Civilinė byla Nr. 2-1284-514/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00107-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovei B. V., ieškovės atstovei advokatei D. D.,

atsakovui G. I. (G. I.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui G. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 420,00 Eur skolą, 77,79 Eur palūkanas iki ieškinio padavimo teismui 2021 m. sausio 28 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. balandžio 9 d. ieškovė paskolino atsakovui 420,00 Eur. Skolos grąžinimas buvo užtikrintas tą pačią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 9 d. atsakovui išdavus neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Atsakovas, išdavęs vekselį, įsipareigojo 2017 m. gegužės 15 d. grąžinti ieškovei 420,00 Eur skolą. Vekselyje nurodytu terminu 2017 m. gegužės 15 d. atsakovui skolos negrąžinus, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl vekselio apmokėjimo. Atsakovas užtikrinęs, jog skola bus grąžinta, prašė palaukti, todėl ieškovė pasitikėdama nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo priverstiniam skolos išieškojimui ir praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, netekdama galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Ieškovės ragintas, atsakovas ieškovei skolos negrąžino, į ieškovės raginimus geranoriškai sumokėti skolą nereagavo. Neįvykdžius ĮPVĮ numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui, vekselio turėtojas praranda ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į notarą ir gauti vykdomąjį įrašą bei spręsti ginčą ne teismo tvarka, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, jog teismui pateiktas vekselis yra pasirašytas, atsakovas neneigia, jog jame yra jo parašas. Abejonių dėl vekselio identiškumo nekyla. Byloje yra dokumentų, kuriuose yra pasirašęs atsakovas, lyginamuoju metodu matyti, kad braižas yra tas pats, ant vekselio yra atsakovo parašas. Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovą, skambino telefonu, todėl ir buvo praleistas terminas pateikti vekselį vykdymui. Atsakovas nutyli, kad jis prašė palaukti kol turės galimybę atsiskaityti, nurodė turintis sveikatos problemų, todėl ieškovė laukė ir nesikreipė į antstolį dėl skolos išieškojimo. Kai atsakovas pradėjo vengti bendravimo, buvo nutarta kreiptis į teismą. Atsakovas neįrodė, kad skolą pagal vekselį apmokėjo, atsakovo pateiktas sutuoktinės sąskaitos išrašas nesusijęs su nagrinėjama byla ir nepatvirtina skolos apmokėjimo. Kad vekselis suklastotas, atsakovas turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad vekselis ne originalas, ir teismas šią galimybę buvo sudaręs, bet atsakovas šia teise nepasinaudojo. Pagrindo abejoti pateikto vekselio originalumu nėra.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokios B. V. nepažįsta, jokių santykių su ja nėra turėjęs, nieko iš jos nepirko ir apie jokį vekselį nežino. Vekselio galiojimo laikas yra 2017 m. gegužės 15 d., o pranešimą, kad yra skolingas pagal vekselį, gavo į elektroninį paštą 2021 m. sausio 6 d. iš R. T., terminas iki 2021 m. sausio 22 d. 2021 m. sausio 29 d. paštu taip pat gavo pareiškimo kopiją dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė B. V. Nurodė, jog per visą laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. sausio 6 d. nėra gavęs jokio reikalavimo, dėl skolos padengimo pagal vekselį. Susisiekus telefonu po reikalavimo gavimo, jam paaiškinta, kad jis yra skolingas už miežių sėklą, nors jokios žemės ūkio veiklos nevykdo. Žemės ūkio veiklą vykdo atsakovo žmona V. I., kuri savo vardu įsigyja jos veiklai reikalingas prekes, jų turtas pagal povedybinę sutartį yra atskirtas, ir tais metais visa sėklinė medžiaga buvo įsigyta iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone teismui pateiktas vekselis yra ne originalas. Ieškovė vekselį pateikė po trejų metų, nors jo galiojimo laikas yra treji metai, trejus metus jo grąžinti skolos neprašė. Ant originalaus vekselio buvo parašyta, kad atsiskaityta, originalas, atsakovui sumokėjus pinigus, buvo sunaikintas. todėl jo neturi. Pinigų ieškovei sumokėjimą įrodo išrašas banko sąskaitos, priklausančios jo sutuoktinei V. I., kad 2017 m. gegužės 24 d. buvo išgryninti pinigai ir sumokėta skola. Atsakovas bendravo tik su ieškovės vyru R., o ieškovės realiai nėra matęs, su ja nėra bendravęs nei telefonu. Surašant vekselį dalyvavo R. T., jam atsakovas pagal vekselį pinigus ir sumokėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a

:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškinys grindžiamas atsakovo 2017 m. balandžio 9 d. surašytu 420,00 Eur neprotestuotuoju paprastuoju vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas 2017 m. gegužės 15 d.

Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis, ir vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.). ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Be to, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Ir ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi, vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 p.).

Teismas, išanalizavęs byloje esantį pagrindinį rašytinį įrodymą – 2017 m. balandžio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, daro išvadą, jog nurodytasis vekselis turi visus ĮPVĮ 77 straipsnyje nurodytus rekvizitus (ĮPVĮ 77, 78 straipsniai). Į bylą pateiktame 2017 m. balandžio 9 d. vekselyje lietuvių kalba yra nurodyta, jog tai yra paprastasis vekselis neprotestuotinas; vekselyje nurodyti žodžiai „besąlygiškai įsipareigoja sumokėti“ traktuojami kaip besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą, vekselyje nurodyta, jog vekselis turi būti apmokėtas iki 2017 m. gegužės 15 d.; nurodyta mokėjimo vieta, vekselio išrašymo vieta ir data (ĮPVĮ 77 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 punktai). ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punktas nurodo, jog vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Vekselyje yra šis įstatymo nustatytas privalomasis rekvizitas – vekselį pasirašė atsakovas G. I. (G. I.), vekselyje nurodyta, jog jis besąlygiškai įsipareigoja vekselyje nurodytą sumą sumokėti B. V. (vekselio turėtojai).

Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad ieškovė praleido įstatymu nustatytą terminą reikalavimui patenkinti notarine, ne ginčo tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Tačiau tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019, 17 punktas). Be to, aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 30 p.).

Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. balandžio 9 d. pasirašytas vekselis, suėjus terminui, nebuvo pateiktas apmokėti, vadinasi, jis yra netekęs vekselio kaip vertybinio popieriaus statuso, ir jo įvykdymas negali būti užtikrintas, taikant ĮPVĮ nuostatas. Tačiau, kaip akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, ta aplinkybė, jog vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus statuso, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui, jei tokia teisė kyla iš šalių sudarytos sutarties, kurios pagrindu buvo išrašytas vekselis. Nagrinėjamu atveju, atsakovo laisva valia pasirašytas dokumentas (2017 m. balandžio 9 d. vekselis) yra realiai egzistuojantis rašytinis dokumentas. Taigi, šis dokumentas gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu tarp šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius. Ir aplinkybė, kad 2017 m. balandžio 9 d. surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis šiuo atveju gali būti laikomas tik skolos buvimo faktą patvirtinančiu rašytiniu įrodymu, savaime nereiškia, kad šalių pasirašytas dokumentas neturi įrodomosios reikšmės ir kad nepatvirtina atsakovo įsiskolinimo ieškovei sutartiniu pagrindu buvimo.

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais ieškinio reikalavimais, laikėsi pozicijos dėl sutartinių santykių su ieškove, kaip pagrindo išrašyti vekselį, nebuvimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselio teisinių santykių dalyviai: atsakovas G. I. – ginčo objektu esančio paprastojo vekselio davėjas, o ieškovė B. V. – vekselio įgijėja ir turėtoja, taigi, atsakovas turi teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (vekselio davėjas), ginčydamas vekselyje įtvirtintą jo mokėjimo prievolę ieškovei, kaip reikalavimo pagrindą, nurodė prieštaringas faktines aplinkybes: pirminiuose paaiškinimuose teigė, kad jis apie jokį vekselį nežino, tvirtino, kad nieko iš ieškovės nepirko, vėliau nurodė, kad pirko, kad vekselį pasirašė, jį seniai apmokėjo ir sunaikino, teigė, kad sumokėjo R. T., taip pat kad nežinojo kur atsiskaityti. Tačiau tokie atsakovo paaiškinimai nėra reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovo prievolės, kylančios pagal vekselį, nes atsakovas tvirtindamas, kad skolą grąžino, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, o fakto, kad vekselį pasirašė neginčijo.  Atsakovo paaiškinimus apie tai, kad skolą grąžino ieškovės šeimos nariui R. T., paneigę liudytoju apklaustas R. T., parodęs, kad pinigų, nurodytų vekselyje iš atsakovo negavo. Nagrinėjamu atveju vekselio (skolos dokumento) originalas liko pas ieškovę, būtent ji šį dokumentą pateikė teismui, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas skolos nėra grąžinęs.  Bylos medžiaga sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas, pasirašydamas ginčo vekselį, prisiėmė teisinę pareigą sumokėti ieškovei skolą už grūdus, šios pareigos nėra įvykdęs.

Atsakovas taip pat siekė įrodyti, kad ieškovė pateikė teismui ne vekselio originalą. Manė esant tikslinga atlikti ieškovės pateiktų dokumentų ekspertizę, kad įsitikinti, ar teismui pateiktas vekselis yra originalus, ar tik spalvota kopija. Tenkindamas atsakovo prašymą teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi buvo paskyręs teismo dokumento (vekselio) ekspertizę. Ta pačia nutartimi atsakovas buvo įpareigotas iki 2021 m. spalio 28 d. sumokėti 300,00 Eur dydžio užstatą, atsakovui teismo nustatytu terminu nurodytojo dydžio užstato nesumokėjus, o ieškovei nesutinkant apmokėti už atsakovo prašytą dokumento ekspertizę, civilinės bylos nagrinėjimas teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo atnaujintas.  Teismas pažymi, kad būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vekselis neoriginalus, ir teismas tokią galimybę jam buvo sudaręs, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, vekselio turinio ir formos trūkumų, dokumento netikrumo neįrodė. Teismo vertinimu, pagrindo abejoti vekselio originalumu nėra, vekselis savo teisinio statuso neprarado.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai ir patikimų įrodymų atsakovo argumentams pagrįsti, o atsakovo faktinė bei teisinė pozicija bylos eigoje yra prieštaringa ir nenuosekli, kas leidžia manyti, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

Teismo vertinimu, atsakovas, pasirašydamas vekselį, turėjo suprasti iš vekselio kylančią atsakomybę bei teisines pasekmes, o pasirašęs vekselį ir prisiėmęs piniginės prievolės mokėtojo pareigą, šią piniginę prievolę privalo vykdyti tinkamai, sąžiningai ir laiku (CK 6.1, 6.38 straipsniai). Atsakovo paaiškinimai, jog jis nieko nežino apie vekselį, kad ieškovės nepažįsta ir nėra turėjęs su ja santykių ir pan., vertinami kaip piniginės prievolės vengimas pagal pasirašytą vekselį. Kadangi ieškovė prašė priteisti 420,00 Eur skolą pagal vekselį, išduotą sutartinių santykių pagrindu, todėl atsakovas turėjo įrodyti vekselio ydingumą. Be to, atsakovas priešpriešinių įrodymų nepateikė, priešinio reikalavimo dėl vekselio nuginčijimo nepareiškė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytų, anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, į tai, kad ginčo vekselis išrašytas, siekiant užtikrinti šalių sutartinius teisinius santykius (atsakovo piniginei skolai (už grūdus) padengti), atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką ir tą aplinkybę, kad atsakovas vekselio turėtojai (ieškovei) įsipareigojo pinigus sumokėti iki vekselyje nustatyto termino – 2017 m. gegužės 15 d., ir, suėjus terminui, jų negrąžino, piniginė prievolė iš atsakovo priteisiama teismine tvarka. Pagal byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti pagal vekselį negrąžintą 420,00 Eur skolą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Teismas taip pat tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 77,79 Eur metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Nes CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis ir 6.874 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, taigi šiuo atveju, 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo neapmokėtos 2017 m. balandžio 9 d. vekselyje nurodytos 420,00 Eur sumos nuo vekselyje nurodytos dienos, kai vekselis turėjo būti apmokėtas (2017 m. gegužės 16 d.), iki ieškinio padavimo dienos (2021 m. sausio 28 d.) (palūkanų paskaičiavimo ieškinyje duomenys).

Atsakovas delsia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1 081,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 1 096,00 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, ieškovė patyrė 1 081,00 Eur išlaidas už advokatės pagalbą: 121,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 350,00 Eur už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą, 100,00 Eur už susipažinimą su byla teisme, 30,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą dėl originalo, 40,00 Eur už klausimų ekspertui parengimą ir 440,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir ieškovės atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose. Teismas pripažįsta šias išlaidos būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), be to, procesinių dokumentų  parengimo išlaidos yra žymiai mažesnės, nei numatyta Rekomendacijose, jų mažinti nėra pagrindo, todėl jos visa apimtimi priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės B. V. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei B. V. iš atsakovo G. I. (G. I.) 420,00 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) skolą, 77,79 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 79 ct) palūkanas iki ieškinio padavimo teismui 2021 m. sausio 28 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 096,00 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                           Aušra Volskytė