KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Simonai Manstvilaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto renesansas“ atstovei advokatei Milenai           Juškaitienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui, advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, 

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto renesansas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje D. G., dėl sumokėto avanso ir netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl preliminarios sutarties pripažinimo niekine.

        Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškovės reikalavimai, argumentai

1.       Ieškovė UAB „Miesto renesansas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Eurelus“ 10 000,00 Eur sumą (sumokėtą avansą); 10 000,00 Eur baudą; įstatymo nustatytas 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Šalys 2016-10-10 sudarė Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį ir įsipareigojo ateityje, iki 2016-10-30, sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, kuria atsakovė parduos jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus pastatą - kareivines, esančias A. Juozapavičiaus pr. 19, Kaune, ieškovei, o ieškovė pastatus nusipirks už 210 000,00 Eur (sutarties 5.1 p.). Prieš sutarties sudarymą ieškovė įsitikimo, jog daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovės teisė disponuoti parduodamais daiktais nėra apribota, o direktorius eina juridinio asmens vadovo pareigas ir turi teisę sudaryti sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur avansą, tačiau atsakovė nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, negrąžino sumokėto avanso, nepateikė jokios informacijos, apie prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą laiku, o gavusi ieškovės pretenziją į ją nereagavo. Vėliau, UAB „Eurelus“ laikinai paskirtas administratorius informavo ieškovę, jog sutartyje sutartomis sąlygomis neketina vykdyti sutarties, o pats sutarties vykdymas stabdomas. Ieškovė tapo atsakovės akcininkų nesutarimų įkaite. Ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už vidinius atsakovės akcininkų konfliktus, tokie konfliktai negali pateisinti privataus, savo rizika veikiančio juridinio asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė turi grąžinti ieškovei sumokėtą 10 000,00 Eur avansą ir sumokėti sutartyje numatytą 10 000,00 Eur baudą (netesybas) (e. b. 1 t., b. l. 1 - 6). 

II.                      Atsakovės atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai,

               priešieškinio reikalavimai ir argumentai 

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (e. b. 2 t., b. l. 73 – 77). Nurodė, jog sudarius 2016-10-10 preliminarią sutartį, netrukus, 2016-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-43884-734/2016, dėl UAB „Eurelus“ akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo, uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Buvo paskirtas bendrovės turto paprastais administravimas, o administratoriumi paskirta UAB „Avere“ (e. b., 1 t., b. l. 16). Bendrovės administratorius nustatė, kad ieškovės sumokėto avanso bendrovė neturi. Greičiausiai tai, ką ieškovė sumokėjo (jeigu sumokėjo), buvo pasisavinta galimai neteisėtai veikiančių bendrovės vadovo ir akcininkų. Dėl to ir nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

2.1.        Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį (e. b. 1 t., b. l. 167 – 171), kuriuo prašo 2016-10-10 preliminarią sutartį, sudarytą tarp UAB „Miesto renesansas“ ir UAB „Eurelus“ pripažinti niekine.

Atsakovės atstovas priešieškinio reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė verčiasi nekilnojamo turto vystymu ir prekyba, atsakovei priklauso daug nekilnojamo turto: butai, žemės sklypai, statiniai ir su turtu susijusios turtinės teisės. Atsakovė  atsitiktinai sužinojo, kad nuo 2016-09-29 yra įregistruotas naujas vadovas D. G. ir tą pačią dieną išregistruota vienintelis akcininkas bendrovė „Eurelus“, bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama atsakovės akcijų perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais, akcininkų sprendimą paskirti vadovą panaikinti.

Vilniaus apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-245-734/2018, ir 2018-06-14 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais ab initio ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD 2015-04-21 sandorius dėl atsakovo UAB „Eurelus“ 100 akcijų pirkimo-pardavimo, pripažino negaliojančiu 2015-04-20 įgaliojimą Nr. 012 ir pripažino neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Eurelus“ akcininkų 2016-09-19 sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų ir skirti naują direktorių D. G..  

