Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7.; 124.2.9.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-753-522/2014 pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-483-94/2013 pagal ieškovo P. Z. J. ieškinį Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
Ieškovas P. Z. J. 2013-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) panaikinti servitutą žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), nustatytą 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972;
2) pakeisti servitutą žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), nustatytą 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648 iš „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ į „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“. Nurodė, kad 2002-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6510 ir 2005-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-11409 jis įsigijo 8,8 ha ploto vandens telkinį – ežerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648 ir 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972 vandens telkiniui yra nustatytas servitutas „gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. 2002-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6510 jis įsigijo 19,7 ha ploto vandens telkinį – ežerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam vandens telkiniui 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648 nustatytas servitutas „gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. Ieškovas teigia, jog 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972 nustatytas servitutas yra neteisėtas. Pastarasis servitutas nustatytas administraciniu aktu pagal LR vandens įstatymo 10 str. 1 d. 7 punktą, numatantį, kad valstybiniam vidaus vandenų naudojimo fondui priskirtų vandens telkinių naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalo užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka, dar iki servituto nustatymo, t.y. 2003 metais buvo panaikintas, todėl administraciniu aktu nustatytas servitutas, nesant įstatymų nustatyto atvejo, yra neteisėtas ir naikintinas. Taip pat yra naikintini nustatyti servitutai dalyje „ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais“. Tokia formuluotė buvo įtvirtinta, galiojant minėto įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. Tuo metu įstatymas neįtvirtino baigtinio servituto rūšių sąrašo, palikdamas tai sukonkretinti administracinį aktą dėl servituto priimančiai institucijai. CK 4.112 str. 2 d. įtvirtino, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servitutuose įtvirtintos gyventojų teisės maudytis ar girdyti gyvulius yra aiškios ir suprantamos, tačiau servitutuose įtvirtinta gyventojams teisė „ar kitaip naudotis“ privačiu vandens telkiniu yra neaiški nustatytų servitutų apimtis. Servitutų neapibrėžtumas suponuoja išvadą, kad privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, tuo tarpu teisių turi tiek pat, kaip ir bet kuris telkinio naudotojas (CK 4.112 str. 2 d.).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-12-17 sprendimu Nr. 89 8648 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. J. Č.“ A. J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 19,70 ha ploto vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir 8,80 ha plote vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), 0,94 ha dydžio dalį. Remiantis šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-12-17 priėmė sprendimą Nr. 89-8648, kuriuo nustatytas vienodo turinio servitutas ir minėtam 19,70 ha ploto vandens telkiniui, ir 8,8 ha ploto vandens telkinio 0,94 ha dydžio daliai. Ieškovo prašomas panaikinti servitutas, kuris įrašytas Vilniaus apskrities viršininko 2005-08-02 sprendime Nr. 2.10-89-10972, yra tokio paties turinio, koks įrašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-12-17 sprendime Nr. 89-8648, kuriuo A. J. Č. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn to paties vandens telkinio 0,94 ha dydžio dalį. Vilniaus apskrities viršininko 2005-08-02 sprendimas Nr. 2.10-89-10972, kurio 3 punkte įrašytas servitutas, teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo apskųstas. Šiuo Vilniaus apskrities viršininko sprendimu R. A. Č. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis vandens ūkio paskirties 7,86 ha dydžio žemės sklypas, kuris yra minėto 8,80 ha ploto vandens telkinio dalis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2005-10-03. Ieškovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iš R. A. Č. 2005-10-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-11-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė:
- pakeisti servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648, ir nustatyti tokį jo turinį „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“;
- pakeisti servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972, ir nustatyti tokį jo turinį „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“.
Pareiškėja V. B. 2014-07-21 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą civilinėje byloje Nr. 2-483-94/2013 iš esmės ir ieškinį atmesti, į bylą patraukti bendraatsakove V. B.. Nurodė, kad 2014-05-20 iš (duomenys neskelbtini), gyventojo A. J. sužinojo, jog 2013-11-18 Širvintų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-483-94/2013 pagal ieškovo P. Z. J. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir priėmė sprendimą pakeisti servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648 ir nustatyti tokį jo turinį „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“. Pareiškėja teigia, kad šiuo sprendimu buvo apribotos jos teisės. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ežero pakrante. Iki 2013-11-18 teismo sprendimo ji mėgdavo ežere irstytis valtimi ir gėrėtis gamta, tačiau sužinojusi apie teismo pakeistą servitutą, nenorėdama kivirčų su P. Z. J., ji to nebedaro. Teismas, priimdamas 2013-11-18 sprendimą, nusprendė dėl jos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų ir mano, kad tai yra pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėja taip pat nurodė, kad procesas atnaujintinas ir dėl to, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Ieškovas P. Z. J. atsiliepime nesutiko su pareiškėjos V. B. prašymu. Nurodė, kad LR CPK nustato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Nacionalinė žemės tarnyba, aiškindama servituto turinį, be kitų klausimų išaiškino, kad sąvoka „gyventojai“ apima visus Lietuvos Respublikos gyventojų registre registruojamus Lietuvos Respublikos piliečius, asmenis be pilietybės ir kitų valstybių piliečius, deklaruojančius savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar registruojančius civilinės būklės pasikeitimus Lietuvos Respublikos institucijose. Tokiu būdu, vadovaujantis pareiškėjos motyvais, į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti visi aukščiau išvardinti žmonės. Pažymėjo, kad visus suinteresuotus asmenis byloje atstovavo valstybės įgaliota institucija – atsakovas, o dėl proceso atnaujinimo nebent galėtų kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, bet ne pareiškėja. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jo nuomone, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui paduoti. Jos teiginys, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2014-05-20 iš A. J., nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, pareiškėja gyvena kartu su A. J., todėl tikėtina, kad apie priimtą teismo sprendimą ji sužinojo kaip ir A. J., 2014-03-13, kai buvo surašytas pranešimas A. J..
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas jį spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014-09-22 nutartimi nutarė V. B. prašymo netenkinti; atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal P. Z. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo. Teismas nurodė, kad CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja nurodė, kad apie 2013-11-18 priimtą teismo sprendimą ji sužinojo 2014-05-20, kuomet A. J. parodė jai 2014-03-13 jam pateiktą ieškovo P. Z. J. pranešimą, kad nuo 2014-01-24 pagal galiojantį servitutą jam priklausančiame ežere gyventojai gali tik maudytis ir girdyti gyvulius, o kiti veiksmai ežere yra draudžiami. Tuo tarpu ieškovas P. Z. J. atsiliepime teigia, kad jo žiniomis pareiškėja gyvena kartu su A. J., todėl apie teismo sprendimą pareiškėjai turėjo būti žinoma nuo 2014-03-13 pranešimo A. J. įteikimo dienos. Teismas pažymėjo jog abiejų šalių teiginiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismo vertintini, kaip prielaidos. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja termino, nustatyto CPK 368 str. 1 d., nepraleido. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:
1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.);
2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Sprendimu nustatytas servitutas apėmė neapibrėžtą ratą asmenų, kuriuos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-483-94/2013, atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas 2013-11-18 teismo sprendimą, nusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Pagal šią įstatymo normą proceso atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 4.130 str. 1 d. 5 p. nustatyta teisės norma, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardintais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurios procesą atnaujinti prašo pareiškėja, teismo sprendimas buvo priimtas ne dėl servituto panaikinimo, o dėl servituto pakeitimo, todėl vadovautis pareiškėjos nurodytu CK 4.130 str. 1 d. 5 p. teismas neturėjo pagrindo. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad po servituto nustatymo iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas „leisti kitaip naudoti privatų vandens telkinį“ buvo nustatytas ,siekiant užtikrinti įstatymais garantuojamas gyventojų teises naudotis vandens telkiniais, t.y. viešajam poreikiui tenkinti. Priimdamas 2013-11-18 sprendimą, teismas konstatavo, kad, servitutas ta apimtimi, kuria nustatyta teisė „ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu“ yra netikslus, neapibrėžtas, prieštarauja įstatymui, todėl pažeidžia ieškovo, kaip privataus vandens telkinio savininko, teises dėl to, kad pasikeitė vandens telkinių naudojimą reglamentuojančio Vandens įstatymo normos. Teismas konstatavo, jog atnaujinti procesą dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytų aplinkybių taip nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-483-94/2013 atnaujinti, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog V. B. nuosavybės teise prie Zebokšto ežero priklauso 5,18 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis ribojasi su šiuo ežeru, teismo sprendimu pakeitus buvusi servitutą P. Z. J. priklausančiame žemės sklype, nelikus anksčiau nustatytos sąlygos „kitaip naudoti privatų vandens telkinį“, Z. J. draudžia jai ir kitiems toje vietovėje gyvenantiems asmenims plaukioti ežeru bei kitaip naudoti vandens telkinį. Nagrinėdamas P. Z. J. ieškinį ir priimdamas minėtą sprendimą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. V. B., kaip Kaimynų km. gyventojos, gyvenančios prie Žebokštos ežero ir valdančios nuosavybės teise žemės sklypą, teisės naudoti privatų vandens telkinį, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymas. Procesas šiuo pagrindu atnaujintinas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų, teisė būti išklausytam ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl V. B. teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.). Be to, procesas atnaujintinas ir dėl to, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 str. l d. 9 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 4.130 str. l d. 5 p. nustatyta teisės norma, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas. Po servituto nustatymo iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas „leisti kitaip naudoti privatų vandens telkinį“ buvo nustatytas, siekiant užtikrinti įstatymais garantuojamas gyventojų teises naudotis vandens telkiniais. Bylos nagrinėjimas pareiškėjai nedalyvaujant turėjo tiesioginę įtaką teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, pareiškėjai nedalyvaujant teismo procese, atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu ir nesutikimą pagrįsdamas teisėtais įstatymų reikalavimais, savo pozicijos negynė - neteikė apeliacinio skundo, dėl ko nebuvo užtikrintas ne tik įstatymų reikalavimų laikymasis, bet ir visų servitutą liečiančių, tame tarpe ir pareiškėjos V. B., teisių ir teisėtų interesų apsauga. Šios aplinkybės, bylos duomenys kaip tik paneigia teismo motyvą, kad šios tarnybos dalyvavimas teismo procese užtikrino visų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. V. B. dalyvavimas teismo procese, nagrinėjant P. Z. J. ieškinį, būtų turėjęs tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ji būtų pateikusi įrodymus apie P. Z. J. daromus įstatymų pažeidimus, ribojant jos ir kitų asmenų įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus, kas sąlygotų paties sprendimo turinį. Pareiškėja V. B. neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, nes įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas, o jo griežtai apibrėžtas turinys sudaro sąlygas ieškovo P. Z. J. piktnaudžiavimu teismo sprendimu. Teismo sprendimu, kuriuo buvo pakeistas servitutas, išbraukiant žodžius „ir kitaip naudoti privatų vandens telkinį“, nesant įstatymais numatytų pagrindų buvo pakeistas galiojęs servitutas, tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos V. B. teisių, sukuriant jai pareigas, pažeidžiant įstatymais saugomus jos interesus, buvo pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, šalių interesų pusiausvyrą, įstatymais garantuotos V. B. teisės, tame tarpe, bet neapsiribojant teise plaukioti Žebokštos ežeru, žvejoti, naudoti poilsiui ir pramogoms, turizmo tikslams, reakreacijai, tame tarpe vaikščioti užšalusiu ledu, slidinėti, čiuožti juo ir kitais įstatymų nedraudžiamais tikslais. Minėto sprendimo priėmimas V. B. nežinant, sudarė sąlygas ieškovui P. Z. J. piktnaudžiauti savo teisėmis, ignoruojant jos ir kitų prie ežero gyvenančių gyventojų teises ir teisėtus interesus, užkirto kelią, dalyvaujant teismo posėdyje, ginti pažeidžiamas teises.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas išsamiai pasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiu sprendimu. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas.
Atsakovas P. Z. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei išreikalauti iš apeliantės rašytinį patvirtinimą ar paneigimą, kad apeliantė ir A. J. kartu gyvena. Nurodė, kad privataus vandens telkinio savininkas privalo ne tik mokėti mokesčius, bet ir tinkamai rūpintis bei prižiūrėti vandens telkinį. Servituto neapibrėžtumas suponavo išvadą, kad privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, tuo tarpu teisių turi tiek pat, kaip ir bet kuris kitas vandens telkinio naudotojas. Pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas ištaisė padarytą klaidą dėl servituto turinio, o dabar galiojantis servitutas būtent ir reiškia, kad vandens telkinio savininkas privalo leisti kitiems asmenims maudytis ir girdyti gyvulius (LR CK 4.130 str. 1 d. 5 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju klausimas nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinant procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p., 9 p., pagrindu.
Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
LR CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ginčui aktualiu klausimu, yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:
1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis);
2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Pareiškėja teigia, jog bylos nagrinėjimas pareiškėjai nedalyvaujant turėjo tiesioginę įtaką teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jai nedalyvaujant teismo procese, atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu ir nesutikimą pagrįsdamas teisėtais įstatymų reikalavimais, savo pozicijos negynė - neteikė apeliacinio skundo, dėl ko nebuvo užtikrintas ne tik įstatymų reikalavimų laikymasis, bet ir visų servitutą liečiančių, tame tarpe ir pareiškėjos V. B. teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Bylos duomenimis pareiškėjai V. B. priklausantis 51800 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi su ežero, kuriuo naudojimosi servitutas nustatytas 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972 ir pakeistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl servituto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto 2005-08-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-10972; servituto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto 2002-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-8648, pakeitimų raštu informavo pareiškėją V. B.. Tai, kad A. J. buvo pranešta apie servituto pakeitimą, nesudaro pagrindo teigti, jog V. B. buvo tinkamai informuota apie servitutų pakeitimus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja apie 2013-11-18 priimtą teismo sprendimą sužinojo 2014-05-20, nes byloje nėra duomenų, kad jai ieškovas P. Z. J. raštu pranešė apie servitutų pakeitimą.
LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pareiškėjos argumentu, jog ji neturėjo galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, naudotis instancine teismų sistema, nes įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Teisės taikymo veikla susideda iš kelių etapų:
1) bylos faktinių aplinkybių analizė ir nustatymas. Jos metu sudaromas faktinis pagrindas taikyti teisę – išsiaiškinamos konkrečios gyvenimiškos aplinkybės, tikroviški reiškiniai. Iš faktinių aplinkybių visumos turi būti išskirtos tik tos aplinkybės, kurios konkrečioje situacijoje yra teisiškai reikšmingos;
2) aplinkybių teisinis įvertinimas arba kvalifikacija. Pagal nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes ginčui išspręsti parenkama konkreti materialiosios teisės taikymo norma;
3) teisės normų prasmės išsiaiškinimas – savarankiškas teisės normų taikymo etapas – mąstymo veikla, kurios metu teisės normą taikantis asmuo susidaro visapusišką vaizdą bei susiformuoja nuomonę apie tam tikrą normą. Teisės normų taikymo klaidos gali būti padarytos, nukrypus nuo teisės taikymo taisyklių bet kuriame teisės taikymo etape dėl įvairių priežasčių: kai nenustatomos ar netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės byloje; kai neteisingai išsiaiškinama teisės normų prasmė ir dėl to jos netinkamai parenkamos ir pritaikomos. Tai reiškia, kad procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 4.130 str. l d. 5 p. nustatyta teisės norma, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas. Po servitutų nustatymo iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas „leisti kitaip naudoti privatų vandens telkinį“ buvo nustatytas, siekiant užtikrinti įstatymais garantuojamas gyventojų teises naudotis vandens telkiniais.
Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinėje byloje, kurios procesą atnaujinti prašo pareiškėja, teismo sprendimas buvo priimtas ne dėl servituto panaikinimo, o dėl servituto pakeitimo, kad vadovautis CK 4.130 str. 1 d. 5 p. teismas neturėjo pagrindo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs servituto pakeitimo sąlygų, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto pakeitimo, privalo vadovautis LR CK 4.130 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis servituto pasibaigimo pagrindus ir momentus, įvertinus tą aplinkybę, kad servitutai „leisti kitaip naudoti privačiu vandens telkiniu“ buvo panaikinti.
Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra instancinės teismų sistemos būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl nurodytų aplinkybių atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą, nes prašymas paduotas, nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. 7 p., 9 p. pagrindais.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo P. Z. J. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo išreikalauti iš apeliantės rašytinį patvirtinimą ar paneigimą, kad apeliantė ir A. J. kartu gyvena, kaip teisiškai nepagrįsto ir nekorektiško moralės požiūriu.
Teismas nevertina argumentų dėl to, ar yra teisinis pagrindas panaikinti ar pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes atnaujinus bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinės pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Perduotina civilinė byla nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 5 str., 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str., 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p., 9 p., 368 str., 369 str., 370 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas
n u t a r ė:
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atnaujinti procesą Širvintų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-483-94/2013 pagal ieškovo P. Z. J. ieškinį Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo.
Perduoti civilinę bylą nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui.
Teisėja Neringa Švedienė