Administracinė byla Nr. eA-130-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00827-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23S35746 (registracijos numeris patikslintas pagal sprendimo duomenis; toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą ištrinti pareiškėjo duomenis iš Atvykimo ir išvykimo sistemos (toliau – ir AIS).
2. Pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, skunde nurodė:
2.1. pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. ketino vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką, norėdamas aplankyti motiną ir brolį, tėvo kapą. Tarnybos pareigūnai neleido pareiškėjui įvažiuoti į Lietuvą, nes, kaip nurodyta Sprendime, (1) jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams ir (2) jis neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos pareigūnų padarytos išvados nepagrįstos;
2.2. pareiškėjas daug kartų vyko tranzitu per Lietuvą į Latviją, nurodydamas analogiškas aplinkybes ir pateikdamas analogiškus dokumentus, įskaitant Latvijos išduotą C tipo Šengeno vizą, išduotą tuo pačiu tikslu. Pareiškėjui anksčiau nebuvo nurodyta, jog jis neturi atitinkamų dokumentų;
2.3. iš Sprendimo neaišku, kokią grėsmę neva kelia pareiškėjas. Šioje dalyje Sprendimas visiškai nemotyvuotas.
3. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, taip pat įvestas užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas;
4.2. Tarnybos pareigūnai atsisakė leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarime Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas
Nr. 937) įtvirtintų kriterijų ir reikalavimų. Šis nutarimas yra nurodytas Sprendime;
4.3. nelaikytina, kad pareiškėjui gali būti taikomas Nutarimo Nr. 937 1.1.4.2 punkte nurodytas kriterijus. Pareiškėjas neatitinka „šeimos nario“ sąvokos, kaip ji apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 2 straipsnio 2 dalyje, nes jis yra daugiau nei 21 metų amžiaus, gyvena atskirai nuo motinos ir brolio. Pareiškėjas nenurodė kitų Nutarime Nr. 937 išvardytų kriterijų, kuriuos jis galėtų atitikti;
4.4. Tarnybos pareigūnai, pagal Nutarimo Nr. 937 2 punktą atlikę individualų papildomą patikrinimą ir atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, nustatė, kad pareiškėjas yra laikomas keliančių grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams;
4.5. nepaprastoji padėtis buvo įvesta Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413. Vadovaujantis šiuo nutarimu, pareiškėjas iki 2022 m. rugsėjo 18 d. galėjo atvykti į Lietuvą per pasienio kontrolės punktą, pateikdamas tokius dokumentus kaip anksčiau. Vadovaujantis pareiškėjo paso kopijoje esančiais sienos kirtimo spaudais, pareiškėjas buvo įleistas į Lietuvą ir 2022 m. rugsėjo 19 d., tačiau manytina, jog tai įvyko dėl to, kad jis pateikė papildomus dokumentus, arba dėl „žmogiškojo faktoriaus“ (klaidos);
4.6. Sprendimas buvo priimtas užpildant standartinį blanką, kuriame aiškiai nurodyta atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. V. skundą, t. y. panaikino Sprendimą.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje. Jis turi Latvijos Respublikos 2021 m. spalio 21 d. išduotą C tipo Šengeno vizą, galiojančią iki 2023 m. spalio 21 d.;
6.2. pareiškėjas, turėdamas tikslą aplankyti savo motiną ir brolį, gyvenančius Latvijoje,
2023 m. kovo 27 d. kirto Lietuvos valstybės sieną per Kybartų pasienio kontrolės punktą, tačiau Sprendimu jam nebuvo leistą įvažiuoti į Lietuvą;
6.3. pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo motina ir brolis yra Latvijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Latvijoje. Pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra palaidotas Latvijoje;
6.4. iš Tarnybos pareigūnų N. V. ir V. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad paaiškėjus, jog pareiškėjas asmeniniais tikslais tranzitu vyksta į Latviją, dėl jo buvo atliktas išsamus patikrinimas, kurio metu išsiaiškinta, kad pareiškėjas neatitinka Nutarimo Nr. 937 sąlygų. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Sprendimas.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Šengeno sienų kodekso, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio13 d. nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Nutarimo Nr. 937 nuostatas. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neatitiko Nutarimo Nr. 937 1 punkto sąlygų, todėl šiuo atveju taikytinas Nutarimo Nr. 937 2 punktas, iš kurio matyti, kad Rusijos Federacijos piliečiams turi būti atliekamas individualus papildomas išsamus patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jų atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlikti individualų papildomą išsamų patikrinimą reiškia, kad šio patikrinimo metu turi būti nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog konkretaus asmens atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Teismas apžvelgė teismų praktiką, kurioje aiškinama sąvoka „gali grėsti“, taip pat pasisakoma dėl grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo ir pareigos pagrįsti (motyvuoti) bet kokį priimamą sprendimą.
8. Teismas dėl Sprendime nurodyto pirmojo pagrindo nustatė, kad Sprendimas grindžiamas iš esmės tik Nutarimu Nr. 937, t. y. tik teisės aktu, kurio sudėtis nėra realizuojama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad toks sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jis nėra individualizuotas, jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog pareiškėjo atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
9. Teismas dėl Sprendime nurodyto antrojo pagrindo pažymėjo, kad pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai, pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą paneigia Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių jo vykimą į Latviją tranzitu per Lietuvą. Be to, atsakovas pripažino, kad minėti pareiškėjo dokumentai buvo pakankami pateisinti buvimo tikslą ir sąlygas iki 2022 m. rugsėjo 18 d., o, vadovaujantis Nutarimo Nr. 937 nuostatomis, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. yra „nebepakankami“, „nevertinami“ ir pan.
10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištrinti pareiškėjo duomenis iš AIS yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, kuriuo visa apimtimi pareiškėjui buvo sukeltos neigiamos pasekmės, todėl nėra tenkinamas.
III.
12. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos
27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. V. skundą.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
13.1. visos priemonės, kurių imasi Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos siekiamiems tikslams, o būtent – nustatyti ir įvertinti, ar vykstantys per valstybės sieną asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti galimas neteisėtos migracijos rizikas. Pasienio kontrolės metu Tarnybos pareigūnai su vykstančiais per valstybės sieną asmenimis bendrauja betarpiškai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis (tikslais, maršrutais, apgyvendinimu) susijusius klausimus. Atliekant pirminį pokalbį, asmenys yra išprofiliuojami ir siunčiami į antrąją kontrolės liniją detalesniam patikrinimui;
13.2. Tarnybos pareigūnai 2023 m. kovo 27 d. tikrindami pareiškėjo, vykstančio per valstybės sieną, kelionės dokumentus, nustatė, jog jis yra asmuo, kuris neatitinka trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų. Tuomet Tarnybos pareigūnas teisės aktuose nustatyta tvarka užpildė „Atsisakyti leisti atvykti kertant sieną“ blanką ir jame nurodė aiškias priežastis, Nutarimą Nr. 937;
13.3. teismas nusprendė panaikinti Sprendimą, išsamiai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių, neatsižvelgęs į šiuo metu esančią geopolitinę situaciją ir netinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas;
13.4. Tarnybos pareigūnai, atlikę individualų nuodugnų patikrinimą antrojoje linijoje, nustatė, kad pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pareiškėjas, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, norėjo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekdamas vykti tranzitu į Latvijos Respubliką asmeniniais tikslais, nepagrįsdamas savo kelionės tikslo. Tarnybos pareigūnų vertinimui įtakos turėjo pareiškėjo integracija gyvenamosios vietos šalyje (Rusijos Federacijoje), tos šalies politinė situaciją. Nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra prieš Rusijos režimą kovojantis bei dėl to represijas patiriantis pilietis arba represijų grėsmė yra labai tikėtina, dėl to neatmestina, kad vizitas į Europos Sąjungą gali būti panaudotas kenkėjiškais tikslais, pavyzdžiui, siekiant skleisti dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir kt., dėl to grėsmė, nors ir potenciali, teoriškai egzistuoja;
13.5. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje ir Nutarimo Nr. 937 2 punkte kalbama apie grėsmę ir tarptautiniams santykiams, nagrinėjamu atveju tokia grėsmė taip pat potencialiai egzistuoja dėl galimos priešpriešos tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir gali pasireikšti tuo, kad, Europos Sąjungai siekiant kiek įmanoma riboti Rusijos piliečių patekimą į jos erdvę, todėl Lietuva turi laikytis bendros politikos ir neįleisti ne tik Šengeno sienų kodekse nustatytų reikalavimų, bet ir savo pačios nustatytų kriterijų neatitinkančių asmenų, antraip gali susilaukti griežto pasmerkimo iš valstybių narių. Pažymėta, kad Nutarimas Nr. 937 buvo parengtas vykdant Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimą dėl bendro regioninio sprendimo ir priemonių, įvedant nacionalines laikinas priemones Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas ir atvykstantiems turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Nutarimo Nr. 937 įsigaliojimo dieną paskelbė, kad šiuo nutarimu patvirtina, jog per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto turizmo dokumentą turintys Rusijos piliečiai;
13.6. byloje esantys rašytiniai dokumentai neginčytinai įrodo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. būtinybę atvykti į Lietuvos teritoriją iš esmės grindė noru vykti į Latviją aplankyti savo giminaičius, t. y. asmeniniais tikslais. Latvijos C tipo Šengeno viza buvo išduota pareiškėjui 2021 m. lapkričio 21 d., t. y. iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir iki pripažįstant šią valstybę terorizmą remiančia valstybe (apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į 2022 m. lapkričio 23 d. interneto svetainėje www.europarl.europa.eu paskelbtą pranešimą spaudai apie Europos Parlamento priimtą rezoliuciją). Europos Taryba 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (ES) 2022/1500 nusprendė visiškai sustabdyti Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Lietuva užsieniečių visų režimo sugriežtinimą pradėjo taikyti nuo pat nepaprastosios padėties įvedimo (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. XIV-932);
13.7. akivaizdu, kad Rusijos piliečių vykimas į Europos Sąjungą, turint Šengeno vizą, išduotą įprastinėmis aplinkybėmis (iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios), ir vizą, išduotą po to, tarptautinei bendruomenei pradėjus taikyti visokeriopus suvaržymus karinę agresiją vykdančios šalies gyventojams sankcijų ir apribojimų pavidalu, procedūriškai negali būti toks pat, nes Lietuva palaiko Europos Sąjungos bendrą politiką dėl Rusijos piliečių kelionių ribojimo, iš esmės darydama išimtis tik tai visuomenės daliai, kuri atvirai nepalaiko karo prieš kandidatę į Europos Sąjungos nares – Ukrainą, ir dėl to patiria / gali patirti represijas, arba dėl humanitarinių priežasčių. Lietuva neturi pareigos įsileisti pareiškėją, kuris yra Europos Parlamento pripažintos terorizmą remiančios valstybės pilietis, ir užtikrinti jo vykimą į Europos Sąjungos erdvę asmeniniais, turizmo tikslais;
13.8. analogiškose administracinėse bylose (Nr. I2-2946-342/2023, Nr. eI2-6457-386/2023) tokie Tarnybos sprendimai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Šiuo atveju teismų praktika bylose, kuriose skundžiami Tarnybos sprendimai atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, priimti iki Nutarimo Nr. 937 priėmimo (inter alia (be kita ko, įskaitant) iki nepaprastosios padėties įvedimo) yra keistina arba plėtotina, atsižvelgiant į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, tokius kaip reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir geopolitiniai pokyčiai (pvz., karas Ukrainoje, nuo mobilizacijos Rusijoje bėgančių asmenų skaičius, agresoriaus vykdomos propagandos mastas ir ją palaikančių Rusijos piliečių skaičius);
13.9. Tarnyba, priimdama Sprendimą, nepažeidė teisės aktų ir neviršijo savo kompetencijos, nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisių ir laisvių.
14. Pareiškėjas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
15. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nenurodo, kokie konkrečiai faktiniai duomenys, pagrindžiantys išvadą apie jo keliamą grėsmę, buvo nustatyti. Vadovaujantis teismų praktika, tam tikras situacijos prognozavimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Net jeigu pasitvirtintų atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas neturėjo dokumentų, pateisinančių jo buvimo tikslą ir sąlygas, tai nesudarytų pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas kelia atsakovo nurodytą grėsmę. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad jo pase nurodyti neįleidimo į Lietuvą pagrindai (raidė „I“) sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjas ilgai negalės atvykti į Latviją ir aplankyti savo motiną ir brolį, tėvo kapą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1023S35746 teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo Sprendimu buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu dėl šių priežasčių: yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
19. Ginčijamo Sprendimo priėmimo faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ bei tai, kad užsienietis (pareiškėjas) neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje, turintis 2021 m. spalio 21 d. Latvijos išduotą C tipo Šengeno vizą, kuri galioja iki 2023 m. spalio 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. kirto Lietuvos valstybės sieną per Kybartų pasienio kontrolės punktą, turėdamas tikslą aplankyti savo motiną ir brolį, gyvenančius Latvijoje, taip pat tėvo kapą, esantį Latvijoje, tačiau jam nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvą. Pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo motina ir brolis yra Latvijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Latvijoje. Pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra palaidotas Latvijoje. Iš pasienio tarnybos pareigūnų N. V. ir V. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad paaiškėjus, jog pareiškėjas asmeniniais tikslais tranzitu vyksta į Latviją, dėl jo buvo atliktas išsamus patikrinimas, kurio metu išsiaiškinta, jog jis neatitinka Nutarimo Nr. 937 sąlygų, dėl ko ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
Dėl plačios nacionalinių valdžios institucijų diskrecijos nustatyti trečiosios šalies piliečio įleidimo sąlygas
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
5 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos. UTPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 8 str. 2 d.).
22. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad asmuo turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c punkte įtvirtinta, kad asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; e punkte nustatyta, kad asmenys nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.
23. Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB)
Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsniu, vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 str. 1 d.), o to paties straipsnio
3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami, nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. i p.); patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. iv p.); patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. vi p.).
24. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsisakymas leisti atvykti priimamas trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 str. 2 d.).
25. Nagrinėjamu atveju aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota vizų srityje, kadangi tiek vizų išdavimas, tiek sprendimai dėl įleidimo į valstybės narės teritoriją priklauso imigracijos politikos sričiai.
26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pripažinta, kad nagrinėdamos prašymus išduoti vizą, nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją, kiek tai susiję su Vizų kodekse nurodytų atsisakymo pagrindų taikymo sąlygomis ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu (šiuo klausimu žr. didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 49 p.; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C‑84/12, EU:C:2013:862, 60 p.; 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo
El Hassani, C‑403/16, EU:C:2017:960, 36 p.).
27. Taip yra todėl, kad, kaip pažymėta minėtose bylose išvadas pateikusių generalinių advokatų, Sąjungos teisė trečiųjų šalių piliečiams nesuteikia nei jokios teisės atvykti į valstybių narių teritorijas, nei jokios subjektinės teisės gauti vizą. Tokia išvada, be kita ko, grindžiama Vizų kodekso 30 straipsnio nuostatomis, iš kurių aiškiai matyti, jog vien tik vienodos vizos ar riboto teritorinio galiojimo vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti. Pabrėžiama, kad valstybių teisė kontroliuoti asmenų, kurie nėra jų piliečiai, atvykimą yra tarptautinės teisės pripažįstama suvereniteto išraiška. Ši diskrecija dera ir su valstybių įsipareigojimais vykdyti savo užsienio politiką bei atstovauti nacionaliniams interesams trečiosiose šalyse. Atkreipiamas dėmesys, kad vizų politika yra dinamiška, todėl valstybės narės ir ES gali keisti, sustabdyti ar panaikinti lengvatas atsižvelgdamos į tarptautinį kontekstą (žr. Generalinio advokato G. Hogan išvadą, C‑225/19 ir C‑226/19, Minister van Buitenlandse Zaken, EU:C:2020:499, 53, 58, 61–63 p.; Generalinio advokato M. Bobek išvadą, C‑403/16, El Hassani, EU:C:2017:643, 99–102 p.; Generalinio advokato P. Mengozzi išvadą, C‑84/12, Koushkaki, EU:C:2013:123, 54–59 p.).
28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kompetentingos institucijos turi plačią diskreciją spręsdamos dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo į valstybės narės teritoriją, o pati viza laikytina ne subjektyvine teise, o migracijos srautų kontrolės priemone.
Dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje
29. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d.
00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis: 1) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai“. Pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 str. 2 d.). Pažymėtina, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 str. 1 d. 4 p.). Akcentuotina, kad pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244
„Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (3 str. 1 d. 5 p.) bei Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje
(2 str. 1 d. 4 p.).
30. Vyriausybė priėmė Nutarimą Nr. 937, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams, kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
31. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neatitiko Nutarimo Nr. 937 1 punkto sąlygų, todėl bylai aktualus yra Nutarimo Nr. 937 2 punkto taikymas. Nutarimo Nr. 937 2 punkte nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Atsižvelgiant į minėtą reguliavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl Rusijos Federacijos piliečių turi būti atliekamas individualus papildomas išsamus patikrinimas, tikslu nustatyti, ar jų atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai vertinimo
32. Vertinant trečiųjų šalių piliečių prašymus dėl atvykimo į valstybės narės teritoriją, vienas svarbiausių aspektų yra potencialios grėsmės visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar kitam viešajam interesui įvertinimas. Ši vertinimo funkcija, kaip pabrėžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, patenka į nacionalinių valdžios institucijų diskrecijos sritį. Vis dėlto būtina analizuoti, kokiu mastu tokia diskrecija gali būti įgyvendinama, kokie yra jos ribojimai ir kaip ji dera su pareiga užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą bei proporcingumo principą. Šiuo požiūriu ypatingai reikšminga yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bylose, kuriose aptariamas sprendimų dėl vizų išdavimo pagrindimas ir teisminės kontrolės apimtis.
33. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžia, kad, norint įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens individualią situaciją ir nustatyti, ar jo prašymą galima atmesti remiantis atsisakymo pagrindu, reikia išsamiai įvertinti šio asmens asmenybę, jo integraciją gyvenamosios vietos šalyje, tos šalies politinę, socialinę ir ekonominę situaciją bei grėsmę, kurią prašymą išduoti vizą pateikusio asmens atvykimas gali kelti kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba jos tarptautiniams santykiams. Teisingumo Teismo teigimu, toks išsamus vertinimas reikalauja prognozuoti numatomą tokio prašymą išduoti vizą pateikusio asmens elgesį ir visų pirma turi būti pagrįstas išsamiomis žiniomis apie jo gyvenamosios vietos šalį ir įvairių dokumentų, kurių turinio autentiškumą ir teisingumą reikia patikrinti, analize bei prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pareiškimais, kurių patikimumą reikia įvertinti, kaip numatyta Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje (žr. 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C‑84/12, EU:C:2013:862, 56–57 p.; 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Fahimian, C‑544/15, EU:C:2017:255, 42 p.).
34. Dėl kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimos diskrecijos teisminės kontrolės iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad ši kontrolė turi apimti ir ginčijamo sprendimo teisėtumą, atsižvelgiant į visas faktines ir teisines bylos aplinkybes, kuriomis kompetentinga nacionalinė valdžios institucija jį pagrindė (žr. didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 48 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą, pagal kurį įrodinėjimo pareiga tenka vizos prašančiam asmeniui, o jei pateiktos informacijos nepakanka, institucijos turi teisę reikalauti papildomų duomenų, turi visų pirma įvertinti, ar ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas pakankamai svariais faktais. Be to, kadangi kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją vertinti faktus, teisminė kontrolė, kiek tai susiję su šiuo vertinimu, apima tik patikrinimą, ar jį atliekant nepadaryta akivaizdžių klaidų. Ši kontrolė, be kita ko, turi apimti ir patikrinimą, ar laikytasi procedūrinių garantijų, turint galvoje, kad šiam aspektui tenka esminė reikšmė. Tarp šių garantijų taip pat yra valdžios institucijų pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimą, kad nacionalinis teismas galėtų patikrinti, ar būta faktinių ir teisinių aplinkybių, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas. Dėl pastarojo aspekto pažymėta, kad, atsisakymas įsileisti trečiosios šalies pilietį turi būti grindžiamas „deramai pagrįstomis priežastimis“ (žr. 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Fahimian, C‑544/15, EU:C:2017:255, 44–46 p.).
35. Taigi, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vertinant trečiųjų šalių piliečių prašymus dėl atvykimo, nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati faktų nustatymo diskrecija. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad sprendimai šioje srityje dažnai remiasi rizikos prognozėmis dėl ateities įvykių, apima suverenios valstybės kompetenciją užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, o vertinamos aplinkybės neretai susijusios su teritorijomis, nepatenkančiomis į Sąjungos jurisdikciją. Vis dėlto ši diskrecija nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo principo. Konkrečiai, turi būti aiškus ir įtikinamai pagrįstas ryšys tarp atitinkamo asmens individualios situacijos ir taikomos priemonės. Priešingu atveju kyla grėsmė, kad tokios priemonės peraugs į bendro pobūdžio draudimus, nesuderinamus su individualaus vertinimo ir teisinės valstybės principais.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir / ar įtarimais), jos turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos
14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo
37. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjas pagrįstai nukreiptas patikrai į antrąją kontrolės liniją Nutarimo Nr. 937 2 punkte nurodytam individualiam papildomam išsamiam patikrinimui dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pirmosios ir antrosios linijos patikrinimą atlikę Tarnybos pareigūnai duomenų bazėse nerado informacijos apie pareiškėją, kuri sudarytų pagrindą laikyti jį keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio iš esmės nėra neaišku, kuo remdamasis atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Nors Tarnybos pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos,
t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, atitinkantį Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, tačiau byloje nenustatytos priežastys, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Šios priežastys nenurodytos ir Sprendime. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jis nėra individualizuotas dėl pareiškėjo, jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog pareiškėjo atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
39. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kito Sprendimo pagrindo,
t. y. kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pažymėtina, jog pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai, pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą paneigia Sprendimo šioje dalyje išvadą, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių jo vykimą į Latviją tranzitu per Lietuvą.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Egidijus Šileikis
Skirgailė Žalimienė