2016-10-10 preliminarioji sutartis buvo sudaryta siekiant sudaryti kitą, pagrindinę sutartį iki 2016-10-30. Preliminarią sutartį pasirašė atsakovės UAB „Eurelus“ neteisėtai paskirtas vadovas D. G., kuris neturėjo teisės vykdyti vadovo funkcijas – priimti sprendimą parduoti turtą ir sudaryti turto pardavimo sutartį. Sudaryta sutartis yra niekinė CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, t . y. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ)  34 straipsnio 4 dalies 3 punktą, t. y. nebuvo priimtas atsakovės UAB „Eurelus“ sprendimas perleisti turą. Sudarytas sandoris yra niekinis ir negaliojantis civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio  pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi sutartį iš atsakovės pusės pasirašė nusikalstamu būdu paskirtas vadovas. Atsakovės įsitikinimu, sutartis iš  atsakovės pusės buvo sudaryta tik dėl to, kad nusikalstamu būdu būtų užvaldytos atsakovės akcijos ir pakeistas vadovas. Tokia sutartis niekinė, ji šalims nesukelia teisinių pasekmių.

III.                      Ieškovės nesutikimo su priešieškiniu argumentai

3.       Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį (e. b. 2 t., b. l. 70 – 74) ir teismo posėdyje su reikalavimais nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė, nenurodė jokių argumentų kad ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos yra imperatyvios. Atsakovės direktorius sutartį sudarė, pažeisdamas savo bendrovės valdymo organų kompetenciją, todėl reikalavimą turėjo reikšti CK 1.82 str. pagrindu ir įrodinėti ieškovės nesąžiningumą, o ne ieškinį reikšti 1.80 str. pagrindu.

 Ieškovė, prieš sudarydama preliminarią sutartį, veikė sąžiningai, apie būsimą pirkimo objektą, ieškovės valdymo organus pasitikslino VĮ Registrų centre, jokių apribojimų neradus, ieškovei nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo. Byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovės direktoriaus nusikalstamus veiksmus, taigi, ir prieštaravimą gerai moralei, kurie būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (e. b., 2 t., b. l. 70 – 75). 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų įtrauktas dalyvauti byloje ieškovės pusėje D. G., prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b., 2 t., b. l. 79).

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkintinas visiškai/priešieškinys atmestinas.

IV.                      Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.1.       2016-10-10 ieškovė UAB „Miesto renesansas“ ir atsakovė UAB „Eurelus“ sudarė Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį. Šalys susitarė iki 2016-10-30 sudaryti pagrindinę sutartį (sutarties 4.1. p.), kuria atsakovė parduos, o ieškovė nusipirks atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: pastatą - kareivines, bendras plotas 3 286,62 kv. m., unikalus Nr.: 1991-7002-5013, ir 0,6931 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0320-9105, esančius A. Juozapavičiaus pr. 19, Kaune, už 210.000,00 Eur kainą (sutarties 5.1. p.; e. b. 1 t., b. l. 7 – 12, 21 – 22, 39 – 40).

4.2.        Po sutarties pasirašymo, 2016-10-11 ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur avansą (e. b. 1 t., b. l. 41) (sutarties 5.2.1 p.),  kuris turėjo būti įskaitytas į turto pardavimo kainą (5.2.2 p.), šalys nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą – iki 2016-10-30 (4.1 p.), susitarė, jog sutarties sąlygas pažeidusi šalis turės sumokėti kitai šaliai 10 000,00 Eur baudą, o pardavėjas (atsakovė) dar ir grąžinti gautus 10 000,00 Eur nedelsdamas per 5 kalendorines dienas, pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą (sutarties 7.2 p.). Tokios sutarties sąlygos atitinka preliminariosios sutarties - susitarimo požymius, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).

 4.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog  UAB „Eurelus“  VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014-08-05. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2014-10-02 iki 2016-09-29 buvo UAB „Entrilium“ EOOD. Laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2016-09-29 UAB „Eurelus“ vadovavo Bulgarijos Respublikos pilietis S. I. R.. D. G. direktoriumi paskirtas 2016-09-19; duomenys apie akcininkų ir bendrovės vadovo pasikeitimą įregistruoti 2016-09-29 (priešieškinio priedas Nr. 1). 2016-10-10 Preliminarią sutartį pasirašė įregistruotas vadovas D. G..

4.4.        2018-06-14 priimtas sprendimas Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-245-734/2018, kuriuo pripažinti negaliojančiais 2015-04-21 sandoriai dėl atsakovės UAB „Eurelus“ 100 akcijų pirkimo-pardavimo fiziniams asmenims, pripažintas negaliojančiu Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD 2015-04-20 įgaliojimas Nr. 012, kurio pagrindu neteisėtai buvo perleistos akcijos kitiems asmenims ir pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Eurelus“  akcininkų 2016-09-19 sprendimas paskirti UAB „Eurelus“ direktoriumi D. G..  

                V. Dėl preliminariosios sutarties                                                                                                                                                                                           5.1. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis         vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina iki sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl         kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti         pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti,         kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti         pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi         vertybės reikšmę arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai         (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.).                                                                         Preliminari sutartis turi būti rašytinė (CK 6.165 str. 3 d.). Preliminarioje sutartyje šalys turi         susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat         turi nustatyti terminą per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Jeigu šis terminas nenurodytas,         pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo (CK 6.165         str. 3 d.). Šioje preliminarioje sutartyje šalys susitarė dėl visų esminių sąlygų: sutartis yra rašytinė,         ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur avansą, šalys susitarė iki 2016-10-30 sudaryti kitą         pagrindinę sutartį, atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo atlikti tam tikrus         veiksmus, reikalingus notarinei sutarčiai sudaryti (sutarties 4.2 p.), o apie atliktus veiksmus         sutarties 4.2.2 punkte įsipareigojo pranešti raštu ieškovei per 14 d. nuo sutarties sudarymo dienos         (2016-10-10). Be to, šalys susitarė, jog įmokėtas avansas bus įskaitytas į bendrą perkamo daikto         kainą (sutarties 5.1 p., 5.2 p.). Taigi, šalių sudarytos sutarties sąlygos atitinka preliminariosios         sutarties – susitarimo požymius, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje         sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).         

5.2. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, pagal sutarties 7.2 punktą sutartą 10 000,00 Eur avansą atsakovei pervedė kitą dieną po sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2016-10-11. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, pagrindinės sutarties iki 2016-10-30 nesudarė, avanso negrąžino. Atsakovė pripažino, jog buvo susitarusi su ieškove dėl pastato - kareivinių ir žemės sklypo pardavimo ieškovei, 10 000,00 Eur avanso sumokėjimo, pripažino avanso gavimo faktą. Kadangi atsakovė pagrindinės sutarties nesudarė, o susitarimas yra teisiškai įpareigojantis aktas, todėl jo nevykdanti šalis privalo grąžinti ieškovei gautą avansą (sutarties 7.2 p.). CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Atsižvelgus į išdėstytas į aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, t. y., ieškovė, perduodama avansą, siekė su atsakove sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pastato ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nepardavė ieškovei turto. Tokiu būdu, gavus avansą ir nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir pinigai turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.).         

                Dėl netesybų

5.3. Netesybos (bauda, delspinigiai) - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat tai vienas iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).                                                                                          Sutarties 7.2. punkte įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 10 000,00 Eur netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju. Tame tarpe ir tuomet, kai pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus arba atsakovė nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis pirkimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės, jos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pagal sutarties 4.2.1 p. ir 4.2.2 punktus.                                                         Ieškovė 2016-10-26, 2016-11-18 pretenzijomis ragino atsakovę įvykdyti sutartį (e. b., 1 t. b. l. 33 – 34, 17 – 19), tačiau tokie raginimai teigiamų rezultatų nedavė.

5.4. Aplinkybė, kad Vilniaus apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-245-734/2018, kuriuo atsakovės UAB „Eurelus“ 2015-04-21 akcijų perleidimo sandoriai fiziniams asmenims pripažinti negaliojančiais, UAB „Eurelus“ naujųjų akcininkų 2016-09-19 sprendimas paskirti atsakovės „Eurelus“ vadovu D. G., kuris sudarė su ieškove preliminarią sutartį, įsipareigojant sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, rodo, kad tarp atsakovės akcininkų buvo tarpusavio konfliktas. Tarpusavio konfliktai neatleidžia atsakovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, objektyviai negali būti panaudoti prieš ieškovę, pateisinant sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo ir bet kokie sandoriai sudaryti net ir pažeidžiant privataus juridinio asmens organų kompetenciją yra galiojantys ir turi būti visa apimti vykdomi, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 1.82 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovė neįrodė, jog ieškovė buvo nesąžininga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.)

                 Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.                                                                                                         

  5.5. Pagrindinis civilinių teisinių santykių sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 str.). Sutarties 7.2 p. atsakovė prisiėmė pareigą mokėti fiksuotas 10 000,00 Eur dydžio netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju, tame tarpe ir tuo atveju, kai pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus arba atsakovė nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė neįvykdė sutarties 4.2.1. ir 4.2.2. p. prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis. Dėl to atsakovė turi sumokėti sutartyje numatytą netesybų sumą - 10 000,00 Eur (CK 6.71 str. 1 d.).         

                 VI. Dėl CK 1.80 straipsnio normos taikymo, kai sandoris sudaromas pažeidžiant įstatyme                          nustatytą valdymo organų kompetenciją ir ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto imperatyvaus                      pobūdžio.

6.1.       CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2016-05-06 civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016).                                                        

6.2. Atsakovė reikalauja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu pripažinti negaliojančia preliminarią sutartį, nurodydama, kad ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto norma, įtvirtinanti bendrovės valdybos teisę priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, yra imperatyvi. Su tokiu atsakovės argumentu nesutiktina, kadangi įstatymas tiesiogiai įtvirtina teisę bendrovės įstatuose nustatyti ir kitokią ilgalaikio turto vertės dalį (tiek didesnę, tiek mažesnę), dėl kurios būtinas valdybos sprendimas. Be to, bendrovėje valdyba gali būti nesudaroma, o tokiu atveju jos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas (ABĮ 37 str. 10 d.). UAB „Eurelus“ valdyba nesudaryta,  bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir  vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (įstatų 12 punktas; e. b., 1 t. b. l. 137 – 139). Pati atsakovė pripažįsta (patikslinto priešieškinio pareiškimo 19 punktas), kad bendrovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo ir nuomos, visais atvejais kai šio ilgalaikio turto vertė didesnė kaip 144,81 Eur. ABĮ 37 straipsnio 10 dalies norma, leidžia ją modifikuoti, keičiant ilgalaikio turto vertės dalį, lyginamą su įstatiniu kapitalu, t. y. leidžia ją nusistatyti individualiai bendrovės įstatuose. ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkte nėra jokių aiškių draudžiamųjų žodžių, kuriais remiantis, būtų galima daryti išvadą apie imperatyvų jos pobūdį, dėl ko ši teisės norma yra dispozytivaus, o ne imperatyvaus pobūdžio.

6.2. Antroji būtina nustatyti teisiškai reikšminga aplinkybė – ar pažeistas viešasis interesas. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno. Atsakovė, sudarytos preliminarios sutarties pagrindu, siekė pelno, t. y. sudaryti realų  sandorį, pardavus nekilnojamą turtą, gauti 210 000,00 Eur pelną. Pagal CK 2.34 straipsnio 3 dalį privačiaisiais juridiniais asmenimis yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Šiuo atveju sandorį sudarė du privatūs juridiniai asmenys, siekdami tenkinti privačius interesus. Taigi, nesant ABĮ 34 str. 4 d. 3 p. teisės normos imperatyvo ir nenustačius viešojo intereso pažeidimo, sutartis negali būti pripažinta niekine pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

                                VII. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo

7.1.Sandorį sudarė du juridiniai asmenys, siekiantys pelno, o priešieškinyje nurodoma, kad sandoris sudarytas pažeidžiant bendrovės valdymo organų kompetenciją, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, jog tuo atveju, kai sandoris sudaromas pažeidžiant bendrovės valdymo organų kompetenciją, yra skirta speciali norma - CK 1.82 straipsnio 1 dalis. Tais atvejais, kai civilinius teisnius santykius reguliuoja bendroji ir specialioji teisės normos, yra taikoma specialioji teisės norma bendrosios normos atžvilgiu, šiuo atveju taikoma teisės norma CK 1. 82 straipsnis „Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas“.                                                 CK 1.82 str. 1 dalis nustato, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir /ar prieštarauja juridinio asmens tikslams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas ir tokia pareiga tenka sandorį ginčijančiam asmeniui, šiuo atveju atsakovei. 

7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė kaip apdairus, sąžiningas ir protingas subjektas, prieš pasirašydama sutartį, įsitikino, kad atsakovė nuosavybės teise valdo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, kad sutartį pasirašantis asmuo yra tinkamas atsakovės atstovas, registruotas ir išviešintas VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registre, yra PVM mokėtojas (e. b. 1 t., b. l. 23 – 24, 21 – 22;  44 – 46; 2 t., b. l. 84 – 88).                                                                         Atsakovė UAB „Eurelus“ deklaravo vienasmenį vadovą, kuris pagal UAB „Eurelus“ įstatų 12 dalies 2 punktą turėjo galią veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis; sutarties 3.2.6 punkte bendrovės vardu deklaravo, kad yra visi būtini leidimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai sudaryti minėtą sutartį, sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo protingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nėra viršyta vadovo kompetencija sudarant sutartį. Visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos (sutarties 3.1.5 p.); kiekviena šalis patvirtino, kad sutarties 3.1 – 3.3 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir tikslūs, o kita šalis sutartį sudaro remdamasi šiais pareiškimais. Sutarties 3.5 punkte nurodė, kad 3.1. – 3.3 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos sudarant pagrindinę sutartį turi būti tikslūs, teisingi ir pilni. Sutartį pasirašė direktorius D. G., 2016-09-29 VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistruotas vadovu, dėl ko galima spręsti, jog ieškovė veikė sąžiningai, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kita sandorio šalis sudarydama preliminarią sutartį veikia nesąžiningai. Atsakovei neįrodžius kitos ginčo sutarties šalies, ieškovės UAB „Miesto renesansas“ nesąžiningumo, preliminarioji sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1. 82 straipsnio 1 dalies pagrindu.         

                                VIII. Dėl sutarties pripažinimo niekine CK 1.81 straipsnio pagrindu

8.1. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovė teigia, jog sutartis, kurią iš atsakovės pusės pasirašė nusikalstamu būdu paskirtas vadovas, prieštarauja gerai moralei, dėl ko sutartis laikytina niekine. Atsakovės įsitikinimu, sutartis iš atsakovės pusės buvo sudaryta tik dėl to, kad nusikalstamu būdu užvaldytos akcijos ir pakeistas vadovas, negali šalims sukelti teisinių pasekmių.                                         CKP 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo paskirstymo taisyklė, pagal kurią ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančias, o atsakovas – tokią teisę paneigiančius faktus. Nekaltumo prezumpcijos esmė yra ta, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol neginčijamais įrodymais nepagrįsta jo kaltė padarius teisei priešingą veiką, o visos abejonės aiškinamos tokio asmens naudai. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji 2016-10-11 pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl penkių Ukrainos piliečių ir atsakovės direktoriaus D. G. galimai atliktų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 2 dalį (Sukčiavimas) (e. b. 1 t., b. l. 82 – 83, 97). Nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d.  Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio UAB „Eurelus“ vadovo D. G. veiksmų. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų nutarimai, tame tarpe ir nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą, civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o tam tikri asmens atlikti veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso kodekso normas. CPK 182 straipsnis atleidžia nuo tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo, tame tarpe ir nuo asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, dėl D. G. veiksmų, teismuose baudžiamoji byla nenagrinėjama, nuosprendis nepriimtas. Taigi, nesant duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, priimtą nuosprendį dėl buvusio UAB „Eurelus“ vadovo D. G. veiksmų, atsakovės pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog jo pasirašyta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

                Kaip žinia, kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti (CPK 178 str., 12 str.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir argumentus, išdėstytus šalių procesiniuose dokumentuose, konstatuotina, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, o atsakovė neįrodė, jog sudaryta sutartis yra niekinė ir negaliojanti, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

                Ieškovei priteistina 10 000,00 Eur avanso, 10 000,00 Eur netesybų, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-12-21 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.1 d., 6.37 str. 2 d.). 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.                                                                         Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje ieškovei iš atsakovės  priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

        Ieškovė turėjo 1722,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (225,00 Eur žyminio mokesčio, b. l. e. b., 1 t., b. l. 28; ir 1 497,38 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. 2 t., b. l. 80 – 83).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 722,38 Eur (CPK 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos).

        Valstybė turėjo 11,32 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.

           Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,                              

n u s p r e n d ž i a :

           ieškinį tenkinti visiškai/ priešieškinį atmesti.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto renesansas“, juridinio asmens kodas 303446391, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“, juridinio asmens kodas 303363216, 10 000,00 (dešimt tūkstančių eurų) avanso, 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) netesybų, 6 (šešis) proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-12-21 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 722,38 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.         

                 Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“, 303363216, 11,32 Eur (vienuolika eurų ir 32 ct) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, o kvitą pateikti į civilinę bylą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.        

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė