Civilinė byla Nr. 2-173-732/2013
2-30-3-00050-2013-9
Proc. spr. kat. 75.4.3.; 113.1.
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 4 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,
sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,
dalyvaujant ieškovei J. A.,
atsakovui Z. A.,
išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Edvylei Kralikevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Z. A., išvadą teikiančiai institucijai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Molesta“, Vilniaus apskrities VMI dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, ir
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, 1994-06-18 įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukros R. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti K. pavardę, padalinti bendrąja jungtine nuosavybės teise esantį turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santykiai pradėjo irti nuo 2007 m. pabaigos, kadangi jis tapo ieškovei visiškai abejingas, nebendravo, atskirai vedė ūkį. 2009 m. ieškovė pateikė Molėtų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau ieškinį atsiėmė, nes tikėjo, kad santuoką dar galima išsaugoti, atsakovas žadėjo pakeisti požiūrį į santykius, tačiau atsakovas pradėjo gyventi Vilniuje, o ieškovė su dukra – Molėtuose. Atsakovas nustojo bendrauti su ieškove, gyveno atskirai, nebeprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo, nerėmė materialiai jų nepilnametės dukros, taip pat atsisakė vykdyti bet kokius kreditorinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad atsakovas buvo neištikimas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teigė, kad nesutarimai prasidėjo nuo 1996 m., gimus dukrai dėl jos priežiūros, auklėjimo; gyveno atskiruose kambariuose, atskirai leisdavo laisvalaikį, parodė, kad ieškovė yra sakiusi, kad jai geriau, kai jo nėra namuose, nes būdama su juo ji jaučia įtampą. Taip pat nurodė, kad ginčai dažnai vykdavo dėl turto, kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlytu turto padalinimu, paaiškino, kad neteisingas pasiūlymas padalinti tokiu būdu kaip prašė ieškovė ir, kad butai atiteks ieškovei, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini) įsigytas mainais, kadangi dalis pinigų buvo šeimos, o kita dalis iškeista į atsakovo asmeninę nuosavybę ir prašė jį palikti jam, kadangi bute vykdo įmonės veiklą, nurodė, kad automobiliai neeksploatuojami, o sklypas Vilniuje, negali būti parduodamas be buto ir siūlė sklypą dalinti lygiomis dalimis, kad būtų galima jį parduoti esamam savininkui ir dalį pinigų skirti kreditų padengimui. Namą Joniškio miestelyje siūlė palikti ieškovei, nesutiko dėl likusių įsiskolinimų, nurodė, kad šeimos pinigai likę pas ieškovę ir ji turėtų atsiskaityti su kreditoriais. Neprieštaravo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei prašė sumažinti dukrai išlaikymą iki 400-500 litų.
Išvadą teikianti institucija, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su ieškovės ieškiniu pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Iš išvados matyti, kad nepilnametės R. A. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove bei sutiko dėl išlaikymo jai priteisimo iš jos tėvo Z. A. (b.l. 126-127).
Tretysis asmuo VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovo Z. A. 663,49 Lt skola, kurios išieškojimą valstybės naudai vykdo antstolė D. P., būtų pripažinta asmeniniu Z. A. įsipareigojimu (b.l. 116).
Tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu paaiškino, kad neprieštarauja dėl kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymo po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Nurodė, kad 2010-12-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius civilinėje byloje Nr. I-910V/2010 priėmė nutartį, kuria išsprendė klausimą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo iš solidariųjų skolininkų J. A. ir Z. A., ir ši nutartis įgijo res judicata galią (b.l. 122-123).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
LR CK 3.60 ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. LR CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o J. A. ir Z. A. neįrodė, kad yra LR Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, kurios neginčijamai patvirtintų, jog tik vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir kad tik dėl jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas arba kad kuris vienas iš jų buvo neištikimas ir pan.
Remiantis nurodytomis teisės normomis bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp J. A. ir Z. A. neįmanoma ir pripažįsta, jog dėl to kalti abu sutuoktiniai. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą, vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (b.l. 126-127, 155). Iš minėtos išvados bei šios išvados patikslinimo taip pat matyti, kad ieškovė auklėjo dukrą, išlaikė ir prižiūrėjo ją iki kreipimosi į teismą, atliko visas pareigas nepilnametės dukros atžvilgiu, jos asmenybės bruožai bei požiūris į vaiko auklėjimą labiau atitinka vaiko interesus, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pareikšdama ieškinį ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą R. A. po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į turimą turtą, gaunamas pajamas, bet ir darbingumą bei objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį. Byloje nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 1900 Lt. Ji viena augina dukrą, tačiau jos pajamos yra per mažos siekiant užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimo. Ieškovė nurodė, kad užtikrinti dukros normalų vystymąsi, būtinus poreikius, per mėnesį jos išlaikymui reikia ne mažiau, kaip 1900 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra iki 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo dukters R. A. išlaikymui turi būti priteisiamos 800 Lt dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės. Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalių kreditorinių įsiskolinimų
Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė prašė priteisti jai vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) - viso turto už 99000 Lt, o atsakovui siūlė palikti automobilius ir žemės sklypus, viso turto už 98284 Lt. Atsakovas su tokiu turto padalinimu nesutiko, siūlė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) atitektų jam, o butą, esantį (duomenys neskelbtini) – padalinti lygiomis dalimis. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas šiuose butuose negyvena, jais nesirūpina, nemoka už juos mokesčių, savo gyvenamąją vietą deklaruoja Vilniaus m. sav., atsakovas dirba Vilniuje, todėl manytina, kad butai paliktini ieškovei, kaip ji ir prašė bei su kuria lieka gyventi jų nepilnametė dukra, o atsakovui priteistini automobiliai bei žemės sklypai. Laikytina, kad toks santuokos metu įgyto turto padalijimas atitinka šalių interesus bei nepažeidžia viešojo intereso (LR CK 3.61 str. 3 d., 3.53 str. 3 d., 4 d.).
Kadangi tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010-12-23 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. I-910V/2010, kuria išsprendė klausimą dėl susidariusio įsiskolinimo pagal 2008-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-41894 priteisimo iš solidariųjų skolininkų J. A. ir Z. A., todėl pakartotinai nespręstinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartimi iš atsakovo Z. A. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis paliktinas galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl kitų reikalavimų
Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti pavardę, turėtą iki santuokos su atsakovu, jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – Karūnaitytė (LR CK 3.69 str. 1 d.). Nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš antrojo sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.
Atsakovui dėl dukros R. A. auklėjimo, lankymo ir bendravimo, ieškovė jokių reikalavimų nereiškia.
Iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 93 str. 2d., 96 str.) – po 38,75 Lt pašto išlaidų (b.l. 1). Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. šioje byloje yra mokėtinas 3113 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovė yra atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir yra sumokėjusi 1500 Lt (b.l. 97, 103), todėl likusi 1613 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 282 str., 375- 378 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, 1994-06-18 įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1206), dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: atsakovui - A., ieškovei – K..
D. R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti motinos J. A. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo Z. A. nepilnametės dukros R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 800 Lt (aštuonių šimtų litų) dydžio išmokas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. A..
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Santuokos metu įgytą turtą – padalinti taip:
J. A. priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 34,36 kv. m. bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą butų verčių vidurkį yra 37500 Lt ir dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 52,55 kv. m. bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą butų verčių vidurkį yra 61500 Lt;
Z. A. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,2300 ha bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 2400 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,0450 ha bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 720 Lt; Nekilnojamąjį turtą - statinius, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 58,58 kv.m bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 7070 Lt; kiemo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 10 kv.m., kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 171 Lt; 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20 ha bendrą plotą, kurio viso rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 100080 Lt, 1\5 dalies vertė yra 20016 Lt; Nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini).: 1/14 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,2349 ha bendrą plotą, kurio viso rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenyse skelbiamą verčių vidurkį yra 602000 Lt, o 1/14 vertė - 43000 Lt; 1/5 kitų statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios 65,70 kv.m. bendrą plotą, kurios visos rinkos vertė pagal 2012-10-29 VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą yra 15800, o 1/5 vertė -3160 Lt; garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 54,51 kv. m. bendro ploto, kurio rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą yra 7747 Lt; keleivinį automobilį Mazda 323, pagaminimo metai 1985, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ kurio rinkos kaina yra 500 Lt; krovininį automobilį VW TRANSPORTER, pirmos reg. data 1982, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ kurio rinkos kaina yra 2500 Lt; krovininį automobilį FIAT DOBLO, pagaminimo metai 2006, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ kurio rinkos kaina yra 11000 Lt.
Priteisti iš ieškovės J. A. 38,75 Lt (trisdešimt aštuonis litus 75 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Z. A. 1613 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika litų) žyminio mokesčio, 38,75 Lt (trisdešimt aštuonis litus 75 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartimi iš atsakovo Z. A. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. A. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Liudvikas Myško