Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-810/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17227-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,

nuteistajam G. G., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

nuteistajai R. G., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikta pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti pradžios.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė G. G. neskirta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai solidariai iš R. G. ir G. G. priteista 500 eurų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista R. G., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 2 d. nenustatytam bendrininkui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.51 val., tris kartus paskambinus nukentėjusiajai N. M. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai pranešus, kad jos anūkė partrenkė žmogų ir jo gydymui reikia 500 eurų, ir taip apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, telefonu tiesiogiai nurodė savo seseriai R. G., nuvykti pas nukentėjusiąją į namus, (duomenys neskelbtini), kur R. G. laikotarpyje nuo 13.50 val. iki 15.40 val. jo nurodymu paėmė iš apgaulės įtakojamos N. M. 500 eurų, kuriuos panaudojo savo ir bendrininkų reikmėms, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 500 eurų vertės N. M. turtą.

2.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad įvertinus G. G., R. G., nukentėjusiosios, liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. G. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog byloje nesurinkta neginčijamų, objektyvių jo kaltės įrodymų. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, be to, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

3.2.                      Nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai jo kaltės nepagrindžia, bei pažymi, jog jis yra nuteistas remiantis išimtinai R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių ji teisme nepatvirtino. Tokiu būdu teismas padarė esminį teisės normų pažeidimą. R. G. teisme parodė, kad nėra tikra, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo jai skambino G. G., balsas tik pasirodė panašus į jo. Ji nuolat bendrauja su pataisos įstaigose kalinčiais nuteistaisiais, todėl skambinti jai galėjo bet kas. Be to, jo ir R. G. santykiai yra blogi, jie konfliktuoja dėl mamos priežiūros, R. G. yra melagingai pranešusi apie neva jo padarytas nusikalstamas veikas, du ikiteisminiai tyrimai, pradėti jo atžvilgiu, buvo nutraukti. Nors nuosprendyje teigiama, jog G. G. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, surinkta nebuvo. Nei nukentėjusioji ar jos atstovė, nei liudytojai nenurodė, kad būtent G. G. įvykdė šį nusikaltimą. Nukentėjusioji ir jos atstovė netgi nežinojo, kokią pinigų sumą nukentėjusioji turėjo namuose ir atidavė R. G..

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje G. G. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistosios R. G. gynėja prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, tačiau patikslinti skundžiamą nuosprendį, į bausmės laiką įskaitant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

5.       Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. G. iš esmės neigia savo kaltę, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

7.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad žemesnės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai G. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

8.       Nors nuteistasis G. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, teigia, jog apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu seseriai R. G. nurodymo nuvykti pas nukentėjusiąją į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur R. G. paėmė iš apgaule įtakojamos N. M. 500 Eur, nedavė, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad šią nuteistojo versiją paneigia ne tik ikiteisminio tyrimo metu, ką savo apeliaciniu skundu bando įrodyti apeliantas, bet ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistosios R. G. duoti parodymai, kuriuos netiesiogiai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – operatorių „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikta informacija bei banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai.

9.       Nuteistasis apeliaciniu skundu bando įrodyti, jog jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas išimtinai kitos nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių ji teisme nepatvirtino, nurodė, jog nėra tikra, ar telefonu nurodymą nuvykti pas nukentėjusiąją į namus ir iš jos paimti pinigus jai davė G. G.. Vis tik, įvertinusi nuteistosios R. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, turinį, teisėjų kolegija su tokiu jos parodymų vertinimu sutikti negali, kadangi akivaizdu, jog G. G., pateikdamas tokį skundo argumentą, selektyviai atrenka jam palankią R. G. parodymų dalį, ją savaip interpretuoja, tokiu būdu ignoruodamas teisminio nagrinėjimo metu nuteistosios R. G. duotų parodymų visumą. Toks selektyvus ir nepagrįstas parodymų parinkimas baudžiamajame procese nėra galimas. Vertinant viso teisminio nagrinėjimo metu nuteistosios duotus parodymus ir jų vertę, įrodinėjant G. G. kaltę, svarbu atkreipti dėmesį, jog 2018 m. sausio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, bylą nagrinėjusiam apylinkės teismo teisėjui pasiūlius duoti paaiškinimus apie pareikštą kaltinimą ir jai žinomas bylos aplinkybes, R. G., be kita ko, parodė, jog prieš pusantrų metų pas nukentėjusiąją paimti pinigų jai nurodė telefonu paskambinęs brolis (G. G.). Jis nuteistajai skambino ir po to, kai ši išėjo iš nukentėjusiosios namų, klausė, ar pinigai buvo paimti, padiktavo banko sąskaitos numerius, į kuriuos buvo pervesta dalis nusikalstamu būdu gautų pinigų. Nuteistoji taip pat parodė, jog įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų nepažinojo, jai skambino brolis, balsas jai buvo pažįstamas. Abejonės, jog ji galėjo telefonu kalbėti ir su kitu asmeniu, o ne G. G., nuteistajai atsirado tik klausimus uždavus nuteistojo G. G. gynėjai. R. G. parodė, jog tokių abejonių ikiteisminio tyrimo metu jai nekilo, tačiau šiandien pagalvojo, jog galima įrašyti kito asmens balso tembrą ir kalbėti (b. t. 2, b. l. 170-171). Vėlesnio teismo posėdžio metu nuteistoji taip pat parodė, jog ėjo pas nukentėjusiąją brolio nurodymu, jog telefonu kalba su broliu sprendė iš jo balso, kalbos manieros taip pat buvo G. G., jį pažįsta virš 40 metų, dėl to, kad telefonu kalbėjęs asmuo galėjo būti ne G. G. abejonės kilo tik teisme, iki tol jokių abejonių nebuvo (b. t. 3, b. l. 54).

10.       Aukštesnės instancijos teismo teisėjų vertinimu, nuteistosios R. G. abejonės, jog telefonu nurodymus nueiti pas nukentėjusiąją ir paimti iš jos pinigus, jai galėjo duoti nebūtinai G. G., nėra pakankamos G. G. kaltei šioje byloje paneigti, kadangi jos buvo išreikštos remiantis vien visiškai nepagrįstais jos pamąstymais, kad G. G. balso tembras galėjo būti įrašytas ir panaudotas skambinant jai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog R. G. ir G. G. yra brolis ir sesuo, ryšius palaikę ne tik iki pilnametystės, tačiau ir vėlesniu gyvenimo etapu, taip pat ir nuteistajam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – pats G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kalbėdavo su seserimi, būdamas įkalinimo įstaigoje, šią aplinkybę apklausiama nurodė ir R. G., teigdama, jog būdavo, kad brolis jai skambindavo kartą per savaitę (b. t. 3, b. l. 71-72). Apklausiama R. G. taip pat parodė, jog kalbėdama telefonu ji atskirdavo, ar kalba jos brolis ar kitas asmuo. Dėl šių aplinkybių, teismas nemano, kad nuteistoji R. G., kuriai apelianto balso tembras bei kalbėjimo būdas buvo gerai žinomi, galėjo suklysti tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai teigdama, jog 2016 m. balandžio 2 d. jai skambino ir nurodė nuvykti į nukentėjusiosios namus bei paimti iš apgaulės įtakojamos nukentėjusiosios pinigus būtent jos brolis G. G.. Tokį manymą dar labiau sustiprina paties apelianto paaiškinimai, jog jo draugai R. G. numerio neturėjo, jai skambinti negalėjo, sesers numerio jis įkalinimo įstaigoje nedalino (b. t. 3, b. l. 71). Nesant jokių duomenų, jog R. G. telefono numerį G. G. buvo davęs kitiems (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikusiems asmenims, manyti, jog koks nors kitas asmuo, turėdamas informacijos, jog G. G. ir R. G. sieja artimi ryšiai, būtų apsimetęs apeliantu, imitavęs jo balso tembrą, kalbėjimo būdą, ir tokiu būdu suklaidinęs R. G. dėl jai skambinančio asmens tapatybės, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11.       Kaip jau minėta, R. G. parodymus, jog kaltinime nurodytą dieną jai skambino ir iš nukentėjusiosios namų paimti pinigus paprašė G. G., netiesiogiai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš telekomunikacijų paslaugas teikiančių subjektų į bylą pateiktų duomenų matyti, kad bendrai su G. G. bei R. G. nusikalstamai veikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo į nukentėjusiajai priklausančio fiksuotojo ryšio telefoną 2016 m. balandžio 2 d. skambino 3 kartus iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini). Visus kartus šis mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie bazinės stoties (celės) (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste (b. t. 1, b. l. 47, 66-67), t. y. apima ir pataisos namų, kuriuose nusikalstamos veikos padarymo metu bausmę atliko nuteistasis G. G., teritoriją. Iš banko AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašų matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną į R. G. banko sąskaitą buvo įnešta 500 Eur, tą pačią dieną 100 Eur iš jos banko sąskaitos buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę sąskaitą, nurodant, jog pinigai yra pervedami E. B.. 2016 m. balandžio 7 d. ir balandžio 21 d. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę sąskaitą R. G. pervedė po 5 eurus, nurodydama, kad pinigai yra pervedami nuteistajam G. G. (b. t. 1, b. l. 107-108). Nors nusikalstamos veikos padarymo dieną, atlikdama mokėjimo pavedimą, R. G. nurodė, kad pinigai yra pervedami ne G. G., o kitam asmeniui, tačiau vien ši aplinkybė abejoti G. G. dalyvavime sukčiaujant nėra pakankama. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija pažymi, jog darydami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, asmenys, paprastai, gerai apgalvoja visą pinigų gavimo apgaulės būdu schemą, numato, jog nukentėjusiajam pasikreipus į teisėsaugos institucijas pastarosios imsis priemonių surasti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taigi atliks ir tarp įtariamų asmenų vykdytų bankinių mokėjimo pavedimų analizę, todėl bandydami suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius subjektus, naudojasi kitų asmenų, kurie šiuos pinigus išgrynina ir perduota juos nusikalstamai veikusiems asmenims, banko sąskaitomis. Teisėjų kolegija mano, jog ir šiuo atveju G. G., kuris yra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų darymą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis turi patirties vykdant sukčiavimus, sąmoningai, siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, nurodė R. G. atlikti pavedimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę sąskaitą, pinigus pervedant kitam asmeniui, o ne jam pačiam. Juo labiau, kad ir R. G. apklausiama parodė, jog pavedimus ji atliko į G. G. telefonu padiktuotas, o ne pačios turėtas, banko sąskaitas.

12.       Nagrinėjamu atveju patikėti nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, jog R. G. nusikalstamos veikos padarymo dieną iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų skambino kitas asmuo, o teigdama, jog jai skambino būtent G. G., ji siekia melagingai apkalbėti apeliantą, teismas taip pat nemato jokio pagrindo. Pažymėtina, jog versiją apie konfliktiškus nuteistųjų tarpusavio santykius, kurie kyla dėl mamos priežiūros, nuteistasis iškėlė tik apeliaciniame skunde, o nuteistoji R. G. apklausiama patvirtino, kad neteisingai apkaltinti brolio nesiekia. Be to, tokia nuteistojo pateikiama apkalbėjimo priežastis neatrodo įtikinama, kadangi lieka neaišku kokios konkrečios naudos nagrinėjamu atveju melagingai apkalbėdama savo brolį R. G. galėtų gauti. Nors apeliantas teigia, jog nuteistoji jį melagingai apkalba nebe pirmą kartą, ką neva patvirtina duomenys apie jo atžvilgiu nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurie buvo pradėti melagingų R. G. pranešimų pagrindu, tačiau jokie šiuos jo teiginius patvirtinantys duomenys byloje nėra pateikti. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių jo paties sesuo būtų suinteresuota melagingai apkalbėti apeliantą, pastarasis nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, todėl darytina išvada, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik nuteistojo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13.       G. G. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą taip pat nepaneigia tai, jog nei nukentėjusioji, nei jos atstovė ar liudytojai nepatvirtino, kad nusikaltimą įvykdė būtent jis. Ši apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė yra visiškai logiška, kadangi nukentėjusioji tiesiogiai matė tik vieną iš nusikalstamą veiką susitariusių daryti asmenų – R. G.. Būtent ji, vykdydama bendrą jų nusikalstamą sumanymą, viena nuvyko į nukentėjusiosios namus ir paėmė iš jos 500 Eur. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji, ar jos atstovė dukra E. Š., kuri nusikalstamos veikos vykdymo metu savo mamos namuose, apskritai, nebuvo, galėjo konkrečiai įvardinti G. G., kaip asmenį, apgaulės būdu išviliojusį iš nukentėjusiosios jos turtą. Juo labiau to padaryti negalėjo liudytoju apklaustas, 2016 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju dirbęs M. A., kadangi jis šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, apklausė nukentėjusiąją N. M. po to, kai pastaroji pranešė apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, ir davė parodymus tik apie tas aplinkybes, kurios yra susijusios su nukentėjusiosios apklausa. Tuo tarpu aplinkybė, jog N. M. atstovė apklausiama teisme negalėjo įvardinti tikslios pinigų sumos, kurią nukentėjusioji atidavė R. G. (tikslią perduotų pinigų sumą ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia G. G., nukentėjusioji nurodė), nuteistojo neteisėto veikimo fakto niekaip nepaneigia, ji gali būti svarbi tik tinkamam veikos kvalifikavimui. Kadangi nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija iš N. M. apgaulės būdu įgytos pinigų sumos dydžio, plačiau dėl to šioje nutartyje nebus pasisakoma.

14.       Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų argumentų visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas G. G. kaltę pagrįstai grindė R. G. parodymais, kurie neabejotinai yra vieni iš svarbiausių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Apylinkės teismas šiuos įrodymus teisingai sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog G. G. įvykdė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio teisinio pagrindo.

15.       Nors apeliaciniame skunde nuteistasis bausmių bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais klausimo nekelia, vis dėlto, teisėjų kolegija, pastebėjusi baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas subendrinęs skundžiamu ir ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, nepagrįstai į galutinės subendrintos bausmės laiką neįskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir G. G. atliktos bausmės. Tokiu būdu teismas pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                         Edita Dambrauskienė

                                                                                Kęstutis Dargužis

                                                                                Giedrius Endriukaitis