Skundas Nr. II-357-957/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02133-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M.,

nukentėjusiajam K. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas  asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10ANH-107312536-17 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10ANH-107312536-17 (toliau – ir nutarimas) V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis, 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 18 punktų reikalavimus, nes sustojo išleisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, dėl to keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl buvo apgadinti abu automobiliai.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas V. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog, jo manymu, skundžiamu nutarimu nuobauda jam paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. liepos 2 d. atvežęs keleivę adresu Vilnius, Šv. Stepono g. 8, jos išleisti jis sustojo kairėje kelio pusėje, nes joje jau stovėjo kitas automobilis, be to, sustojęs dešinėje kelio pusėje jis būtų užtvėręs eismą kitiems automobiliams. Sustojo taip, kad būtų pakankamai vietos keleivei išlipti iš automobilio iš šaligatvio pusės, tačiau keleivė atidarė galines dešinės pusės dureles iš važiuojamosios dalies pusės neįsitikinusi, kad tai netrukdytų kitiems eismo dalyviams, ir dėl to buvo apgadinti du automobiliai. Pareiškėjo teigimu, jo vairuojamas automobilis nėra taksi automobilis ar teikiantis taksi paslaugas. Laikydamasis KET 9 punkto nuostatų jis sustojo kairėje kelio pusėje, kad nesudarytų kliūties iš paskos važiuojantiems automobiliams. Be to, jis negalėjo pažeisti KET 18 punkto reikalavimų, nes kelionė buvo baigta, jis stovėjo vietoje. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis neturi teisės nurodyti, pro kurias dureles keleivis privalo išlipti, kada atidaryti dureles, išlipti iš automobilio, ar juo labiau fiziškai sulaikyti keleivį, suvaržyti jo veiksmus. Keleivių išlipimo iš automobilio tvarką nustato keleivių pareigos, kaip tai aprašyta KET 52 punkte. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje neišmatavo atstumų iš kairės automobilio pusės, iš ko matytųsi, kad keleivei išlipti ne iš važiuojamosios dalies buvo pakankamai vietos, nors priešingu atveju tai vis tiek nepanaikintų jos atsakomybės dėl to, kad ji neįsitikino, kad nekliudo kitiems eismo dalyviams išlipdama iš automobilio į važiuojamąją dalį. Pareigūnai neapklausė vietoje liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad kairėje kelio pusėje stovėjo automobilis ir jam sustojus dešinėje, jis būtų sudaręs kliūtį kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai neatliko kitų tyrimui svarbių pareigų, kurie patvirtintų jo nekaltumą, elgėsi šališkai ir netinkamai tyrė įvykį (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad KET 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, o KET 18 punktas nustato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Institucijos atstovo teigimu, vairuotojas V. M. nesilaikė šių reikalavimų. Iš surinktos eismo įvykio medžiagos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. M., teikęs taksi paslaugas, atvežė keleivius adresu Vilnius, Šv. Stepono g. 10, užvažiavęs kairės pusės ratais sustojo ant šaligatvio kairėje važiuojamosios dalies pusėje. Šiais veiksmais V. M. sudarė sąlygas kilti pavojui eismo saugumui, nes keleiviai, sėdėję dešinėje keleivio pusėje, buvo priversti lipti į važiuojamąją dalį, kur vyksta automobilių eismas. Iš automobilio „Toyota Prius“ kėbulo konstrukcijos matyti, kad šio automobilio keleivis, sėdėdamas ant galinės sėdynės, neturi galimybės matyti iš galo atvažiuojančių automobilių (tai matyti iš fotonuotraukų). Todėl, kaip nurodo keleivė N. M., ji pradėjo lipti iš automobilio po vairuotojo V. M. pasakymo, kad ji gali lipti. Iš eismo įvykio schemos bei eismo įvykio deklaracijos matyti, kad taksi automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas V. M., stovi ant šaligatvio, o fotonuotraukose jau patrauktas nuo šaligatvio. Įvertinus tai, kad automobilis „Toyota Prius“ buvo užvažiavęs automobilio kairiąja puse ant šaligatvio ir priartėjęs prie pastato sienos, galima daryti išvadą, kad V. M. nesudarė saugių sąlygų ir galimybės išlipti keleiviams pro kairiąją automobilio pusę, nes automobilio kairės pusės durelės galėtų kliudyti namo sieną, o ant priekinės sėdynės dešinėje pusėje šalia vairuotojo sėdėjęs keleivis iš viso neturėjo galimybės išlipti ant šaligatvio, ir buvo priverstas lipti į važiuojamąją dalį. Taip V. M. turėdamas galimybę nesudarė sąlygų KET 52 punkto reikalavimams užtikrinti. Policijos nuomone, eismo įvykio kilimą sąlygojo taksi vairuotojo iš anksto sudaryta, eismo saugumo požiūriu, pavojinga situacija, pažeidžiant važiavimo ir sustojimo tvarką užvažiavus ir sustojus ant šaligatvio ir išleidus keleivius į važiuojamąją dalį. KET 124 punktas draudžia važiuoti šaligatviu, o 150.5 draudžia sustoti ant šaligatvio. Šios aplinkybės nėra nurodytos pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, tačiau, Institucijos atstovo manymu, tai nepašalina V. M. kaltės ir atsakomybės dėl eismo įvykio kilimo ir pasekmių. Pažymima, kad V. M., įvykus eismo įvykiui, pripažino kaltę dėl eismo įvykio kilimo ir tai nurodė eismo įvykio deklaracijoje, kuri yra byloje. Automobilis priklauso ne V. M., todėl jis pakeitė savo nuomonę (b. l. 1).

Apklausiamas teisme V. M. parodė, kad buvo rato dalimi ant borto, bet ne ant šaligatvio, ten visas šaligatvis buvo likęs, pusę padangos buvo ant borto. Jis vežė keleivę vykdydamas pavežėjimo veiklą. Jo paprašė nuvežti į Šv. Stepono gatvę prie baro „Šnekutis“. Atvažiavus kairėje kelio pusėje stovėjo mašina ant kelkraščio, bet paskui ji pasišalino, jis atvažiavęs stengėsi sustoti už jos, bet neužvažiavo ant šaligatvio. Ten vienpusis eismas, telpa vos dvi mašinos pravažiuoti. Nuo kairės automobilio pusės yra šaligatvis ir visos plytelės buvo laisvos. Jis vežė merginas ir vieną moterį, iš viso keturis žmones. Viena sėdėjo priekyje ir trys gale. Kai sustojo, pasakė, kad baigė, dar žiūrėjo savo ekraną, pinigus jam jau buvo sumokėję anksčiau, atvežė iki vieno baro, pastovėjo 5 min. ir susitarė, kad paveš truputį toliau. Galutinėje vietoje, Šv. Stepono gatvėje, pinigų jis neėmė. Išsilaipinimas buvo, kai jis sustojo. Buvo ganėtinai tamsu, pradėjo temti, žiūrėjo savo ekraną, pasakė, kad baigė, tada jos greitai pradėjo lipti. Kitas vairuotojas važiavo greitai, tik durys atsidarė, buvo garsas ir įvykis. Dešinėje pusėje sėdinčios keleivės atidarė ir priekines, ir galines dureles, bet kliudė pagrinde galines. Vairuotojo pusėje sėdintis keleivis ar išlipo negali pasakyti. Jis pažiūrėjo prietaisus ir išgirdo garsą. Atsitrenkė į dureles. Girdėjo garsą, langų trapėjimą. Kai įvyko įvykis, niekas nebuvo išlipęs. Jos atidarė duris ir į jas trenkėsi kitas automobilis. Po eismo įvykio keleiviai išlipo pro kairę pusę, o priekinė keleivė gal pasitraukus vėliau išlipo. Jis pats irgi išlipo nejudinęs automobilio. Turi savo nuotraukas telefone. Jis nepastebėjo, ar yra ženklų, draudžiančių stovėti, bet matė mašiną ir sustojo kairėje. Jeigu būtų sustojęs dešinėje, būtų užtvėręs kelią. Atvykę pareigūnai surašė protokolą, apklausė. Jie bendravo daugiau su „Corola“ vairuotoju, su moterimi, liudininkas kažkoks buvo, kuris matė tą automobilį. Jie su pareigūnu šiek tiek diskutavo dėl užvažiavimo ant borto. Šiek tiek schema nepatiko, nes „Corola“ praktiškai lygiai stovėjo. Bet labai neprieštaravo, pasirašė ją. Nepastebėjo, kad kas nors matuotų atstumą nuo sienos.

Liudytoja A. T. apklausiama teisme parodė, kad atvykus stovėjo du sudaužyti automobiliai, vienam buvo numuštos durelės, o kitam šonas apdaužytas. Buvo apgadintos keleivio pusės durelės, tik neatsimena, galinės ar priekinės. Durelės buvo apgadintos automobilio, kuris stovėjo iš kairės pusės į važiuojamąją pusę. Atrodo, ten vienpusis eismas. Neatsimena, ar ten yra ženklas, draudžiantis sustoti. Atsimena, kad keleivė, kuri atidarė dureles, pasakė, kad taksistas leido jai išlipti ir kai ji atidarė, kitas važiavo ir kliudė dureles. Jai atrodo, kad sustojęs taksi buvo truputį kairės pusės ratu užvažiavęs ant šaligatvio. Kai atvažiavo, visi eismo įvykio dalyviai buvo išlipę, buvo paliktos durelės atidarytos, tik tos, kurios apgadintos. B. l. 27 nuotraukoje matyti, kaip rado automobilį atvykę. Taip ir buvo automobilis. Buvo berods 2-3 moterys ir kažkodėl bandė išlipti per dešinę pusę, bet kairėje buvo pakankamai vietos. Nežino, per kur jos visos išlipo, nes kai atvažiavo, visi jau buvo išlipę. Jie surinko medžiagą ir atidavė tyrėjams nagrinėti. Kai atvažiavo, atrodo, abu automobiliai stovėjo taip, kaip buvo, tik paskui patraukė. Tokias medžiagas, kai kažkas neaišku, visada atiduoda nagrinėti. Ten keleiviai ir vairuotojas pasakojo skirtingas aplinkybes, todėl ir atidavė tirti, net ir nežino, ką ten apkaltino. Kai aiški situacija, rašo protokolus.

Nukentėjusysis K. O. apklausiamas teisme parodė, kad važiavo Stepono gatve, kairėje pusėje stovėjo mašina, staigiai atsidarė durys ir apgadino jam mašiną. Atidarė tik duris, neišlipo niekas. Išlipo moteris, greičiausi ši (N. M.). Dešinėje pusėje buvo vietų prisiparkuoti. Išleisti keleivį galima sustoti, automobiliai dešinėje nebuvo, nes jis važiavo tiesiai. Jeigu greitai, ten galima parkuotis abejose pusėse, įjungi avarinį, išleidi keleivį ir viskas, jo nuomone keleiviai kalti. Automobilis buvo prisiparkavęs, nežino kam reikėjo atidaryti duris. Kai buvo kontaktas su durimis, jis truputį privažiavo, gal pusę metro. Kai sustojo, pro duris, į kurias atsitrenkė, buvo galima išlipti, jie išlipo. Atrodo per tas duris išlipo. Keleiviams buvo pakankamai vietos išlipti pro kairę pusę, ten yra bordiūras. Atrodo, jie atidarinėjo duris ir iš kairės, ir iš dešinės. Po įvykio vairuotojas irgi išlipo, atrodo per savo dureles. Žala buvo padaryta, draudimas gal apmokėjo.

Apklausiama teisme liudytoja N. M. parodė, kad įvykio vakarą iškvietė taksi ir su bendradarbiais važiavo į kavinukę Šv. Stepono gatvėje. Privažiavo mažą gatvę, sustojo iš kairės pusės, pasakė atvažiavome, lipkit. Gale sėdėjo trise, ji sėdėjo dešinėje pusėje galinėje sėdynėje. Tik spėjo dureles pradaryti ir staigiai smūgis. Prieš atidarydama nieko nepažiūrėjo, neperspėjo, vairuotojas sakė lipti ir lipo. Lipo pro dešinę, nes ten buvo šaligatvis ir nebuvo kur išlipti. Ir po įvykio išlipo pro dešinę pusę. Susipažinusi su b. l. 39 esančia nuotrauka negali pasakyti, kodėl lipo pro dešinę pusę. Gal ir buvo vietos išlipti pro kairę pusę. Po įvykio visi išlipo pro dešines dureles, atsitrenkęs automobilis buvo vienas prieš kitą, netrukdė išlipti. Negali pasakyti, pro kur išlipo vairuotojas, nes stresas buvo.

V. M. savo rašytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad jis apie 21 val. automobiliu „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo Šv. Stepono g. prie „Šnekučio“ baro. Priartėjęs prie 8 namo pastebėjo kairėje pusėje ant šaligatvio stovintį automobilį. Kad neužtvertų gatvės eismui, jis sustojo kairėje, o ne dešinėje pusėje. Keleivė atidarė dureles. Buvo girdėti stabdymas. Iki atvykstant policijai vienas žmogus matė priekyje stovėjusį automobilį, bet tai esmės nepakeis. Langai buvo aplyti. Automobilis priklauso Taksi bendrovei (b. l. 21).

N. M. savo rašytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. ji važiavo taksi automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į vietą, esančią Vilniuje, Šv. Stepono g. 10. Taksi vairuotojas sustojo užvažiavęs kaire puse ant šaligatvio ir pasakė keleiviams, kad galima išlipti iš automobilio. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Vairuotojas neįspėjo, kad jie (t. y. keleiviai) privalo lipti iš kairės pusės, nes iš dešinės pusės yra važiuojamoji dalis. Vienu metu atidarius priekines bei galines duris, pasijuto stiprus smūgis. Iš pradžių abiejų automobilių vairuotojai pildė deklaraciją, taksi vairuotojas pripažino esąs kaltas dėl eismo įvykio ir dėl to, kad netinkamai juos išleido, po to dėl neaiškių priežasčių atsisakė pildyti deklaraciją (b. l. 10).

K. O. savo rašytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.30 val. jis vairavo automobilį „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Šv. Stepono gatve. Staiga pas taksistą atsidarė durelės, išvengti susidūrimo nepavyko, buvo šlapia, viena juosta. Jo greitis buvo 30km/val. Taksi automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis stovėjo šaligatvio kairėje pusėje (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. T. 2017 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.59 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. D. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, gatvėje susidūrė „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliai, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas K. O., kuris paaiškino, kad apie 20.30 val. jis važiavo Šv. Stepono gatve, mažėjančia tvarka, ties Šv. Stepono g. 10 pastatu pravažiuojant sustojusį taksi automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) staiga iš kairės pusės taksi keleivė atidarė automobilio dureles, ir jis jas kliudė nespėjęs sustabdyti. Taksi automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas V. M. paaiškino, kad atvežęs keleivius nustatytu adresu dėl sustojimo vietos trūkumo, jis sustojo kaire automobilio puse užvažiavęs ant šaligatvio ir paprašė keleivius lipti. Kai keleivė, sėdinti gale, iš dešinės pusės atidarė dureles, pasigirdo smūgis ir įvyko eismo įvykis. Pravažiuojančio automobilio ji nematė. Jiems (t. y. pareigūnams) atvykus vairuotojai jau pildė deklaracijas, bet po kurio laiko paskambino taksi vairuotojo viršininkas ir nusprendė, kad deklaracijos pildyti nesutinka. Įvertinus visus gautus paaiškinimus, situacija nebuvo aiški, todėl protokolas surašytas nebuvo, o visiems eismo įvykio dalyviams paaiškinta, kad jie bus iškviesti į bylos nagrinėjimą (b. l. 5).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. susidūrė automobiliai „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai nesutaria (b. l. 6-7).

Iš 2017 m. liepos 2 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, taip pat transporto priemonių – automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 8).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas. Tuo tarpu automobiliui „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, varikio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 9).

Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad ji nebaigta pildyti, joje užfiksuotas V. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad sustojo paskui stovintį automobilį, kad neužtvertų kelio. Deja paskui važiuojantis vairuotojas skubėjo. Buvo atidaromos durelės ir įvyko avarija. Jis (t. y. V. M.) lieka kaltas. Be to, joje nubraižyta eismo įvykio schema susidūrimo metu (b. l. 11-12).

Iš eismo įvykio duomenų matyti, kad juose užfiksuotas eismo įvykio dalyvių skaičius, važiavimo sąlygos, eismo įvykio aplinkybės, duomenys apie transporto priemones, jų savininkus, duomenys apie eismo įvykio dalyvius (b. l. 13-15).

Iš fotonuotraukų matyti, kad policijos pareigūnai jose 2017 m. liepos 2 d. užfiksavo taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio vietoje (b. l. 26, 27).

Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimas priimtas padarius esminius materialiosios bei proceso teisės pažeidimus, kurie sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje.

Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Motyvuotas bylos aplinkybių įvertinimas reiškia tai, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą gali nustatyti tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, atsižvelgęs į įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, sugretinęs šiuos įrodymus tarpusavyje, juos palyginęs bei pasisakęs, kodėl vienais iš jų remiasi, o kitus atmeta. Tokia išvada darytina analizuojant ANK 569 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame išdėstytos tik nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, tačiau nepateikti jokie motyvai, kuo remiantis bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė atitinkamas išvadas dėl faktinių įvykio aplinkybių, nepateikta įrodymų vertinimo analizė. Išsamesni motyvai išdėstyti tik nutarimą surašiusio pareigūno atsiliepime į V. M. pateiktą skundą, tačiau teismas pažymi, kad tokia motyvavimo praktika ydinga ir neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sutrukdžiusiu priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kadangi iš vėliau pateikto atsiliepimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas mėgina analizuoti situaciją, nutarime nurodytas faktines aplinkybes „pritempti“ prie jame nurodyto teisinio įvertinimo, papildomai nurodo KET pažeidimus (pvz. KET 124 punkto, 150.5 punkto), kurie net nenurodyti nutarime dėl administracinio nusižengimo ir V. M. neinkriminuoti.  

Antra, skundžiamu nutarimu nustatyta, jog V. M. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 18 punktų reikalavimus, nes sustojo išleisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, dėl to keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl buvo apgadinti abu automobiliai.

Taigi, skundžiamame nutarime kaip objektyvusis ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – veika, įvardinti V. M. neva padaryti KET 9 ir 18 punktų pažeidimai, taip pat kitas objektyvusis šio nusižengimo požymis – padariniai, t. y. eismo įvykio kilimas ir automobilių apgadinimas, kurie tarpusavyje susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Teismo vertinimu, tokios pareigūno nustatytos įvykio faktinės aplinkybės tik iš dalies atitinka objektyvią tiesą ir nelaikytinos pakankamomis patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už neva padarytus KET 9 ir 18 punktų pažeidimus.

Išties, iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo išleisti keleivius, o keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šių faktų byloje ginčo nekyla, todėl plačiau jie neanalizuojami.

Vis tik teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog V. M. sustodamas ir išleisdamas keleivius neužtikrino, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus ir taip pažeidė KET 9 ir 18 punktų reikalavimus, taip pat, kad būtent tokie V. M. neva padaryti KET pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, t. y. kilusiu eismo įvykiu ir automobilių apgadinimu.

KET 9 punkte išdėstytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Šiame KET punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tuo tarpu KET 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.

Taigi nė viename iš šių KET punktų nenumatyta vairuotojo pareiga užtikrinti, kad keleiviai neatidarytų automobilio durelių iki tol, kol eismas bus saugus. O pats neužtikrinimas, kad keleiviai neatidarytų durų, kol bus saugu, nutarime vairuotojui negali būti inkriminuojamas remiantis vien bendrosiomis eismo dalyvių pareigomis, tarp jų ir įtvirtintomis KET 9 punkte, taip pat ir bendro pobūdžio vairuotojų pareigomis, numatytomis KET 18 punkte.

Bylos medžiaga patvirtina, jog V. M. sustojo Vilniuje, vienos krypties Šv. Stepono gatvės kairėje pusėje. Tai patvirtino tiek pats V. M., tiek liudytojai K. O., N. M. bei A. T. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. M. sustojimas šioje vietoje atliktas pažeidžiant KET reikalavimus, tarp jų ir kelio ženklų draudimus. K. O. parodė, kad šioje gatvėje galima parkuotis tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje, kad jam buvo pakankamai vietos pravažiuoti, jei nebūtų staiga atidarytos durys. Policijos pareigūnė A. T. neparodė, kad būtų nustačiusi, jog V. M. būtų pažeidęs kelio ženklų reikalavimus. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad V. M. sustojo nesaugiai, o preziumuoti, kad jis sustojo nesaugiai remiantis vien tuo faktu, kad keleiviui atidarius duris kilo eismo įvykis, nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad tas faktas, jog V. M. sustojo kairėje kelio pusėje šiek tiek užvažiavęs ant šaligatvio, šiuo atveju neturi jokios reikšmės skundžiamo nutarimo ribose sprendžiant dėl V. M. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi nei KET 124 punktas, nei 150.5 punktas nutarime V. M. neinkriminuoti, taip pat nenurodyta ir faktinė aplinkybė, kad V. M. sustojo užvažiavęs ant šaligatvio, ar važiavo šaligatviu.

Sistemiškai analizuojant KET nuostatas matyti, kad ne vairuotojų, o būtent keleivių pareigas reglamentuojančiame KET 52 punkte numatyta, jog iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad jame nenumatyta prievolė transporto priemonės vairuotojui kaip nors užtikrinti, kad keleivis ne laiku ir ne vietoje neatidarytų automobilio durų. Juo labiau, kad tokios vairuotojo galimybės iš esmės ribotos ir nuo jo valios mažai priklausančios. Tuo tarpu keleiviams minimame KET 52 punkte nustatyti imperatyvūs saugumo reikalavimai, tarp jų ir pareiga išlipant į važiuojamąją dalį įsitikinti, kad tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad jokios aplinkybės nekliudė V. M. vairuotos transporto priemonės keleiviams išlipti ne į važiuojamąją kelio dalį, o būtent per kairiąsias automobilio duris ant šaligatvio, kaip to reikalauja KET 52 punktas. Nors atsiliepime Institucijos atstovas nurodo, kad V. M. užvažiavo ant šaligatvio ir tiek privažiavo prie pastato sienos, kad nesudarė saugių sąlygų keleiviams išlipti per kairiąsias automobilio duris, nes atidaromos durys galėtų kliudyti sieną, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs keleivis apskritai negalėtų išlipti ant šaligatvio, tačiau pažymėtina, kad tokie argumentai nepagrįsti ir iš esmės paneigti bylos medžiaga. Štai pats V. M. apklausiamas teisme parodė, kad ant šaligatvio jis užvažiavo labai nedaug, tiek, kiek matoma nuotraukoje (b. l .39). Pažymėtina, kad pasak V. M., po eismo įvykio automobilio jis nepatraukė, o pats išlipo per savo dureles ant šaligatvio, o per galines kairiąsias dureles išlipo ir kiti keleiviai. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kairėje automobilio pusėje visiškai pakanka vietos keleiviams išlipti (b. l. 26-27). Tai iš esmės patvirtino liudytoja A. T. ir K. O., kuris parodė, kad keleiviams buvo pakankamai vietos išlipti pro kairę pusę, ten yra bordiūras, atrodo, jie atidarinėjo duris ir iš kairės, ir iš dešinės. Šių asmenų parodymai leidžia spręsti, kad būtent keleivė N. M. galimai nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų ir šis KET pažeidimas galimai nulėmė eismo įvykio kilimą. Atsiliepime nurodomas faktas, kad automobilio priekyje sėdėjęs keleivis apskritai neturėjo galimybės išlipti ant šaligatvio, šiuo atveju nepagrindžia V. M. kaltės, kadangi K. O. vairuojamas automobilis nekliudė priekinių V. M. automobilio durų.

Taigi, teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog V. M. sustojo išleisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, kadangi tokios pareigos KET reikalavimai jam nenustato. Konstatuotina, kad V. M. nerealizavo nutarime nurodyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – veikos, t. y. nepadarė KET 9 ir 18 punktų reikalavimų pažeidimų. Nenustačius V. M. veiksmuose minėto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – veikos, nėra pagrindo spręsti ir apie minėtų KET pažeidimų (veikos) priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – eismo įvykiu ir automobilių apgadinimu. 

Teismo vertinimu, eismo įvykio kilimą šiuo atveju galėjo sąlygoti ne kokie nors V. M. veiksmai, o būtent automobilio gale dešinėje pusėje sėdėjusio keleivio veiksmai, kurie galimai neatitiko KET 52 punkto reikalavimų. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tuo atveju, jei keleivis būtų durų neatidaręs, eismo įvykis nebūtų kilęs, o K. O. būtų saugiai pravažiavęs pro V. M. automobilį. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad pasak N. M. taksi vairuotojas liepė jiems lipti iš automobilio. Pirmiausia tai tik subjektyvus ir nepatvirtintas liudytojos tvirtinimas, antra, vairuotojo leidimas išlipti neeliminuoja keleivio pareigos laikytis KET 52 punkto reikalavimų. 

Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį prieš V. M. nutrauktina 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad šis nutarimas Institucijai nustačius KET 124 ir 150.5 punktų pažeidimus, netrukdo patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimas ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kartu pastebėtina, kad Institucijoje svarstytinas klausimas ir dėl N. M. administracinės atsakomybės už KET 52 punkto galimą pažeidimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 10ANH-107312536-17 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą prieš V. M. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                       Marijus Kursevičius