Pranešėjas Giedrius Endriukaitis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-749-634-2013

Teisėjas Liuba Kymantienė              Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00941-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. U., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir jo gynėjos advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jam paskirta 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. U. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. E. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis sudavė savo motinai A. E. M. ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai A. E. M. padarydamas muštinę žaizdą kairės akies vokuose, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, pakaušio sumušimą dešinėje - sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį visiškai išteisinti, grąžinti bylos medžiagą prokuratūrai pakartotiniam tyrimui arba sušvelninti paskirtą bausmę, jeigu bus nuspręsta dėl jo kaltės įrodytumo. Skunde nurodo, kad tiriant nusikalstamą veiką nebuvo patikrintos visos galimos nusikaltimo versijos, teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo iškviesti du nuteistojo versiją turėję patvirtinti liudytojai, nebuvo atsižvelgta ir į A. U. ramų būdą, į tai, kad nesutampa nukentėjusios ir liudytojų parodymai.

Nuteistojo gynėja advokatė A. R. Medišauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir A. U. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra nepagristas, neteisingas, kadangi A. U. nusikaltimo, kuriuo jis yra kaltinamas, nepadarė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme A. U. savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis minėtą dieną pas nukentėjusiąją nebuvo, buvo pas savo draugą I. K.. Nuketėjusioji jį apkalba, galbūt dėl to, kad nori, jog nuteistasis išsikraustytų iš jos gyvenamosios vietos. Nei liudytojas I. K., nei R. K. nepaneigė A. U. teiginių, kad jis minėtą dieną galėjo pas juos lankytis, jie abu teigė, kad A. U. dažnai pas juos lankydavosi. Kiti apklausti liudytojai nematė, kad nuteistasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai, jie pasakoja aplinkybes, kurias matė po įvykio. Liudytojų, kurie konkrečiai būtų matę įvykį, byloje nėra, todėl teismas neturėjo remtis vien tiktai nukentėjusiosios A. E. M. parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes nėra pilnai įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundus tenkinti.

Nuteistojo A. U. ir jo gynėjos advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama A. U. kaltė bei kritiškai vertinami nukentėjusiosios parodymai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas kruopščiai tyrė visas, tiek nuteistąjį teisinančias, tiek jį kaltinančias bylos aplinkybes, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas: nukentėjusiosios A. E. M. parodymai, juos patvirtinantys liudytojo R. R. parodymai, rašytiniai bylos duomenys (protokolas - pareiškimas, specialisto išvada, akistatos protokolas) ir kita bylos medžiaga patvirtina nuteistojo A. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

              Nuteistojo nekaltumą gynėja ir jis pats grindžia iš esmės vien tik jo paties parodymais, kurie neatitinka pirmosios instancijos teismo patikimai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiosios A. E. M. ir liudytojo R. R. parodymai). Nuteistojo keliamos versijos, kad nusikaltimo įvykdymo dieną jis nesilankęs motinos namuose, visą dieną buvo pas draugus, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, jos nepatvirtino ir nuteistojo prašymu teisme apklausti liudytojai I. K. ir R. K., todėl teismas pagrįstai šią versiją pripažino kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kiti gynėjos skundo teiginiai, kad nukentėjusioji yra suinteresuota duoti nuteistajam nepalankius parodymus, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti viso proceso metu nuosekliais nukentėjusiosios A. E. M. parodymais ir daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi spręsdamas A. U. kaltės klausimą.

              Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, teisingai rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Kauno apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, kad A. E. M. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent A. U. nusikalstamais smurtinio pobūdžio veiksmais.

              Nuteistojo skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę bausmę. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. A. U. teistas tris kartus, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, kas rodo, jog A. U. yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl teismo sprendimas skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę yra teisingas. Pirmosios instancijos teismo A. U. už nusikaltimą paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. U. ir jo gynėjos advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Giedrius Endriukaitis

Teisėjai              Jūratė Jakubonienė

              Rimas Švirinas