Civilinė byla Nr. 2-1694/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. individualios įmonės „Asaga“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-328-212/2010 pagal D. J. individualios įmonės „Asaga“ ieškinį atsakovams antstolei D. K. , antstolei V. K. , I. M. , S. M. , J. B. , V. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Hansabankas“, akcinė bendrovė bankas „Snoras“, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Alytaus rajono 1 notarų biuro notarė B. Z., BTA draudimas, J. M. , V. M., R. S. .
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami turto pardavimo iš varžytynių aktų teisėtumo klausimai.
Pagal atskirąjį skundą sprendžiami klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Ieškovas D. J. IĮ „Asaga“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0096/03/02268, patvirtintą 2003 rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį antstolė D. K. pardavė, o S. M. , nupirko D. J. IĮ „Asaga“ priklausančias gamybos patalpas, esančias Ugniagesių g. 9, Alytuje, už 50 400 Lt; pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003 gruodžio 18 d., pagal kurią S. M. pardavė, o I. M. nupirko patalpas, esančias Ugniagesių g. 9, Alytuje; pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 8480-0004-0104, esantį Voverių km., Šakių r., už 2 940 Lt, priklausiusį D. J. IĮ „Asaga“ savininkui D. J. ; pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,8 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 3830-0001-0074, esantį Darželių km., Varėnos r., kadastrinis Nr. 3830/0001:74 už 5 050 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J. .
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – gamybinių patalpų ir žemės sklypų areštą, uždraudžiant areštuotus daiktus mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti juos tretiesiems asmenims.
Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovui J. B. priklausantį 3,8654 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3830-0001-0074, esantį Darželių kaime, Varėnos rajone.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį atsakovo J. B. atžvilgiu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo J. B. atžvilgiu ieškinį atmetė.
Atsakovas J. B. kreipėsi su prašymu į Panevėžio apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino atsakovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo J. B. atžvilgiu ieškinys atmestas, Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. J. IĮ „Asaga“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Skundžiama nutartis priimta 2011 m. kovo 15 d., todėl kasacinio skundo surašymo terminas baigiasi 2011 m. birželio 15 d., ieškovas ruošiasi pasinaudoti įstatymo suteikta teise į kasaciją. Pirmosios instancijos teismas privalėjo laikinųjų apsaugos priemonių nenaikinti kol nepasibaigė kasacinio skundo padavimo terminas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. B. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs nutartį, kuria atsakovo J. B. atžvilgiu ieškinį atmetė, turėjo pasisakyti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Kadangi to nebuvo padaryta, buvo priimta nutartis, kuria teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Šia nutartimi teismas įvykdė savo pareigą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
- Proceso dalyvių kasaciniai skundai nestabdo sprendimo vykdymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui, kai jo atžvilgiu ieškinys yra atmestas, pažeidžia atsakovo interesus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs kasacinį skundą, turi teisę, šalių prašymu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų J. B. turto atžvilgiu, panaikinimo klausimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir panaikinimą reglamentuoja CPK 150 straipsnis, kuris numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, tam tikrais atvejais teismas laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti savo iniciatyva, be to, tuo atveju, kai ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti dėl kasacinio proceso byloje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi atmesdamas ieškinį atsakovo J. B. atžvilgiu, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendė, tačiau laikinosios apsaugos priemonės panaikintos priėmus atskiruoju skundu skundžiamą teismo nutartį. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra priimtas ieškovo D. J. IĮ „Asaga“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, kai išnyksta pagrindas jas taikyti arba kai to reikalauja viešasis interesas. Peržiūrint kasacine tvarka įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti neišnykęs. Todėl CPK 144 ir 150 straipsnių normos aiškintinos sistemiškai. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, neišspręstą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas kasacine tvarka, turi aiškintis, ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius, kad toks pagrindas neišnyko, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi būti panaikinamos vien dėl to, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, o prašymas dėl šių priemonių taikymo gali būti pateiktas kasacinės instancijos teismui. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, po įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka (CPK 150 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-194/2007). Atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), taip pat į ieškinio reikalavimų atsakovo J. B. atžvilgiu pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pagrindas šias priemones taikyti neišnyko. Byloje galimas kitokio teisinio rezultato byloje pasiekimas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Priešingu atveju, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali susiklostyti situacija, kai, viena vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija (CPK 350 str.), nagrinėdama kasacinio skundo priėmimo klausimą, nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo vien dėl to, kad iki šiol laikinosios apsaugos priemonės dar tebegalioja, o kita vertus, apeliacinės instancijos teismas panaikintų taikytas laikinąsias apsaugos priemones po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija jau yra išsprendusi kasacinio skundo priėmimo klausimą, bet dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasacine tvarka. Tokiu atveju atsirastų grėsmė galimai ieškovui palankaus galutinio teismo sprendimo, bylą išsprendus kasacine tvarka, įvykdymui, nes panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ginčo objektas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas