėl teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos
dydžio kriterijų išvardijimo. Jame turėtų būti aptariami visi teisiškai
reikšmingi kriterijai, įvertinant konkrečią situaciją, bylos aplinkybes,
turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, priteistinam kiekvienam
nukentėjusiajam.
Atkreiptinas
dėmesys ir tai, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo,
tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai),
vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno
neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą
paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė
branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso
eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks
asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises
įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos
atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar
asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti
įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.
Iš šios bylos
medžiagos matyti, kad A. J. ir V. G. bei S. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo
metu buvo pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos
atlyginimo kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. atstovai pagal įstatymą
ir kad ieškiniais prašomos priteisti žalos dydis buvo siejamas ir su šių
nepilnamečių nukentėjusiųjų patirta neturtine žala. Apeliacinės instancijos
teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dėl šių aplinkybių
nepasisakė, tuo tarpu M. G. ir N. K. taip pat buvo pripažinti
nukentėjusiaisiais dėl neturtinės žalos.
Esant šioms aplinkybėms
laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl iš nuteistųjų
priteistinos neturtinės žalos dydžio R. G. ir K. G., I. J. ir E. J., A. J. ir
V. G., S. K. ir A. K. nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 113
straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Padarytą
pažeidimą kolegija laiko esminiu BPK pažeidimu, nes jis sukliudė
apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą dėl iš nuteistųjų
minėtiems nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio ir priimti dėl
šios bylos dalies teisingą sprendimą.
Dėl esminio
BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista solidariai
iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80 000 Lt R. G. ir K. G., 80 000 Lt I. J.
ir E. J., 80 000 Lt S. K. ir A. K., 80 000 Lt A. J. ir V. G., naikinama ir ši
bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudimo
bendrovių ir dėl neturtinės žalos priteisimo O. V. ir Z. V. iš naujo apeliacine
tvarka nenagrinėtina, nes dėl šios nutarties dalies kasacinis skundas
nepaduotas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 5 punktais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties
dalį, kuria pakeitus Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d.
nuosprendį buvo priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80 000
Lt R. G. ir K. G., 80 000 Lt I. J. ir E. J., 80 000 Lt S. K. ir A. K., 80 000
Lt A. J. ir V. G., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Nuteistųjų A. Š.
ir K. B. bei jo gynėjos kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis