Byla Nr. 1A-84-626/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45606-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei, 

dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,

nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu, BK 307 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu E. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš E. S. ir I. S. solidariai konfiskuoti (išieškoti) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 13 600 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti 2016-10-11 kratos pas E. S. ir I. S. gyvenamojoje vietoje bei 2016-10-11 E. S. asmens kratos metu rastus ir paimtus iš viso 1 985 Eur, taip pat 2016-10-11 kratos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastus ir paimtus iš viso 270 Eur, ir šia suma sumažinti iš nuteistųjų konfiskuotiną (išieškotiną) 13 600 Eur sumą bei laikyti, kad likusi konfiskuotina (išieškotina) suma yra 11 345 Eur.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista I. S., tačiau dėl jos skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. E. S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. O būtent už tai, kad jis iš anksto susitaręs su I. S. ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, nuo 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, iki 2016-10-11 organizavo bei pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, tai yra per internetines pažinčių svetaines bei kitais tyrimo metu nenustatytais būdais surasdami merginas ir, joms sutikus verstis prostitucija, organizavo ir vadovavo jų prostitucijai Vilniaus mieste, butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpindami skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas interneto tinklapyje www.skelbiu.lt, iš anksto nurodydami merginoms tikruosius Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, tai yra nuo 80 iki 100 Eur už valandą, už pusvalandį – nuo 60 iki 70 Eur, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporciją, pagal kurią kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio, vykdydami centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodami merginas apie kliento atvykimą, surinkdami iš merginų pinigus – dalį sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje. Tokiu būdu I. S. ir E. S. pelnėsi iš V. K. prostitucijos nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytos datos, ir turėjo iš to ne mažiau kaip 900 Eur dydžio pelną; iš A. D. prostitucijos nuo 2016-02-05 iki 2016-10-11 ir turėjo iš to ne mažiau kaip 5 700 Eur dydžio pelną; iš V. M. prostitucijos nuo 2015-08-12 iki 2016-10-11 ir turėjo iš to ne mažiau kaip 7 000 Eur pelną, tai yra iš viso turėjo ne mažiau kaip 13 600 Eur pelną.
2. Taip pat E. S. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu. O būtent už tai, kad jis, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį nešaunamąjį ginklą, tai yra pramoninės gamybos lenktinį peilį su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte bei užrašais „Stainless U.S.A“, kurį nešiojo su savimi įsidėjęs į vyrišką rankinę, pakabintą per petį, nuo 2016-10-11, 8 val., išeidamas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu VW GOLF (v. n. (duomenys neskelbtini) į automobilių techninės apžiūros centrą, esantį Gedmino g. 141, Kaišiadoryse, vėliau vykdamas į Vilnių, Gariūnų turgavietę, esančią Gariūnų g. 70, Vilniuje, iki 2016-10-11, 15.25 valandos, kai grįžo minėtu automobiliu prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir išlipęs iš automobilio buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu, vyriškoje rankinėje, kabėjusioje per petį, rado ir paėmė minėtą šaltąjį nešaunamąjį ginklą.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžio dalį, taikyti nuteistojo E. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 2-jų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant nuteistajam E. S. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus.
1. Taip pat prašo panaikinti 2017-10-30 nuosprendžio dalį, dėl pinigų (11 345 Eur) konfiskacijos. Kratų metu rastų pinigų konfiskacijos mastą ir dydį sumažinti iki protingos ir patikimai nustatytos pinigų sumos. Pinigus, paimtus iš jo 2016-10-11 asmens kratos metu ir skirtus atsiskaityti už automobilio remontą (1 320 eurų) grąžinti tikrajai pinigų savininkei L. J..
2. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoto turto dydis nepagrįstas objektyviais duomenimis (neginčytinais įrodymais). Pasak apelianto iš baudžiamosios bylos objektyvių (faktinių) duomenų aiškiai matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepašalino šioje baudžiamojoje byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos objektyvių ir subjektyvių aplinkybių nustatymą, dėl ko neteisingai ir nekategoriškai bei abejotinai buvo nustatyti konfiskuotino turto apimtys ir dydžiai bei jo socialiniai ryšiai ir darbas. Nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje esančių skundų bei prie skundų pridėtų rašytinių dokumentų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad 2016-10-11 jo asmens kratos metu paimti pinigai (1 200 Eur) priklauso jo sutuoktinės mamai (jo uošvei) L. J., kurią sudaro 1 028,91 Eur jos gauti kaip 2016-09-14 eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimas (Pagrindas. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)); prie gautos iš draudimo bendrovės sumos jos pridėta trūkstama pinigų suma (iki 1200 eurų). Pinigai jam duoti apmokėti meistrams, remontavusiems ir dažiusiems jos automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė tapo kolektyvinės atsakomybės priemone, kuri pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją - mūsų valstybėje negalima.
3. Nurodo, kad jo gynyba teisme buvo ne reali, o formali, nes teismo posėdyje nebuvo apklausti pagrindiniai liudytojai: V. K., A. D. ir V. M. dėl jam perduotų pinigų sumų, atsižvelgiant į jų pačių aktyvius ir suinteresuotus veiksmus, savanoriškai teikiant seksualinio pobūdžio paslaugas.
4. Nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kad: jis vadybininku dirbo savo žmonos I. S. įmonėje; tėvo R. A. S. neįgalumas nėra patvirtintas oficialiais duomenimis; nepilnametis sūnus D. S. su juo negyvena (nuosprendžio 14 lapas, pirma pastraipa nuo viršaus). Nurodo, kad šie teiginiai niekuo negrįsti, neatsakingai pareikšti teismo baigiamajame procesiniame dokumente ir akivaizdžiai kerštingi, nes žmonos I. S. įmonėje jis niekada (kaip ir sutuoktinė I. S.) nedirbo, nes tokios įmonės paprasčiausiai nebuvo ir nėra. Jie su sutuoktine dirbo samdytais darbuotojais uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Bendrovės vienintelė akcininkė yra ne sutuoktinė, o jo motina I. S.. Pažymi, kad jo sūnus D. S. auga ir gyvena su savo motina E. P., o jis sūnų visokeriopai išlaiko ir rūpinasi jo poreikiais bei ugdymu. Tėvo R. A. S. ligos diagnozę - 2017-08-22 patirtą galvos smegenų infarktą, patvirtino išrašais iš medicininių dokumentų (medicininius dokumentus dėl tėvo ligos ir dabartinės būklės pridedu prie šio apeliacinio skundo).
5. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, t. y. iš jo gynėjo Vidmanto Martyšiaus atimta galimybė dalyvauti apklausiant liudytoją V. M. nuo 14,10 valandos iki 15,10 valandos, nes advokatas negalėjo būti vienu metu dvejose apklausų vietose, nes nuo 13 val. iki 14.50 val. (+ 10 minučių užtruko protokolo pasirašymas) buvo apklausiama liudytoja A. D. (apklausė teisėja L. T.). Pažymi, kad V. M. nebuvo apklausta ir nagrinėjant bylą teisme, nors gynyba tokios liudytojų apklausos teisme primygtinai prašė. Pažymėtina, kad be jo gynėjo apklausiama liudytoja V. M. (2016-10-13 apklausos protokole įvardinta, kaip liudytoja V. M.) į suinteresuoto šios bylos baigtimi prokuroro R. J. klausimą abejodama atsakė „...gali būti, kad ir E. galėjau duoti 7000 eurų.“ (Su mano pastaba - galėjau tokios pinigų sumos ir neduoti...). Apelianto nuomone, tai rodo, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai. Mano, kad toks jo gynėjo teisių įgyvendinimo apribojimas ir kiti pažeidimai paveikė viso proceso teisingumą ir didžia dalimi lėmė, kad liudytojų: V. M., A. D. ir V. K. - abejotinų ir neparemtų objektyviais duomenimis - parodymų pagrindu buvo neteisėtai ir neteisingai (be objektyvių duomenų) apskaičiuota ir priteista solidariai iš nuteistųjų (sutuoktinių - I. S. ir E. S.), konfiskuotina pinigų suma – 13 600 (trylika tūkstančių šeši šimtai) Eur, kurios suma kelia didelių abejonių dėl jos skaičiavimo būdo, pasirinktos metodikos ir pagrįstumo objektyviais duomenimis.
6. Nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti BK 75 straipsnio ir neatidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Mano, kad teismas buvusiam nuteistojo E. S. teistumui suteikė dominuojančią reikšmę, o paminėjęs turimą vadybininko darbą UAB „(duomenys neskelbtini)", šeimos padėtį (vedęs, išlaiko sūnų D. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir rūpinasi didelių sveikatos problemų turinčiu tėvu R. A. S., bet neatskleidęs šioje byloje nustatyto konkretaus jų turinio, šias aplinkybes vertino ne kaip apibūdinančias nuteistojo asmenybę galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo kontekste, o kaip nesukliudžiusius daryti nusikalstamą veiką. Pažymi, kad neišnykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymo, nes atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
7. Skunde nors ir neprašoma, tačiau pasisakoma dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodo, kad tėvas R. A. S. gyvena kaime, vienas (Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos 2017-11-13 pažyma Nr. 29/02-29 apie šeimos sudėtį), jis išsituokęs, su buvusia sutuoktine nebendrauja, kitų vaikų ar artimųjų, kurie jį galėtų prižiūrėti ar juo rūpintųsi - neturi. Jau keleri metai, kaip sergančiu tėvu visokeriopai rūpinasi tik jis (nuperka, atveža ir pagamina maisto, nuprausia, sutvarko kambarius, išskalbia rūbus, pakuria krosnį, nuveža į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, apmoka komunalinius ir ryšių paslaugų mokesčius, atlieka visus kitus būtinus ūkio darbus). Taip pat nurodo, kad 2017-08-22 tėvas patyrė galvos smegenų infarktą su ryškiais invalidumo požymiais (išrašas iš medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini)), nuo 2017-09-04 tolesnį gydymą ir reabilitaciją praėjo VŠĮ „Senevita“ (2017-10-14 ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas), nuo 2017-10-14 iki 2017-12-22 (preliminariai 4 mėnesiams) perkeltas slaugai ir reabilitacijai į VŠĮ Šv. Roko ligoninės slaugos skyrių (2017-11-15 medicininių dokumentų išrašo nuorašas). Pasak apelianto, akivaizdu, kad nuo 2017-12-22 (išrašius tėvą iš ligoninės slaugos skyriaus) visi kasdieniniai tėvo globos ir visokeriopo aprūpinimo klausimai namuose atitieks jam, tačiau jį suėmus be jokios pagalbos, namuose liks invalidas (praktiškai nejudantis) jo tėvas, kuriam realiai grės pavojus gyvybei. Nurodo, kad procesinė seno, klasikinio aforizmo - visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai - esmė, kaip reta, aktuali jo baudžiamajai bylai, nes jo ir jo tėvo gyvenimo ir būties likimas - Vilniaus apygardos teismo rankose.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas

1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.).
2. Kaip jau minėta, E. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
3. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltininkui realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir šią išvadą tinkamai motyvavo. Apylinkės teismas įvertino tai, kad E. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į lengvinančios ir sunkinančios atsakomybę aplinkybių buvimą, į kaltininko asmenybę: iki BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, 2008-12-23 nuosprendžiu ir 2006-03-17 baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo taikytas BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėtos, tačiau E. S. teismo pasitikėjimo nepateisino, dėl ko 2007-11-06 nuosprendžiu buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės. Išėjęs iš pataisos namų E. S. kelis metus nenusikalto, tačiau nuo 2013 m. vėl sistemingai pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Paskutinį kartą E. S. buvo teisiamas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, padarytą 2015-01-07, ir jam vėl buvo taikytas BK 75 straipsnis. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, E. S. darė nuo 2015 m. balandžio mėn. vidurio iki 2016 m. spalio 11 d., tuomet, kai jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir ši aplinkybė E. S. nesutrukdė toliau organizuoti ir vadovauti prostitucijai, net ir įsiteisėjus 2016-09-08 apkaltinamajam nuosprendžiui, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu. Nepaisydamas ir tą kartą teismo suteikto šanso pasitaisyti, E. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne visada tinkamai vykdė lygtinio paleidimo sąlygas – darė administracinės teisės pažeidimus, dėl ko teismas skyrė jam papildomas pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to teisme buvo nagrinėjamas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos teikimas dėl E. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinimo ir nors teismas atmetė teikimą, tačiau, tai rodo, kad E. S. į bausmės vykdymo atidėjimo institutą žiūrėjo neatsakingai ir atmestinai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusikalstamas E. S. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad E. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad trečios būtinos bausmės vykdymo atidėjimui sąlygos teismas nenustatė. Nesant nustatytai bent vienai iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, įstatymas negali būti taikomas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas apeliantui tik realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus, įrodančius, kad jo tėvas – R. A. S. sunkiai serga, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Apygardos teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės be abejo yra reikšmingos, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenines, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos realios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
5. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, įvertino visas tam reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai neatidėjo E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
1. Apeliantas prašo panaikinti ginčijamo nuosprendžio dalį dėl pinigų (11 345 Eur) konfiskavimo, sumažinant kratų metu rastų pinigų konfiskacijos mastą ir dydį iki protingos ir tinkamai nustatytos pinigų sumos. Pinigus, paimtus iš jo 2016-10-11 asmens kratos metu ir skirtus atsiskaityti už automobilio remontą (1 320 eurų) grąžinti tikrajai pinigų savininkei L. J..
1. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji I. S. ir E. S. iš prostitucijos turėjo iš viso ne mažiau kaip 13 600 eurų pelną ir ši pinigų suma yra BK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos rezultatas BK 72 straipsnio prasme, todėl konfiskavimas yra privalomas. Iš bylos duomenų matyti, kad pas I. S. ir E. S. 2016-10-11 kratos jų gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti ir paimti 665 eurai bei pas patį E. S. – 1 320 eurai , taip pat 2016-10-11 kratų metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti 270 eurai, kuriuos apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti ir šia suma sumažinti iš kaltinamųjų konfiskuotiną (išieškotiną) 13 600 eurų sumą ir laikyti, kad likusi iš kaltinamųjų konfiskuotina (išieškotina) suma yra 11 345 eurai.
2. E. S. savo skunde nurodė, kad jo asmens kratos metu paimti pinigai (1 200 eurų) priklauso jo sutuoktinės motinai L. J., iš kurių dalį – 1 028,91 eurus - ji gavo už 2016-09-14 eismo įvykyje patirtą žalą iš AB „Lietuvos draudimas“ ir pridėjusi dar dalį pinigų, davė jam 1 200 eurų, skirtų jos vardu registruoto automobilio BMW remontui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad šie rasti pinigai būtų gauti ne iš nusikalstamos veikos. Iš bylos matyti, kad kaltinamieji jiems inkriminuojamu laikotarpiu oficialiai niekur nedirbo (E. S. dirbo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį nuo 2016-02-25 iki 2016-04-01), abu pradėjo dirbti nuo 2016-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 41, 86), užsiėmė prostitucijos organizavimu ir vadovavo jai, gaudavo iš to pajamų. Byloje nėra apelianto argumentus patvirtinančių duomenų, kad minėti pinigai priklausytų tretiems asmenims (kada AB „Lietuvos draudimas“ nustatyta draudiminė išmoka pervesta L. J. į bankinę sąskaitą, kad L. J. atitinkamu laikotarpiu būtų nuėmusi nuo sąskaitos atitinkamą pinigų sumą ir pan.). Remiantis išdėstytu, apelianto prašymas sumažinti konfiskuotiną (išieškotiną) sumą 1 325 eurais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2. Ginčydamas nustatytos konfiskuotinos sumos dydį (13 600 eurų) apeliantas nurodo, kad ši suma nustatyta abejonių keliančiu būdu, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Šis argumentas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, iš kurių viena - V. M. buvo apklausta pažeidžiant rungimosi principą, t. y. nesudarant galimybės dalyvauti įtariamųjų gynėjui.
1. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad buvo pažeistas rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo iš jo gynėjo Vidmanto Martyšiaus atimta galimybė dalyvauti apklausiant liudytoją V. M. nuo 14.10 val. iki 15.10 val., kadangi advokatas negalėjo būti vienu metu dvejose apklausų vietose, nes nuo 13 val. iki 14.50 val. buvo apklausiama liudytoja A. D..
2. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-10-13 liudytojos A. D. ir V. M. BPK 184 straipsnio tvarka buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją: liudytoja A. D. – nuo 13.00 val. iki 14.50 val., (t. 1, b. l. 19-21), o V. M. – nuo 14.10 val. iki 15.10 val. (t.1, b. l. 55 – 57). 2016-10-13 liudytojos A. D. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjos, protokole nurodyta, kad šios liudytojos apklausoje dalyvavo E. S. gynėjas advokatas V. Martyšius. Iš 2016-10-13 liudytojos V. M. apklausos protokolo matyti, kad šis gynėjas minėtos liudytojos apklausoje nedalyvavo. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 –ojo skyriaus pranešimo gynėjui advokatui V. Martyšiui dėl planuojamų liudytojų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad buvo numatyta apklausti: liudytoją A. D. 2016-10-13, 13.00 val.; liudytoją V. M. – 2016-10-13, 13.30 val. (t.1, b. l. 14). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad liudytojos A. D. apklausa tęsėsi iki 14.50 val., o liudytoja V. M. pradėta apklausinėti 14.10 val.. Taigi, E. S. gynėjas advokatas V. Martyšius neturėjo galimybės 2016-10-13, nuo 14.10 val. dalyvauti liudytojos V. M. apklausoje. Tačiau ši liudytojos V. M. apklausa tęsėsi iki 14.50 val., t. y. dar 20 minučių po liudytojos A. D. apklausos. Duomenų, kad gynėjui advokatui V. Martyšiui būtų neleidžiama dalyvauti pavėlavus liudytojos V. M. apklausoje, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad gynėjas būtų prašęs pertraukos atliekant liudytojos A. D. apklausą ir išreiškęs pageidavimą (prašymą) stabdyti liudytojos V. M. apklausą iki baigsis liudytojos A. D. apklausa, ar prašymą atidėti liudytojos V. M. apklausą ir pan.. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtų liudytojų apklausos vyko nors ir pas skirtingus ikiteisminio tyrimo teisėjus, tačiau tose pačiose patalpose - Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl gynėjas turėjo objektyvias galimybes realizuoti įstatymo jam garantuotas teises, jei iš tiesų to būtų norėjęs ir siekęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti, kad E. S. gynėjui advokatui V. Martyšiui buvo užkirstas kelias prašyti daryti pertrauką liudytojos A. D. apklausoje ir informuoti kitą ikiteisminio tyrimo teisėją apie jo galimą vėlavimą į V. M. apklausą ar prašyti ją atidėti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gynėjui advokatui V. Martyšiui nebuvo užkirstas kelias susipažinti su liudytojos V. M. duotais parodymais ir užduoti klausimus. Laikytina, kad gynėjui advokatui V. Martyšiui buvo sudaryta galimybė dalyvauti liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje apklausoje, bet jis šia galimybe nepasinaudojo. BPK 184 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti.
3. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M., kaip ir kitų ikiteisminio tyrimo apklaustų liudytojų A. D. ir V. K. parodymai gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui panaudojus visas įmanomas proceso suteiktas priemones iškviesti šias liudytojas, Lietuvos Respublikos pilietes, gyvenančias Baltarusijos Respublikoje, tačiau neatvykus šioms liudytojoms, teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir remtis jais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kad byloje nėra nustatyta tiksli pinigų suma, kurią kaltinamieji gavo iš nusikalstamos veikos, kadangi tikslių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų apskaičiuoti tikslią sumą, nėra. Tai, kad I. S. ir E. S. iš nusikalstamos veiklos gavo ne mažiau kaip 13 600 eurų, apylinkės teismas nustatė pagal V. M., A. D. ir V. K. parodymus, atsižvelgdamas į užsiėmimo prostitucija laikotarpius, į seksualinių paslaugų įkainius, į klientų skaičių, į gautas iš jų pinigų sumas, į tai, kad pusė iš tų pinigų buvo atiduodama kaltinamiesiems. Be to pats kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis per inkriminuojamą laikotarpį gavo iš merginų galimai 13 600 eurų. Taigi, kaip matyti, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė ne tik liudytojų V. M., A. D. ir V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o bylos įrodymų visuma, tame tarpe ir kaltinamojo E. S. parodymai.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                                                                             Jurgita Mačionytė 

Vitalija Norkūnaitė

Ernestas Rimšelis