Nr. DOK-792

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00052-2016-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Avere“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovams M. R. ir A. R. iš atsakovės UAB „Avere“ priteistos procesinės palūkanos.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl procesinių palūkanų akcesoriškumo ir jų skaičiavimo ribų. Procesinės palūkanos negali egzistuoti atsietai nuo teismo sprendimu patenkinto pagrindinio piniginio reikalavimo, jų skaičiavimo laikotarpis siejamas su konkretaus teismo sprendimo vykdymu konkretaus skolininko atžvilgiu. Procesinės palūkanos negali būti siejamos su kitos bylos procesinio sprendimo vykdymo eiga ar trečiojo asmens mokėjimų datomis kitame procese. Nagrinėjamu atveju teismai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas nuo 154 208,18 Eur sumos, kuri šioje civilinėje byloje nebuvo iš jos priteista, o jų skaičiavimo laikotarpį susiejo su trečiojo asmens mokėjimais, jam vykdant asmeninę prievolę pagal baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį. Tai nesuderinama su CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir kasacinio teismo praktika.

2. Teismai nepagrįstai išplėtė procesinių palūkanų taikymą už įstatyme nustatytų ribų. Procesinės palūkanos buvo pritaikytos kaip faktinė finansinė sankcija atsakovės atžvilgiu, t. y. ne už jos pačios pradelsimą vykdyti teismo sprendimu jai nustatytą piniginę prievolę, bet faktiškai už tai, kad bylinėjimasis užtruko, o trečiasis asmuo kitoje byloje savo asmeninę prievolę vykdė dalimis. Tai nesuderinama su procesinių palūkanų kompensacine paskirtimi ir paneigia įstatyme įtvirtintas jų taikymo ribas.

3. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaida, kad atsakovės piniginė prievolė ieškovams egzistavo visą bylinėjimosi laikotarpį ir pasibaigė tik tuo momentu, kai trečiasis asmuo atliko mokėjimus, todėl procesinės palūkanos priteistinos iki faktinio patenkinimo momento, neatsižvelgiant į tai, kuris asmuo sumokėjo. Teismas sutapatino skirtingus prievolinius santykius, jų subjektus, vykdomuosius pagrindus bei nepagrįstai išplėtė atsakovės atsakomybės ribas, procesinių palūkanų skaičiavimą susiedamas su kito asmens prievolės vykdymu kitame procese.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dvigubo išieškojimo (kompensavimo) rizika turėtų būti sprendžiama vykdymo procese. Ši rizika negali būti nukeliama į vykdymo procesą, nes teismas pats privalo įvertinti, ar jo nustatoma priteisimo apimtis nesudaro dvigubo išieškojimo galimybės ir ar priteisiamos palūkanos nėra materialiai nepagrįstos.

5. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus taip, kad būtų įmanoma patikrinti, kokiu CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir taikymu grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Artūras Driukas

                                                                                                              Andžej Maciejevski

                                                                                                              Algirdas Taminskas