Civilinė byla Nr. e2A-1858-560/2023
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus arkivyskupijai dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) ir Vilniaus arkivyskupijai, kurį patikslinę prašė:
1.1 nustatyti 220 kv. m bendro ploto atlygintinį žemės servitutą žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), pagal matininko G. J. 2022 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame servitutas pažymėtas „B“ ir apibrėžtas žemės sklypo ribų posūkio taškais, kurių koordinatės: (duomenys neskelbtini), reikalingą pastato-svečių namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 1), ir pastato-dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2) aptarnavimui;
1.2 priteisti proporcingai pagal turimas nuosavybės teisės į Žemės sklypą 2 dalis atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai (16 530/20 852 dalys) ir Vilniaus arkivyskupijai (4322/20 852 dalys) iš ieškovų L. P. ir V. P. vienkartine kompensacija sumokamą 14 702 Eur atlyginimą už 220 kv. m bendro ploto servitutą Žemės sklypui 2, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką;
1.3 priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie yra pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini) (Pastatas 1), savininkai bei tuo pačiu adresu esančio valstybinės žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas 1) dalies nuomininkai. Paaiškėjus, kad Pastato 1 siena sutampa su Žemės sklypo 1 riba ir Pastato 1 aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra nustatytas servitutas, bei atsižvelgiant į tai, kad besiribojančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2), yra dalis neišnuomotos valstybinės žemės, ieškovai 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami išnuomoti faktiškai naudojamą 3 m pločio Žemės sklypo 2 dalį, sudarančią 78 kv. m., ir žemės plotas buvo išnuomotas. NŽT netenkino ieškovų prašymo dėl servituto nustatymo, nurodžiusi, kad ieškovai turi teisę laikinai pasinaudoti Žemės sklypo 2 dalimi, reikalinga pastatui remontuoti, rekonstruoti, nustatyta tvarka gavę sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, todėl būtinumo nustatyti servitutą nėra. Prašomo nustatyti servituto turinys yra nulemtas ieškovų Pastatų eksploatacinių poreikių, servitutas būtinas siekiant užtikrinti galimybę tinkamai naudotis Pastatais pagal paskirtį, nes Pastatų sienos sutampa su žemės sklypo riba ir jų aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra galimybės aptarnauti Pastatų fasadus, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius, apšiltinti Pastatų sienas, pašalinti šiukšles ir kt. Ieškovai siekdami kuo mažiau apsunkinti atsakovių nuosavybę, neprašo kelio servituto važiuoti transporto priemonėmis.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tik tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Turi būti pagrįstas poreikis servituto nustatymui plane nurodytoje vietoje, t. y. servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą. Ieškovai neįrodė, kad prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, jie neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
4. Atsakovė Vilniaus arkivyskupija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad servitutas jiems objektyviai būtinas ir kad tai yra vienintelis būdas jų nuosavybės teisėms įgyvendinti. Pastatas 1 gautas sujungus du daiktus pagal 2013 m. UAB „Renova“ parengtą rekonstrukcijos projektą, kuriame nebuvo numatyti jokie reikalavimai iš gretimo sklypo, pagal jį lietaus nuvedimas numatytas į nuotekynę (duomenys neskelbtini), taip pat numatyti visi reikalingi išėjimai ir papildomų įrenginėti nereikia, o langų valymui servitutai nenustatomi, nes juos galima išvalyti iš vidaus. Šiaurinės Pastato 1 sienos negalima nei šiltinti, nei daryti joje papildomų angų, kadangi tai yra Vilniaus miesto istorinė posesinė siena, kuri yra valstybės saugoma kultūros paveldo vertingoji savybė. Pastatas 1 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl visiems ieškinyje nurodytiems Pastato remonto darbams vykdyti reikalinga parengti paveldosauginį darbų projektą, suderinti su kaimynais, įvykdyti kitus įstatymų reikalavimus ir gauti kompetentingų kultūros paveldo apsaugos bei kitų institucijų leidimus šiems darbams atlikti. Ieškovai nepaaiškino ir nepagrindė, kaip jie esamoje situacijoje naudosis prašomu nustatyti servitutu, t. y. kaip pateks prie servitutui apibrėžto Žemės sklypo 2 ploto, kai kaimyninius sklypus skiria aukšta mūrinė paveldosauginė siena. Žemės sklype 2 atsakovė valdo mokslo ir religinės paskirties statinius, juose veikia mokykla, Ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė, sklype suformuota infrastruktūra, toje vietoje, kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, yra sporto aikštynai, juose laiką leidžia moksleiviai, kita dalis naudojama Ukrainiečių religinės bendruomenės apeigoms.
5. Trečiasis asmuo Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą Žemės sklypo 2 daliai, kuri patenka į Bazilijonų sodą, kuris jau daugiau kaip 500 metų naudojamas vienuolyno reikmėms. Vienuolynas yra popiežiškų teisių, pavaldus tiesiogiai popiežiui, vienuolyno teritorija yra religinės paskirties, joje pagal kanonų teisės normas turi būti užtikrinamas visų religinių kulto objektų ir teritorijos sakralumo gerbimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Vilniaus arkivyskupijai iš ieškovų lygiomis dalimis 11 253 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 5626,50 Eur, priteisė trečiajam asmeniui Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui iš lygiomis dalimis 1 219,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 609,60 Eur, priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 79,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 39,84 Eur.
7. Teismas nurodė, kad ieškovams L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viešbučių paskirties pastatas-svečių namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Pastatas 1). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2021 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2800. 2022 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9899 pagrindu registre įregistruota ieškovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į gamybos, pramonės paskirties pastatą-dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (Pastatas 2). Abu pastatai yra 0,0594 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 0,0306 ha ploto Žemės sklypo 1 dalis išnuomota ieškovui L. P. 2005 m. kovo 18 d., 2008 m. sausio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. susitarimų pagrindu. 2022 m. lapkričio 3 d. įregistruota ieškovų nuomos teisė į likusią 0,0288 ha ploto Žemės sklypo 1 dalį, įgyta 2020 m. gegužės 25 d. susitarimo ir 2022 m. spalio 31 d. susitarimo pagrindu. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruoti juridiniai faktai, kad Pastatas 1 ir Pastatas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), o Pastatas 1 yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas 1 2021 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties Nr. 210928 pagrindu yra išnuomotas UAB „Užupio namas“. 2,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (16 530/20 852 dalys) ir Vilniaus arkivyskupijai (4322/20 852 dalys). Valstybei priklausanti žemės sklypo dalis patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Iš registro duomenų matyti, kad Žemės sklypas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
8. Ieškovas L. P. 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas išnuomoti 78 kv. m ploto Žemės sklypo 2 dalį pagal pridedamą schemą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SD-9477-(14.49.136E) nurodė, kad ieškovai neturi nuosavybės (nuomos) teise valdomų statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti Žemės sklypas 2 galėtų būti nuomojamas be aukciono, todėl išnuomoti Žemės sklypo 2 dalį nėra teisinio pagrindo. Ieškovai 2022 m. sausio 28 d. pateikė NŽT prašymą, kuriuo prašė sandoriu nustatyti 130 kv. m ploto atlygintinį žemės servitutą, suteikiantį teisę Pastato 1 savininkams naudotis Žemės sklypu 2 Pastato 1 aptarnavimui, ir nustatyti atlyginimo dydį už naudojimąsi servitutu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SD-2297-(14.49.136E) nurodė, kad, jo manymu, būtinumo nustatyti servitutą nėra, ir pažymėjo, kad ieškovai turi teisę laikinai pasinaudoti žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatui remontuoti, rekonstruoti, nustatyta tvarka gavę sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu. Ieškovai 2022 m. kovo 16 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, kuriame nurodė, kad prašo išduoti sutikimą laikinai (2 metams) naudotis Žemės sklypo 2 dalimi, sudarančia 130 kv. m, statybos vykdymo Žemės sklype 1 metu. NŽT 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SD-3514-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyną, prašydama pateikti informaciją, ar jis, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas, neprieštarauja dėl šios žemės sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir (ar) suteikimas teisės laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu (jo dalimi) netrukdys žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Iš atsakovės Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. rašto NŽT Vilniaus miesto skyriui Nr. S_66 matyti, kad Vilniaus arkivyskupija išnagrinėjo NŽT 2022 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 49SD-3514 (14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ ir mano, kad rašte nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas pasinaudoti Žemės sklypo 2 dalimi statybos metu. Vilniaus arkivyskupija nurodė, kad lifto ir avarinio išėjimo įrengimo bei fasado remonto darbų projektas, kuriame numatomi statybos darbai Žemės sklype 2 ar iš Žemės sklypo 2, turėjo būti derinami su Žemės sklypo 2 savininkais, tačiau Pastato 1 savininkas nesikreipė į Vilniaus arkivyskupiją dėl sutikimo gavimo. Vilniaus arkivyskupija nesutiko su Žemės sklypo 2 dalies panaudojimu 2 metų laikotarpiui, nes tai trukdytų Žemės sklypo 2 ir jame esančių pastatų naudojimui pagal paskirtį, keltų pavojų pastatuose besimokantiems mokiniams. NŽT 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 49SD- 4084-14(49.136E) atsisakė išduoti sutikimą ieškovams laikinai naudotis valstybine žeme. Žemės servituto objektyvus būtinumas pastatui aptarnauti / eksploatuoti, kai pastatas stovi ant kaimyninio žemės sklypo ribos, nėra preziumuojamas, todėl jį reikia įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad tokiu atveju (kai pastatas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu) servituto objektyvų būtinumą patvirtina kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai. Statinio buvimas kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype lemia tai, jog į jį objektyviai nėra galimybės patekti ar prie jo prieiti nesinaudojant kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu, todėl tokia padėtis negali būti tapatinamas su situacija, kai statinys yra greta kitam savininkui priklausančio žemės sklypo ir ribojasi su juo viena kraštine.
9. Teismas nurodė, jog ieškovai neįrodė, kad abu jų Pastatai ribojasi su Žemės sklypu 2. Aplinkybę, kad Pastato 1 šiaurinė siena ribojasi su Žemės sklypu 2, patvirtina ieškovų pateiktas antstolio R. V. 2022 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-22-2534. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog su Žemės sklypu 2 ribojasi ir Pastatas 2. Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2, be to, pakankamas atstumas yra ir tarp Pastato 1 ir Pastato 2, o su Žemės sklypu 2 ribojasi Pastatas 1 ir už Pastato 2 esanti tvora. Pastatas 2 su Žemės sklypu 2 nesiriboja, tarp jo ir Žemės sklypo 2 ribos yra buvę (šiuo metu nugriauti) ūkiniai pastatai. Tai, kad Pastatas 2 yra nutolęs nuo Žemės sklypo 2 ribos matyti ir iš matininko G. J. taškų nužymėjimo akto. Rūsio buvimas nepaneigia aplinkybės, kad Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2 ir savaime neužkerta kelio statybos darbams atlikti. Projektinių pasiūlymų sprendiniuose taip pat akcentuotas šiaurinės sienos istorinis priklausomumas Bazilijonų vienuolyno kompleksui ir jokių sprendinių, susijusių su šia siena ar būtinybe pasinaudoti Žemės sklypu 2, nėra numatyta. Ieškovai prašė nustatyti servitutą būtent Pastatui 1 ir Pastatui 2 aptarnauti, todėl jų planuojamas ūkinių pastatų atstatymas negali būti savarankišku pagrindu sprendžiant dėl servituto būtinumo.
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog perimetrinis užstatymas, t. y. užstatymas, kai pastato siena sutampa su sklypo riba, yra būdingas Vilniaus senamiesčiui. Vien aplinkybė, kad ieškovų įsigytas Pastatas 1 yra pastatytas ant sklypo ribos, laikantis perimetrinio užstatymo principo, neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti, jog jų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Ieškovai neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atlikti Pastato 2 rekonstrukcijos darbus nenustačius servituto, t. y. nesinaudojant gretimu Žemės sklypu 2, galimybės nėra. Ieškovai teigė, kad dėl Žemės sklype 1 esamų statinių išsidėstymo nėra galimybės atlikti reikiamus statybos darbus kitaip kaip tik pasinaudojant Žemės sklypu 2, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikė. Iš UAB „Renova“ 2005 m. parengto Pastato 1 rekonstrukcijos projekto matyti, kad rekonstrukcijai išduotos projektavimo sąlygos, suderintos Kultūros vertybių apsaugos departamento, tarp kurių įrašytas reikalavimas išsaugoti šiaurinę posesijinę netinkuotą sieną, draudimas tinkuoti šiaurinę ugniasienę. Ieškovai neįrodinėjo, kokius Pastato 1 šiaurinio fasado darbus jie ketina ir turi teisę atlikti, o jeigu tokią teisę turi – kad nėra galimybės juos atlikti nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu. Argumentas, kad servitutas reikalingas pastoliams statyti, nesiejamas su jokiomis konkrečiomis tokį poreikį patvirtinančiomis aplinkybėmis, niekuo neįrodinėjamas objektyvus poreikis statyti pastolius Žemės sklype 2. Dėl lietaus nuvedimo sistemų priežiūros ir langų valymo pažymėtina, kad šie poreikiai iš esmės negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą servitutu apsunkinti gretimą žemės sklypą jau vien vadovaujantis viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų derinimo bei proporcingumo principais, nes akivaizdu, kad šiuos klausimus savininkas turi galimybę išspręsti taip, kad nereikėtų varžyti gretimo sklypo savininko nuosavybės, todėl teismas plačiau šių argumentų neanalizavo.
11. Pastatas 1 buvo rekonstruotas pagal UAB „Renova“ 2005 m. parengtą rekonstrukcijos projektą, sujungiant negyvenamąjį pastatą ir ūkinį pastatą, po rekonstrukcijos įregistruotas kaip pastatas-svečių namai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekant Pastato 1 rekonstrukciją kokiu nors pagrindu (sutartiniu, nustačius servitutą ar kt.) buvo naudojamasi Žemės sklypu 2. Tai patvirtina, kad objektyvaus būtinumo servitutui nustatyti siekiant pagal paskirtį naudotis Pastatais anksčiau nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkė negalėtų naudotis išsinuomotu turtu pagal jo paskirtį ir būtų reiškusi dėl to pretenzijas nuomotojams; tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovai. Nesant duomenų, kad ankstesni savininkai neturėjo galimybių naudotis Pastatais pagal jų paskirtį nenustačius servituto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai įsigydami Pastatus turėjo galimybę juos apžiūrėti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su jų naudojimu pagal paskirtį, remonto darbų atlikimu ir pan. (pvz., kad gali būti sudėtingiau ir galbūt brangiau juos aptarnauti dėl Vilniaus senamiesčio zonos ypatumų, taikomų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir pan.), teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja objektyvios kliūtys naudoti Pastatus pagal jų paskirtį nepatiriant neproporcingų sąnaudų nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu.
12. Savininkų nesusitarimas yra savarankiška sąlyga servitutui nustatyti netapatintina su kita būtina sąlyga – negalėjimu naudotis daiktu pagal paskirtį nenustačius servituto. Pastarosios sąlygos neįrodžius, nesusitarimo aplinkybė nebėra teisiškai reikšminga. Jeigu ieškovams konkretiems darbams atlikti kiltų būtinybė laikinai pasinaudoti Žemės sklypu 2, jie turi galimybę kreiptis dėl to į Žemės sklypo 2 savininkus. Vilniaus arkivyskupija ne besąlygiškai atsisakė duoti sutikimą dėl laikino pasinaudojimo Žemės sklypu 2. Vilniaus arkivyskupija prieš atsakovei pateikiant savo poziciją el. paštu kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti detalesnę informaciją. Ieškovas, pats nebendradarbiaudamas su atsakove, nepagrįstai teigia, kad galimybės susitarti yra išnaudotos ir vienintelis būdas teisėms įgyvendinti yra servituto nustatymas. Servituto nustatymas yra kraštutinė priemonė, servitutas yra daiktinė teisė, nustatoma neribotam laikui, sekanti paskui daiktą ir reikšmingai suvaržanti tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises, todėl neįrodžius servituto objektyvaus būtinumo, o nagrinėjamu atveju jis neįrodytas, servituto nustatyti nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu išspręsti laikino pobūdžio klausimus, galinčius kilti siekiant atlikti reikiamus statybos darbus, yra kitų teisinių priemonių, mažiau apsunkinančių kitų asmenų teises, viena iš kurių yra teisė laikinai pasinaudoti valstybine žeme statybos metu. Ieškovai nepagrindė prašomo nustatyti servituto apimties (dydžio). Ieškovai neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl yra būtina nustatyti būtent tokio dydžio (5 m pločio ir besitęsiančio išilgai visos besiribojančios Žemės sklypų kraštinės) servitutą. Ieškovai teigė, kad 5 m plotis reikalingas pastoliams pastatyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie, pirma, patvirtintų pastolių statymo poreikį, antra, patvirtintų, kad 5 m plotis yra minimaliai būtinas pastoliams pastatyti.
13. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 skiria Pastatas 1, stovintis Žemės sklype 1 iki pat sklypų ribos, ir toliau išilgai bendros sklypų kraštinės besitęsianti aukšta mūrinė tvora. Patekti į Žemės sklypą 2 iš Žemės sklypo 1 per kaimyninius sklypus iš rytinės ir vakarinės pusės galimybės nėra. Byloje kilo klausimas, kaip ieškovų prašomas nustatyti servitutas būtų įgyvendintas, t. y. kokiu būdu jie galėtų juo pasinaudoti, į jį patekti, patekimas į ieškovų prašomą servitutą galimas tik per vienintelį įvažiavimą į Žemės sklypą 2 iš Arklių gatvės pusės, kuris yra apie 280 m atstumu iki servituto, kitaip tariant, norint patekti iki servituto, reikėtų išilgai kirsti visą Žemės sklypą 2. Ieškovų paaiškinimai dėl galimybės naudotis servitutu, teismo vertinimu, stokoja nuoseklumo. Ieškovai pažymėjo kad yra parengtas projektas, kuriame numatytas avarinis išėjimas į Žemės sklypo 2 pusę, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovams yra išduotas statybos leidimas tokiam išėjimui įrengti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovai L. P. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų patikslintą ieškinį patenkinti.
15. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimą iš esmės grindė vien atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, atsakovų nurodytais prieštaringais/melagingais argumentais. Teismas priskyrė ieškovams neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą faktiškai įpareigodamas įrodyti aplinkybes, kurių šie objektyviai negali įrodyti ir tuo pažeidė teisę į teisingą teismą. Pastatas 1 ne tik ribojasi su Žemės sklypu 2, bet faktiškai Pastato 1 dalis, sudaranti 12,1 cm, yra Atsakovams priklausančiame Žemės sklype 2. Ieškovai neturi jokių galimybių patekti prie savo Pastato 1 sienos, kurios dalis yra atsakovams priklausančiame Žemės sklype 2. Teismas netinkamai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus, o būtent, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei jame nurodytą aplinkybę, jog Pastatas peržengia žemės sklypo ribas ir yra įsiterpęs į Žemės sklypą 2. Tarp Pastato 1 ir Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs Pastatas 2, t. y. (duomenys neskelbtini), Pastato 1 ir Pastato 2 šiaurinė siena yra vientisa, ko pasėkoje akivaizdu, jog Pastatui 1 ribojantis su Žemės sklypu 2, Pastatas 2 taip pat ribojasi su Žemės sklypu 2. Ieškovas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, jog rūsys iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra po žeme ir šiuo metu yra užpiltas, tuo tarpu iš Žemės sklypo 2 pusės dėl žemės reljefo rūsys yra pirmame aukšte ir nėra užpiltas, t. y. būtent rūsio, kuris yra neatsiejama Pastato 2 dalis siena, ribojasi su Žemės sklypu 2 ir patekti prie šios sienos iš šiaurinės Pastato 2 pusės nėra jokios kitos galimybės kaip tik naudojantis Žemės sklypu 2. Fasado irimo procesus, kurie vyksta būtent iš Žemės sklypo 2 pusės, sustabdyti įmanoma tik iš Žemės sklypo 2 pusės. Sklypo dalis, kuriai prašoma nustatyti servitutą yra apleista, neprižiūrima, užkrauta medžių šakomis ir kitokiomis šiukšlėmis. Ieškovai yra atsakingi už tinkamą posesinės sienos priežiūrą ir išsaugojimą. Dėl deformacijų, kurias patiria Pastatas, yra pakrypę bei užspausti langų ir durų rėmai. Pastatas 2 pripažintas avarinės būklės bei pavojingas tiek jo naudotojams, tiek aplinkiniams. Nėra jokio įstatyminio reglamentavimo ir teismų praktikos, kurie apibrėžtų draudimą nustatyti servitutą esant perimetriniam užstatymui. Pastato 1 remonto darbai, kiek tai susiję su šiaurine pastato siena buvo atliekami iš pačio Pastato 1 vidaus, tačiau sienos tvarkymo darbai, atliekami iš pastato vidaus, niekaip nesutvirtina ir neatnaujina pastato sienos išorinės dalies. Servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis tinkamai naudotis Pastatais, o atsakovų interesai pažeisti nebūtų, kadangi prašoma nustatyti atlygintinį servitutą tik tai žemės sklypo daliai, kuri reikalinga Pastatų aptarnavimui. 5 metrų plotis nuo Pastatų sienos užtikrina maksimalų saugumą tiek atsakovams, tiek atsakovų teritorija besinaudojantiems asmenims, kadangi toks plotis užtikrins tiek saugų pastolių ar kitos įrangos pastatymą, tiek saugų pastolių ir darbų vietos aptvėrimą nuo pašalinių asmenų. Teritorija, kuriai ieškovai prašo nustatyti servitutą ir taip jau yra apsunkinta specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, t. y. veikla toje teritorijos dalyje yra smarkiai apribota - negalimos statybos, renginiai, sporto varžybos (sporto aikštelės), o taip pat jokie žmonių susibūrimai. Ginčo atveju ieškovai savo ieškinio reikalavimu ir reikalavo nustatyti atlygintinį servitutą, kur atlyginimo dydį apsiskaičiavo kvalifikuotas matininkas.
16. Teismas, priteisdamas tokio dydžio neproporcingas ir neprotingas atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nevertino fakto, kad byla nėra sudėtinga, profesionaliam teisininkui (advokatui) nereikalaujanti specialių žinių, teismas priteisiamo atsakovui tokio didelio bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrindė, nenurodė jokių skaičiavimų, kaip jis nustatė, jog tokios išlaidos atitinka Rekomendacijų maksimalius dydžius. Buvo sprendžiamas servituto nustatymo būtinumo klausimas, t. y. šis teisinis klausimas nėra naujas. Atsakovas, didindamas bylinėjimosi išlaidas už kiekvieną, praktiškai vienodo turinio, atsiliepimą pateikė neproporcingo dydžio sąskaitas, pvz. už atsiliepimą į ieškinį - 2 150 Eur be PVM, už pirmą atsiliepimą į patikslintą ieškinį - 1 000 Eur be PVM, o už antrą atsiliepimą į patikslintą ieškinį išrašytos net dvi sąskaitos, t. y. pagal sąskaitą-faktūrą Nr.2023/903 - 1 250 Eur be PVM. Visos atsakovo sąskaitos-faktūros, kuriomis grindžiamos atsakovo Vilniaus arkivyskupijos menamai patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra išrašytos ir apmokėtos byloje nedalyvaujančio, su nagrinėjama byla nesusijusio asmens - VšĮ Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo Tarnybos. Atsakovas ir VŠĮ Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo Tarnyba yra atskiri juridiniai asmenys. Iš trečiojo asmens atstovės pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 58978 matyti, kad sąskaitoje nurodytą sumą prašoma pervesti į Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sąskaitą: IBAN: (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), tuo tarpu iš 2023-03-10 sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitoje nurodyta suma įmokėta į sąskaitą (duomenys neskelbtini)Liu (Swedbank AB), iš pateikto mokėjimo nėra matyti kas yra mokėjimo gavėjas. Nėra jokio patvirtinimo, kad trečiasis asmuo apmokėjo sąskaitą faktūrą.
17. Atsakovas Vilniaus arkivyskupija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad po sprendimo priėmimo ieškovų keičiamos šios bylos nagrinėjimo ribos nėra ir negali būti pagrindas keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Gretimame Žemės sklype 1 esantis Pastatas (Svečių namai) nė viename taške nėra 10-12 cm įsiterpęs į kaimyninį Žemės sklypą 2. Pastatas yra be kliūčių naudojamas (išnuomotas viešbučio veiklai) ir į jį galima patekti iš (duomenys neskelbtini) pusės per pirmame aukšte įrengtus net tris įėjimus, kas akivaizdžiai paneigia, jog ieškovai turėtų analogiškas kitai bylai įsiterpiančiojo statinio savininko teises. Ieškovas neinformavo atsakovų, negavo jų sutikimų nei patekti į Žemės sklypą 2, nei jame atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus veiksmus. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstoliui nebuvo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla, Rekonstrukcijos projektas. Teismas rėmėsi laiko požiūriu aktualesniais į bylą surinktais įrodymais, todėl minėti apeliantų argumentai dėl laiko prasme nebeaktualių įrodymų neįvertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovų turimame 594 kv. m žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra pakankamai ploto organizuoti statybos darbus, statyti statybinę techniką, pastolius bei aptarnauti visus šiame sklype esančius statinius, jų fasadus ir kt. Ieškovai be jokio pagrindo sureikšmina save ir priskiria sau atsakomybę už tinkamą posesinės sienos priežiūrą ir išsaugojimą. Ieškovų samdyti asmenys be kultūros paveldo apsaugos institucijos leidimo pašalino iš kaimyninio Žemės sklypo 2 saugomus (duomenys neskelbtini) sodo medžius. Projektinių pasiūlymų sprendiniuose akcentuotas šiaurinės sienos istorinis priklausomumas Bazilijonų vienuolyno kompleksui ir jokių sprendinių, susijusių su šia siena ar būtinybe pasinaudoti Žemės sklypu 2, nėra numatyta.
18. Apeliantai nepagrįstai laiko, kad perimetrinis užstatymas yra savarankiškas ir objektyvus pagrindas, patvirtinantis, jog jie neturi jokių kitų galimybių patekti prie savo pastatų šiaurinių sienų nesinaudojant atsakovų žemės sklypu. Ieškovų valdomi pastatai nėra kažkuo labiau ypatingi, kad jiems būtų padaryta išimtis ir paliktas kaimyniniame žemės sklype plotas aptarnauti jų pastatą. Perimetrinis užstatymas nėra nustatytas kaip servituto suteikimo pagrindas, ieškovai privalo įrodyti servituto būtinumo sąlygą, kurios jie neįrodė. Šiuo atveju kompetentinga Bažnyčios vadovybė negavo jokio ieškovų prašymo ir niekam nedavė jokio sutikimo tiesiogiai su kulto vieta susijusias teritorijas ginčo žemės sklype laikinai panaudoti kitiems tikslams nei laisvei išpažinti ir viešai praktikuoti katalikų religiją. Alkoholio prekybos bei gamybos veikla Pastate ir gretimame žemės sklype nesuderinama ir negali būti siejama ar vykdoma Vilniaus arkivyskupijai priklausančiuose religinės ir švietimo paskirties pastatuose ir su jais susijusiose teritorijose. Ieškovai turėjo kreiptis į atsakovą ir pridėti prie prašymo su darbų organizavimo projekto dalį ir statybvietės planą. Su apeliaciniu skundu ieškovai taip pat nepateikė servituto apimties pagrindimo bei nepaneigė teismo nurodytos teismų praktikos išvadų. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų kaip yra suplanavę ir ar turi galimybes patekti į prašomo nustatyti servituto dalį iš Pastatų. Ieškovai teigdami, kad gali laisvai judėti Žemės sklypu 2 iki prašomo servituto, nepagrįstai tapatina visuomeninės paskirties teritoriją, kokia Žemės sklypo 2 naudojimo paskirtis, su bendrojo naudojimo teritorija, t. y. viešomis erdvėmis. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas ne tik keltų grėsmę asmenų saugumui, bet ir neproporcingai ribotų kitų žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus. Žemės sklype 2 nėra ribojama mokyklinio ugdymo, sakralinio pobūdžio ar religinių švenčių veikla. Pastato savininkui išduotų Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų 2.1 p. nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, besiribojanti su ieškovų nuomojamo valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), yra „(duomenys neskelbtini) sodas (parkas), tai nemaža neužstatyta erdvė su Šventosios Trejybės cerkvės ir bazilijonų vienuolyno ansambliu. Visa sodo teritorija yra žymiai žemiau už (duomenys neskelbtini)namus“. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad nors vienam tokios posesijos savininkui būtų leista plėstis kaimyninio sklypo sąskaita. Ieškovai nekomunikavo su atsakove, neteikė jai informacijos, į kreipimąsi neatsakė, todėl atsakovei susidarė pagrįstas įspūdis, kad servituto institutu ieškovai naudojasi ne pagal paskirtį, ne tikslu spręsti kokias nors Pastatų naudojimo problemas, bet kaip būdą įsigyti daiktinę teisę į kaimyninio Žemės sklypo 2 dalį. Ieškovai vadovaujasi savo privačiais interesais ir nėra visuomenės intereso, numatyto valstybinio turto valdymo teisės aktuose.
19. Ieškovų teiginius dėl neva nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų paneigia bylos apimtis (8 tomai), metus nuo bylos iškėlimo dienos trukęs pasirengimo ir bylos nagrinėjimo laikotarpis, ieškovo daugkartinis ir reguliarus ieškinių tikslinimas ir keitimas, trukdęs teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai parengti bylą nagrinėti teismo posėdyje, dėl ko teismas net priėmė atskirą protokolinę nutartį ir įpareigojo ieškovus galutinai patikslinti ieškinį, ieškovų prašymais atidėtų ir įvykusių posėdžių skaičius, ieškovo procesinių dokumentų skaičius bei didelės sprendimo ir apeliacinio skundo apimtys. Tokiai bylos apimčiai išanalizuoti ir pasirengti bylai atsakovė pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias tinkamai ir išsamiai detalizavo pirmosios instancijos teismui bei pateikė jas patvirtinančius dokumentus. Kadangi ieškovai aktyviai naudojosi savo teise teikti į bylą procesinius dokumentus, tai atsakovė irgi turėjo teisę su jais susipažinti bei dėl jų pareikšti savo poziciją. Nesutiktina, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas didelės turtinės vertės ginčas, nes atsakovams tai didelės, neįkainojamos istorinės (paveldo) ir religinės vertės turtas. Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, grindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdu, kad advokatų darbo laiko sąnaudos buvo normalios, nes už atsiliepimų ir prašymų parengimą bei atstovavimą byloje Vilniaus arkivyskupija patyrė mažesnes sumas, nei pagal Rekomendaciją rekomenduotinos priteisti sumos. Visi atsiliepimai į ieškovų patikslintus ieškinius nėra identiški - kiekvieno jų apimtis didesnė, priklausomai nuo ieškovų į bylą pateiktos medžiagos. Byloje vyko net 5 posėdžiai, kurių 14 valandų trukmės užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas pagal Rekomendacijas gali viršyti 2 500 Eur. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl nuolatinio ieškovų reikalavimų tikslinimo bei ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo, pasireiškusio tuo, kad pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje procesas truko beveik metus. Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Vilniaus arkivyskupija nevykdo komercinės - finansinės veiklos, todėl ordinaro pavedimu jos išlaidas šioje teismo byloje apmokėjo Vilniaus arkivyskupijos įsteigta VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, kuri pagal įstatų 4.3.5 p. be kitų klausimų sprendimo vykdo ordinaro pavedimus ir pagal įstatų 2.4 p. Ordinaro nustatyta tvarka atstovauja Vilniaus arkivyskupijai teismuose.
20. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad duomenų, kad Pastato1 dalis patektų į Žemės sklypą 2 nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad Pastatas 2 patektų į Žemės sklypą 2. Nors Projektinių pasiūlymų sprendiniuose yra akcentuotas šiaurinės sienos istorinis priklausomumas Bazilijonų vienuolyno kompleksui, tačiau jokių sprendinių, susijusių su šia siena ar būtinybe pasinaudoti Žemės sklypu2, nėra numatyta ir šių įrodymų apeliantai nepateikė. Prašydami teismo nustatyti servitutą, apeliantai nenurodo kaip pateks į prašomą nustatyti servitutą. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 skiria Pastatas 1, stovintis Žemės sklype 1 iki pat sklypų ribos, ir toliau išilgai bendros sklypų kraštinės besitęsianti aukšta mūrinė tvora. Statant naują, rekonstruojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu gali būti išduodamas sutikimas laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu. Apeliantai į bylą nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Žemės sklypo 2 bendrasavininkę bei naudotoja Vilniaus arkivyskupiją dėl tokio sutikimo gavimo ir ji būtų pateikusi atsakymą, kad nesutikusi. Apeliantai nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko turėtų būti nustatytas servitutas ir neįrodė servituto būtinumo, taip pat neįrodė kaip galėtų patekti į prašomą nustatyti servitutą.
21. Trečiasis asmuo Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovų nurodoma tariama aplinkybė yra paneigta oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įregistruotais atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, pagal kuriuos Sklype 2 nėra jokių ieškovams priklausančio Pastato 1 dalių. Registrų centre įregistruoti Sklypo 2 kadastriniai matavimai yra galiojantys, todėl jais privalu vadovautis. Vilniaus arkivyskupijos užsakymu matininkas E. M. atliko Sklypo 2 taškų matavimus ties sklypų riba ir patvirtino, jog Pastato 1 dalis nėra išsikišusi į Žemės sklypą 2 10-12 cm, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Ieškovų pozicija yra nenuosekli, prieštaringa, dviprasmiška ir neaiški. Ieškovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijos teisme aplinkybe apie tariamą Pastato 1 įsiterpimą į Žemės sklypą 2 nesirėmė, šiuo argumentu jie negali remtis ir apeliacijoje. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodydami, jog „tvora“ yra ne tvora, atskirianti sklypus ir pastatus, o posesinė siena, kuri kartu yra ir Pastato 2 rūsio siena, nenurodo jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Nei viena Pastato 2 siena nesiriboja su Žemės sklypu 2. Ieškovų argumentai, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, siekiant netrukdomai naudotis Pastatu 2, yra nepagrįsti jokiais bylos įrodymais. Ieškovai procesiniuose dokumentuose vardina įvairias priežastis, kodėl servitutas teoriškai galėtų būti reikalingas ateityje, tačiau nenurodo nė vienos konkrečios priežasties, patvirtinančios servituto būtinumą šiuo metu. Servitutas šiuo metu yra nereikalingas, nes nėra jokio konkretaus poreikio, kurį galėtų aiškiai įvardinti ieškovai. Dalis ieškovų nurodomų darbų gali būti atliekami nenustačius servituto ir nevaržant kitų asmenų teisių. 2013 metais buvo atlikta Pastato 1 rekonstrukcija, tai buvo padaryta nenustačius servituto. Ieškovų nurodomi veiksmai, kuriais jie įrodinėja servituto būtinumą, galėtų būti atlikti, pavyzdžiui, kreipiantis į Žemės sklypo 2 savininkus su prašymu leisti šiuos darbus vykdyti laikinai pasinaudojant Žemės sklypu 2, šis situacijos sprendimo būdas būtų daug priimtinesnis, kadangi visi Ieškovų planuojami atlikti darbai (kapitalinis remontas, kiti Pastatų tvarkymo darbai) yra trumpalaikiai, o trumpalaikiams vienkartiniams darbams servitutai nereikalingi. Nesutinka, kad servitutas neproporcingai nevaržytų kitų asmenų teisių - priešingai, nustačius servitutą, būtų sutrikdyta daugiau nei 500 metų šioje vietoje veikiančio Vienuolyno veikla. Žemės sklypo 2 dalimi, kuriai ieškovai prašo nustatyti servitutą, nuo senu laiku teisėtai naudojasi Vienuolyno vienuoliai. Vilniaus Bazilijonų vienuolyno teritorija yra religinės paskirties, joje sutinkamai su kanonų teisės normomis turi būti užtikrinamas visų religinių kulto objektų ir teritorijos sakralumo gerbimas. (duomenys neskelbtini) sodas, į kurio teritoriją patektų prašomas nustatyti servitutas, yra būtinas ir privalomas Vienuolyno bendruomenės kasdieniniam gyvenimui. Ieškovų prašymo tenkinimas būtų pirmas precedentas pasaulyje, kuris neišvengiamai sukeltų LR prisiimtų įsipareigojimų Šventajam Sostui ir tarptautinės sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų pažeidimą. Jei teismas manytų, kad vis tik yra sąlygos ieškovų prašomam servitutui nustatyti, su kuo Vienuolynas kategoriškai nesutinka, ieškovų prašomas nustatyti atlyginimo už Servituto nustatymą dydis yra akivaizdžiai netinkamas ir per mažas. Už teisę naudotis neterminuotai valstybinio itin didelės Vilniaus miesto senamiestyje esančios vertės Žemės sklypo dalimi ši kompensacija yra akivaizdžiai per maža ir suteiktų teisę ieškovams už „simbolinį mokestį“ užvaldyti ypatingai brangią Vilniaus senamiesčio vienuolyno žemę.
22. Vienuolynas į bylą pateikė visus privalomus įrodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ buhalterės 2023-03-23 pažymą apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
24. Ieškovai į bylą teikia naujus įrodymus: NŽT 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakymą Nr. 49SD 12402(14.49.136 E. Atsakovė teikia į bylą naujus įrodymus: 2023 m. liepos 11 d. UAB „KIPRĖGELIS“ matininko E. M. raštą „Dėl žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kaimyninių pastatų“. Trečiasis asmuo teikia į bylą naujus įrodymus: 2019 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. P17/2019/3 ir 2023 m. kovo 20 d. Papildomą susitarimą Nr. 3 prie 2019 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto panaudos sutarties. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šie dokumentai yra susiję su trečiojo asmens dalyvavimo byloje pagrįstumu, tačiau šis klausimas nėra keliamas apeliaciniame skunde. Šiuo atveju šalių į bylą teikiami įrodymai galėjo būti teikiami į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šalys nepateikia įrodymų, jog šiuos dokumentus teikė pirmosios instancijos teismui ir jis atsisakė juos priimti, taip pat nenurodo aplinkybių, jog būtinybė teikti šiuos įrodymus būtų atsiradusi tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti šalių teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Byloje nustatyta, kad ieškovams L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viešbučių paskirties pastatas-svečių namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Pastatas 1). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2021 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2800. 2022 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9899 pagrindu registre įregistruota ieškovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į gamybos, pramonės paskirties pastatą-dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (Pastatas 2). Abu pastatai yra 0,0594 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 0,0306 ha ploto Žemės sklypo 1 dalis išnuomota ieškovui L. P. 2005 m. kovo 18 d., 2008 m. sausio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. susitarimų pagrindu. 2022 m. lapkričio 3 d. įregistruota ieškovų nuomos teisė į likusią 0,0288 ha ploto Žemės sklypo 1 dalį, įgyta 2020 m. gegužės 25 d. susitarimo ir 2022 m. spalio 31 d. susitarimo pagrindu. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruoti juridiniai faktai, kad Pastatas 1 ir Pastatas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), o Pastatas 1 yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas 1 2021 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties Nr. 210928 pagrindu yra išnuomotas UAB „Užupio namas“. 2,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (16 530/20 852 dalys) ir Vilniaus arkivyskupijai (4322/20 852 dalys). Valstybei priklausanti žemės sklypo dalis patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Iš registro duomenų matyti, kad Žemės sklypas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
26. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų siekio atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
27. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
28. Šiuo atveju ieškovai būtinybę nustatyti servitutą grindė tuo, kad ieškovų pastatai stovi ant Žemės sklypų ribos, taigi nėra galimybės prie jų prieiti ir juos aptarnauti/eksploatuoti iš Žemės sklypo 2 pusės. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad jie neturi jokių galimybių patekti prie savo Pastato 1 sienos, kurios dalis yra atsakovams priklausančiame Žemės sklype 2. Kaip nustatyta byloje, aplinkybė, kad Pastato 1 šiaurinė siena ribojasi su Žemės sklypu 2, yra įrodyta, ją patvirtina ieškovų pateiktas antstolio R. V. 2022 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-22-2534. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog su Žemės sklypu 2 ribojasi ir Pastatas 2. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp Pastato 1 ir Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs Pastatas 2, t. y. (duomenys neskelbtini), Pastato 1 ir Pastato 2 šiaurinė siena yra vientisa, todėl Pastatui 1 ribojantis su Žemės sklypu 2, Pastatas 2 taip pat ribojasi su Žemės sklypu 2. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pastatas 2 su Žemės sklypu 2 nesiriboja, tarp jo ir Žemės sklypo 2 ribos yra buvę (šiuo metu nugriauti) ūkiniai pastatai, tai patvirtina byloje esantys žemės sklypų planai. Ūkinių pastatų nugriovimą patvirtina ir prie Projektinių pasiūlymų pridėta 2020 m. vasario 6 d. deklaracija, kadastro duomenys, nuotraukos. Iš bylos duomenų matyti, kad su Žemės sklypu 2 ribojasi ne Pastatas 2, o siena. Taigi, ieškovų argumentai, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, siekiant netrukdomai naudotis Pastatu 2, yra nepagrįsti bylos įrodymais, nes Pastato 2 viršžeminė dalis apskritai nesiriboja su Žemės sklypu 2.
29. Apeliaciniame skunde ieškovai kaip pagrindinę servituto nustatymo priežastį įvardija būtinybę vykdyti Pastato 2 kapitalinį remontą ir atstatomuosius darbus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai teigė, kad servitutas jiems reikalingas aptarnauti pastato fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius ir kt. Ieškovai nurodo daugybę priežasčių, kodėl, jų manymu, servitutas yra būtinas, tačiau dalis ieškovų nurodomų darbų gali būti atliekami nenustačius servituto ir nevaržant atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių. Kadangi Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2, ieškovų poreikis aptarnauti fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti langus ir panašiai gali būti įgyvendinamas iš ieškovams priklausančio žemės sklypo. Klausimus, susijusius su Pastato 1 priežiūra, ieškovai turėtų išspręsti taip, kad nereikėtų varžyti gretimo sklypo savininko nuosavybės, ieškovų poreikis valyti langus ar prižiūrėti lietvamzdžius negali pateisinti siekio, kad būtų nustatytas atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises pažeidžiantis servitutas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 metais buvo atlikta Pastato 1 rekonstrukcija, servitutas tam nebuvo nustatytas.
30. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovai siekia, kad būtų nustatytas servitutas ne dėl to, kad jiems reikia aptarnauti pastatų fasadą, o būtent dėl ketinamų atlikti remonto darbus. Apeliantai nurodo, kad prašomo nustatyti servituto 5 metrų plotis nuo Pastatų sienos užtikrintų maksimalų saugumą tiek atsakovams, tiek atsakovų teritorija besinaudojantiems asmenims, kadangi toks plotis užtikrins tiek saugų pastolių ar kitos įrangos pastatymą, tiek saugų pastolių ir darbų vietos aptvėrimą nuo pašalinių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovų planuojami atlikti darbai (kapitalinis remontas, kiti Pastatų tvarkymo darbai) yra trumpalaikiai, o trumpalaikiams vienkartiniams darbams servitutai nėra nustatomi, servituto nustatymas yra kraštutinė priemonė, servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, kas nėra nustatyta šiuo atveju.
31. Apeliantai nurodo, kad sklypo dalis, kuriai prašoma nustatyti servitutą yra apleista, neprižiūrima, užkrauta medžių šakomis ir kitokiomis šiukšlėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo. Servitutas yra nustatomas nustačius, kad jis yra būtinas, o ne tada, kai yra nustatoma, jog neva tai žemės sklypo savininkas ja nesinaudoja. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovų nurodomi veiksmai, kuriais jie įrodinėja servituto būtinumą, galėtų būti atlikti kreipiantis į Žemės sklypo 2 savininkus su prašymu leisti ieškovų prašomus atlikti darbus vykdyti laikinai pasinaudojant Žemės sklypu 2. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės Vilniaus arkivyskupijos pozicija byloje patvirtina, kad ji neatsisakė duoti sutikimo, tik prašė ieškovų pateikti papildomą informaciją, tuo tarpu patys ieškovai nekomunikavo su atsakove, informacijos jai neteikė, į kreipimąsi neatsakė.
32. Apeliantai teigia, kad teismas priskyrė ieškovams neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą faktiškai įpareigodamas įrodyti aplinkybes, kurių šie objektyviai negali įrodyti ir tuo pažeidė teisę į teisingą teismą. Tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės aktuose įvardytos servituto nustatymo sąlygos. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas). Taigi šiuo atveju ieškovai siekdami, kad būtų nustatytas jų pageidaujamas servitutas, privalo pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes.
33. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimą iš esmės grindė vien atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, atsakovų nurodytais prieštaringais/melagingais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai teigia, kad teismas neanalizavo jų pateiktų įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
34. Apeliantai taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir nurodo, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio neproporcingas ir neprotingas atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
35. Apeliantai nurodo, kad teismas priteisiamo atsakovui tokio didelio bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrindė. Apeliantai teigia, kad byla nėra sudėtinga, profesionaliam teisininkui (advokatui) nereikalaujanti specialių žinių. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Atsakovė atstovavimui sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos ar bylos sudėtingumo. Patys ieškovai inicijavo šią civilinę bylą, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos apimtis yra 8 tomai, pasirengimo ir bylos nagrinėjimo laikotarpis truko metus laiko, ieškovai tikslino ir keitė ieškinio reikalavimus, posėdžiai buvo atidedami pačių ieškovų prašymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijų maksimalius dydžius, tokių duomenų į bylą nepateikia ir apeliantai. Apeliantai nurodo, kad visos atsakovo sąskaitos-faktūros, kuriomis grindžiamos atsakovo Vilniaus arkivyskupijos menamai patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra išrašytos ir apmokėtos byloje nedalyvaujančio, su nagrinėjama byla nesusijusio asmens - VšĮ Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo Tarnybos, tačiau kaip atsakovė paaiškino byloje, tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Vilniaus arkivyskupija nevykdo komercinės - finansinės veiklos, todėl ordinaro pavedimu jos išlaidas šioje teismo byloje apmokėjo Vilniaus arkivyskupijos įsteigta VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba.
5. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
6. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
36. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės Vilniaus arkivyskupijos prašymą tenkinti, priteisiant jai iš ieškovų lygiomis dalimis 2 420 Eur ir trečiojo asmens Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno prašymą tenkinti, priteisiant jam iš ieškovų lygiomis dalimis 617,23 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovų L. P. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Vilniaus arkivyskupijai, į. k. 192059489, 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš ieškovų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tai yra iš kiekvieno po 1 210 Eur.
Priteisti trečiajam asmeniui Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui, į. k. 192101358 , 617,23 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš ieškovų L. P. ir V. P., tai yra iš L. P. 308,62 Eur ir iš V. P. 308,61 Eur.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius