Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04020-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. liepos 28 d. paduotu atsakovės Kuršių 6 namo bendrijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymais dėl skundžiamo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė :
Atsakovė Kuršių 6 namo bendrija padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovei Kuršių 6 namo bendrijai dėl neteisėto atsisakymo duoti sutikimą kapitalinio remonto darbams atlikti ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio
2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendraturčiams pateiktos statybų informacijos atskleidimo būdo daugiabučio namo atveju, vadovavosi netinkama teismų praktika ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog statybų informacijos atskleidimo būdas itin priklauso nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių, o daugiabučio namo atveju (dėl galimos didelės žalos dideliam skaičiui asmenų) labai svarbus informacijos išsamumas. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Atsakovės teigimu, Kauno apygardos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad sutikimo davimas buvo nepagrįstas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kaip turi būti vertinamas atsisakymo pagrįstumas, t. y. jog svarbus pateiktos informacijos išsamumas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes netinkamai tyrė ir vertino įrodymus apie informaciją, kuri buvo pateikta bendraturčiams. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino itin selektyviai ir suteikė prioritetą ekspertizės aktui, nors kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, jam prioritetas neteikiamas ir turi būti vertinama įrodymų visuma.
Atrankos kolegija pažymi, kad atsakovė kasacinį skundą teikia antrą kartą. Pirmą kartą teiktą atsakovės kasacinį skundą atrankos kolegija 2021 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti CPK 350 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio
2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.
Įvertinusi atsakovės antrą kartą teikiamą kasacinį skundą, atrankos kolegija daro išvadą, kad jis grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir pirmasis atrankos kolegijos atsisakytas priimti atsakovės kasacinis skundas. Naujame kasaciniame skunde atsakovė pakartotinai kelia klausimus dėl ekspertizės akto vertinimo, bendraturčiams teikiamos informacijos išsamumo.
Pažymėtina, kad atsakovė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, nepateikė. Taigi darytina išvada, kad atsakovė neištaisė savo pirminio kasacinio skundo trūkumų ir antrą kartą pateikė iš esmės analogišką pakartotinį kasacinį skundą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovės pakartotinio kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nepagrindė, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegijai nusprendus nepriimti kasacinio skundo, nespręstinas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei stabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą.
Sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis grąžintas atrankos kolegijos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi Nr. DOK-3801.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas